PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS
POLIKLINIKOS ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2021 m. sausio 21 d. Nr. T-9
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir atsižvelgdama į Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2021-01-07 raštą Nr. S-105 „Dėl viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatų pakeitimo“, Panevėžio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Įgalioti Panevėžio rajono savivaldybės merą pasirašyti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatus.
3. Įpareigoti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiąjį gydytoją pateikti šio sprendimo kopiją Juridinių asmenų registrui bei įregistruoti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatus Juridinių asmenų registre.
4. Pripažinti netekusiu galios Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. T-164 „Dėl viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos reorganizavimo“ 2.2. papunkčiu patvirtintus įstatus su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais.
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T-9
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS POLIKLINIKOS
ĮSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika (toliau – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) iš Panevėžio rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis pirminės ambulatorinės ir stacionarinės bei antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal suteiktą licenciją.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiais įstatais bei kitais įstatymais ir teisės aktais.
3. Įstaiga turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas bankuose. Įstaiga yra paramos gavėjas.
6. Įstaigos steigėja, vienintelė dalininkė ir savininkė – Panevėžio rajono savivaldybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba. Steigėjo (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo – Panevėžio rajono savivaldybės meras.
II SKYRIUS
ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS
10. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas yra vadovaujantis šiuolaikiniais kokybės vadybos standartais organizuoti ir teikti kokybiškas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams bei gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas integruojant sukauptą šiuolaikinį mokslo, studijų ir klinikinės praktikos potencialą.
11. Įstaigos uždaviniai ir veiklos sritys – organizuoti ir teikti kvalifikuotas pirminės ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei specializuotas antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigos turimą asmens sveikatos priežiūros licenciją.
12. Pagrindinės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“:
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS DALININKAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
14. Įstaigos dalininkais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų
15. nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
17. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
17.2. susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
17.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šiems įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
17.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją;
18. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, neviršijančią jo kapitalo dalies, jeigu sumokėjus likviduojamos įstaigos skolas lieka įstaigos turto.
19. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka parduoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Pastaruoju atveju dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims šio Įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
IV SKYRIUS
ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU TVARKA
20. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis įnešti įnašą. Dalininko įnašo dydis – 20 proc. nuo panaudos būdu perduoto turto ir turto, apskaityto įstaigos balanse, vertės. Įnašų skaičius neribojamas.
21. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodomi duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti nauju įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį arba nematerialųjį turtą.
22. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Neatsižvelgiant į tai, ar jis taps dalininku, ar ne, tame susirinkime jis neturi balso teisės. Jei minėti asmenys nedalyvauja dalininkų susirinkime, jiems apie priimtą sprendimą pranešama raštu per
10 kalendorinių dienų.
23. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku, kai perduoda įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
V SKYRIUS
DALININKO TEISIŲ PARDAVIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA
26. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
27. Įstaigos dalininkas, įgijęs dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko, taip pat kitas asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu praneša viešajai įstaigai.
28. Pranešime turi būti nurodytas viešosios įstaigos dalininko teises pardavęs ar kitaip perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleidžiamas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė), taip pat dalininko teisių įgijimo data.
29. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas.
VI SKYRIUS
DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
31. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais. Įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
32. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:
33. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš
6 mėnesius iki turto perdavimo įstaigai. Perduodamas turtas vertinamas dalininko lėšomis.
VII SKYRIUS
ĮSTAIGOS ORGANAI
VIII SKYRIUS
VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
36. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
36.2. priima sprendimą dėl įstaigos naujų dalininkų priėmimo, sutinka arba motyvuotai atsisako sutikti dėl dalininko teisių perleidimo;
36.4. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, jeigu jie nenustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos;
36.6. detalizuoja įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
36.8. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal nuomos sutartį ar įkeitimo;
36.9. priima sprendimą pakeisti įstaigos buveinę;
priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
36.12. skiria ir atšaukia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
36.19. analizuoja įstaigos veiklą, veikia valstybės ir įstaigos naudai laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo principų;
36.21. nustato įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus, arba paveda juos patvirtinti pačiai įstaigai;
37. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako įstaigos vadovas, kuris ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos raštu praneša kiekvienam dalininkui apie susirinkimą. Susirinkimai gali būti sušaukti ir nesilaikant šių terminų, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Sutikimai pridedami prie susirinkimo protokolo kaip priedai ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą dalininkų susirinkimą, buvo pakeista, apie pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie dalininkų susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki dalininkų susirinkimo dienos.
39. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atleisti iš pareigų įstaigos vadovą, į ją atitinkamai turi būti įtrauktas naujo įstaigos vadovo rinkimo klausimas.
40. Dalininko balsų skaičius yra proporcingas jo įnašo dydžiui. Įstaigos vadovas, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.
41. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriam įstaigos vadovas privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę, metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir kitoks pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus poveikis.
42. Dalininkų susirinkime dalyvaujantys dalininkai registruojami pasirašytinai dalininkų registravimo sąraše. Šį sąrašą pasirašo dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
43. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka:
43.1. dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų dalininkų;
43.2. jei įstaiga reorganizuojama, tvirtinamas reorganizavimo sąlygų aprašas, pertvarkoma, likviduojama ar atšaukiamas jos likvidavimas, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.
IX SKYRIUS
VIEŠO KONKURSO ĮSTAIGOS, PADALINIŲ VADOVŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ ORGANIZAVIMO IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ TVARKA, ĮSTAIGOS VADOVO ATŠAUKIMO IŠ PAREIGŲ PAGRINDAI IR TVARKA
45. Administracijai vadovauja įstaigos vadovas – vyriausiasis gydytojas (direktorius), kuris į darbą priimamas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais viešo konkurso būdu penkeriems metams.
46. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
47. Įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:
47.1. organizuoti įstaigos veiklą ir veikti įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
47.2. įstatymų nustatyta tvarka sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigos darbuotojais skatinti;
47.3. atsakyti už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių metų įstaigos veiklos ataskaitą;
47.6. spręsti gamybinius, organizacinius, ūkinius, finansinius klausimus, užtikrinti saugias ir sveikas įstaigos darbuotojų darbo sąlygas;
47.8. atstovauti arba įgalioti kitus asmenis atstovauti įstaigai teisme, kitose institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
47.10. be įgaliojimo veikti įstaigos vardu ar įgalioti kitus asmenis vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas;
47.13. atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
47.14. tvirtinti įstaigos darbo tvarkos taisykles, skyrių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
47.16. įstaigos vardu sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis veiklos klausimais ar įgalioti tai atlikti kitus asmenis;
47.18. organizuoti viešą konkursą įstaigos padalinių ir filialų vadovų pareigoms eiti ir tvirtinti viešo konkurso nuostatus;
48. Įstaigos vadovas atsako už:
48.1. buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą;
48.2. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui bei šių dokumentų paskelbimą įstaigos interneto svetainėje;
48.3. sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada įstaigos buveinėje sudarymą;
48.6. pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;
49. Įstaigos vadovas atšaukiamas dėl priežasčių, nurodytų Rekomenduojamų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų atšaukimo priežasčių sąrašo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1386.
50. Įstaigos vadovas atšaukiamas Steigėjo (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgalioto asmens – Panevėžio rajono savivaldybės mero.
51. Įstaigos vadovas apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienų iki planuojamo posėdžio dėl vadovo galimo atšaukimo (toliau – posėdis). Pranešime nurodoma posėdžio vieta, laikas, atšaukimo priežastis (priežastys) bei nurodoma įstaigos vadovo teisė ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pateikti savo argumentuotus paaiškinimus.
52. Sprendimas dėl įstaigos vadovo atšaukimo (neatšaukimo) priimamas Steigėjo (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgalioto asmens – Panevėžio rajono savivaldybės mero. Sprendimai dėl atšaukimo (neatšaukimo) iš įstaigos vadovo pareigų tvirtinami savivaldybės mero potvarkiu.
54. Priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų, su įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme.
55. Įstaigos padalinių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių vadovų atestaciją.
X SKYRIUS
KOLEGIALIŲ ORGANŲ SUDARYMO IR JŲ NARIŲ ATŠAUKIMO TVARKA, ŠIŲ ORGANŲ KOMPETENCIJA, FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ
57. Įstaigoje sudaromi šie kolegialūs organai:
58. Stebėtojų tarybos tikslai: užtikrinti įstaigos veiklos viešumą bei patarti įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai įstaigos veiklos klausimais.
60. Stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos paskirtų asmenų, dviejų Panevėžio mieto savivaldybes tarybos paskirtų asmenų, ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
62. Į stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasose, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.
63. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš savo pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ir jį delegavusią instituciją ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.
64. Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas iš stebėtojų tarybos:
65. Vietoje atsistatydinusio ar atšaukto stebėtojų tarybos nario atitinkama jį delegavusi institucija deleguoja naują narį.
66. Stebėtojų tarybos funkcijos:
66.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių ir filialų vadovų pareigoms užimti ir pareikšti savo nuomonę dalininkams;
67. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę:
67.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;
70. Stebėtojų tarybos veiklos forma – posėdžiai. Posėdžius, jei reikia, kviečia, jų vietą ir laiką nustato, darbotvarkę sudaro, jiems pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas.
71. Stebėtojų tarybos nariai atsako už savo veiklą ir konfidencialios informacijos išsaugojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
72. Įstaigos gydymo taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų įstaigos vadovo įsakymu. Gydymo tarybai pirmininkauja administracijos vadovo įgaliotas administracijos darbuotojas.
73. Gydymo tarybos kompetencija:
75. Gydymo tarybos pirmininkas organizuoja tarybos darbą, rengia posėdžius ir jiems vadovauja, sudaro gydymo tarybos planą, kurį teikia tvirtinti įstaigos vadovui (tuo atveju, jei gydymo tarybai pirmininkauja ne įstaigos vadovas).
76. Gydymo tarybos pirmininkas šaukia posėdžius, tvirtina darbotvarkę, pasirašo gydymo tarybos priimtus sprendimus, užtikrina gautos informacijos konfidencialumą, teikia informaciją apie posėdžiuose priimtus sprendimus, išvadas bei pasiūlymus įstaigos vadovui.
77. Pagrindinė tarybos veiklos forma – posėdžiai, posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
78. Kviečiami į posėdį asmenys, gydymo tarybos nariai informuojami iš anksto apie posėdžio laiką, vietą ir svarstomus klausimus.
79. Gydymo tarybos narių dalyvavimas posėdyje privalomas, narys apie negalėjimą dalyvauti posėdyje ir priežastis informuoja iš anksto gydymo tarybos pirmininką.
82. Gydymo tarybos sprendimai yra teisėti, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvavusių narių, jų balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas.
83. Posėdžiai yra protokoluojami, protokolą rašo tarybos narys gydymo tarybos pirmininko pavedimu, protokolą pasirašo gydymo tarybos pirmininkas ir protokolą surašęs asmuo.
85. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba turi teisę jį pateikti dalininkams ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
86. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus gydymo tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:
87. Už netinkamą gydymo tarybos funkcijų atlikimą gydymo tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
88. Įstaigos slaugos taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovo įgaliotas administracijos darbuotojas.
94. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei vadovas nesutinka su pasiūlymu, slaugos taryba turi teisę pateikti siūlymą dalininkams ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
95. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus slaugos tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:
96. Už netinkamą slaugos tarybos funkcijų atlikimą slaugos tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
97. Gydymo tarybai ar slaugos tarybai pirmininkauti negali įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.
98. Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija kuri nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Komisija darbe vadovaujasi Pavyzdiniais medicinos etikos komisijos nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 1997 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 116.
99. Medicinos etikos komisijos narius skiria ir atšaukia įstaigos vadovas. Medicinos etikos komisija nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
100. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus medicinos etikos komisijos narius nesibaigus jų kadencijai.
101. Medicinos etikos komisijos darbui vadovauja pirmininkas, kuris:
XI SKYRIUS
ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
103. Įstaigos lėšų šaltiniai:
103.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
103.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
103.9. lėšos už įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas suteiktas mokamas paslaugas;
104. Kiekvienais finansiniais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatą tvirtina asignavimų valdytojas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
105. Įstaiga lėšas, gautą paramą (lėšas, bet kokį kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga negali priimti lėšų, bet kokio turto ir paslaugų, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas, turtą ar paslaugas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta įstaigos įstatuose.
106. Įstaigos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
XII SKYRIUS
ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
108. Įstaigos finansinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, su kuriomis įstaiga yra sudariusi sutartis. Kontroliuoti įstaigos medicininę veiklą turi teisę Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos institucijos pagal savo kompetencijas. Šioms valstybės institucijoms įstaigos administracija privalo pateikti jų reikalaujamus su įstaigos finansine ar medicinine veikla betarpiškai susijusius dokumentus.
XIII SKYRIUS
ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA
109. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija ir steigėjas. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, įstatai išdėstomi nauja redakcija. Įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
XIV SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
111. Sprendimus dėl įstaigos filialų ar atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo (likvidavimo) priima visuotinis dalininkų susirinkimas.
XV SKYRIUS
ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO
TVARKA
XVI SKYRIUS
ŠALTINIS, KURIAME SKELBIAMI ĮSTAIGOS VIEŠI PRANEŠIMAI
116. Įstaiga visus pranešimus Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais ir terminais skelbia VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Kiti įstaigos pranešimai dalininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai tą pačią dieną išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.
XVII SKYRIUS
DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR VISUOMENEI TVARKA
118. Įstaigos vadovas parengia ir pateikia eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo ją pateikia Juridinių asmenų registrui bei paskelbia įstaigos interneto svetainėje. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu, įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
119. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal jos veiklos tikslus kitoks poveikis.
121. Dalininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos įstaigos dokumentai pateikiami susipažinti įstaigos buveinėje darbo valandomis, o šių dokumentų kopijos gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis.