Įsakymas

PATVIRTINTA

Valstybės duomenų agentūros

generalinio direktoriaus

2023 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. DĮ-9

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS NAŠTOS ŪKIO SUBJEKTAMS RODIKLIO SKAIČIAVIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų bei Europos komisijos sprendimų, įpareigojančių įmones teikti įvairioms institucijoms informaciją, vykdymas virsta išlaidomis įmonėms. Šias išlaidas sudaro informacijos kaupimo, apdorojimo, saugojimo, perdavimo ir kitos išlaidos. Oficialioji statistika taip pat prisideda prie šios administravimo naštos.

2. Atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįsta ir neproporcinga administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį šalies gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Administracinės naštos mažinimo įstatymą, kuriame pabrėžiamas poreikis imtis administracinės naštos mažinimo priemonių, siekiant taupyti piliečių, verslo subjektų ir valstybės finansinius, materialinius ir nematerialinius išteklius.

3. Siekiant tolygiai paskirstyti statistinės atskaitomybės naštą įmonėms, ją sumažinti ar netgi daryti įtaką sprendimams, kuriais reikalaujama teikti tam tikros rūšies statistiką, būtina mokėti šią naštą įvertinti. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. savo nutarimu patvirtino Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodiką, o 2022 m. – jos pakeitimus.

4. Paprastai statistinės atskaitomybės našta yra matuojama laiku, kurį realiai skiria respondentas (ūkio subjektas) statistiniams duomenims parengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti. Į šį laiką taip pat įeina ir laikas, sugaištamas rengiant rodiklius, kurių nėra įmonės apskaitos sistemoje, bet kurie turi būti pateikti statistinėse ataskaitose. Kaip rodo daugelio šalių patirtis, vieno abstraktaus kiekybinio rodiklio skaičiavimas nėra prasmingas. Norint pasinaudoti šiuo rodikliu planuojant statistinius tyrimus ir siekiant priimti sprendimus naštos įmonėms mažimo srityje, reikia žinoti, kaip įmonių sugaištas laikas statistikai pasiskirsto tarp įvairių tyrimų, ekonominių veiklų, skirtingų įmonių dydžio grupių, netgi atskirų rodiklių.

5. Tai savo ruožtu irgi sudaro papildomą naštą, tačiau ši statistika reikalinga siekiant darbo su duomenų teikėjais kokybės.

II SKYRIUS

TIKSLAS

6. Statistinės atskaitomybės naštos vertinimo tikslas – nustatyti, kiek laiko ūkio subjektai skiria statistiniams duomenims parengti, statistiniams formuliarams užpildyti ir pateikti oficialiąją statistiką rengiančiai institucijai arba atsakyti į klausėjų pateiktus klausimus.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

7. Statistinės atskaitomybės naštos rodiklio skaičiavimo metodikoje (toliau – metodika) vartojamos sąvokos:

7.1. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai.

7.2. Respondentas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, užsienio įmonės filialas, registruotas Lietuvoje, įmonių grupė ar jos dalis arba kita organizacija ar jų padalinys, teikiantys ar privalantys teikti statistinius duomenis oficialiąją statistiką tvarkančioms įstaigoms.

7.3. Statistinės atskaitomybės našta – darbo laiko sąnaudos, kurias patiria ūkio subjektas, vykdydamas oficialiąją statistiką rengiančių institucijų teisės aktuose nustatytus privalomus informacinio pobūdžio įpareigojimus.

7.4. Statistinis formuliaras – statistiniams duomenims įrašyti ir elektroniniu būdu teikti naudojamas oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos patvirtintas ir oficialiai paskelbtas dokumento blankas su informacija apie statistinį tyrimą ir paaiškinimais, kaip pildyti šį blanką. Statistiniam formuliarui prilyginamas statistinių rodiklių sąrašas, kurį tvirtina ir oficialiai paskelbia oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos.

7.5. Statistinių rodiklių sąrašas – elektroniniu būdu statistiniams duomenims teikti naudojamas oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos patvirtintas ir oficialiai paskelbtas statistinių rodiklių rinkinys su informacija apie statistinį tyrimą ir paaiškinimais.

7.6. Statistinė ataskaita – juridinio asmens užpildytas ir oficialiąją statistiką tvarkančiai įstaigai pateiktas statistinis formuliaras.

IV SKYRIUS

TEISINIS PAGRINDAS

8. Statistinės atskaitomybės naštos vertinimą reglamentuojantys teisės aktai:

8.1. Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymas;

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“;

8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 333 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.

V SKYRIUS

TAIKOMI KLASIFIKATORIAI

9. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.), patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877) ir paskelbtas Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje www.stat.gov.lt → Klasifikatoriai → Centrinė klasifikatorių duomenų bazė.

VI SKYRIUS

TIRIAMOJI VISUMA, VERTINAMI PARAMETRAI

10. Vertinama statistinės atskaitomybės našta visiems ūkio subjektams, išrinktiems teikti statistinius duomenis oficialiąją statistiką rengiančioms institucijoms.

11. Vertinami parametrai:

11.1. vidutinis statistinės ataskaitos / duomenų pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laikas;

11.2. vidutinis laikas, kurį skiria vienas respondentas visoms statistinėms ataskaitoms / statistiniams duomenims pagal statistinių rodiklių sąrašą parengti per metus, išreikštas valandomis.

VII SKYRIUS

TAIKOMI METODAI

12. Visų statistinių formuliarų / statistinių rodiklių sąrašų pabaigoje pateikiamas prašymas nurodyti, kiek laiko respondentas skyrė statistinei ataskaitai parengti.

13. Ketvirtinio ar mėnesinio periodiškumo statistiniuose tyrimuose ūkio subjektų prašoma įvertinti savo laiko sąnaudas tik vieną kartą per metus.

14. Statistinių tyrimų vadovai ar kiti statistinių tyrimų organizatoriai patys savo nuožiūra pasirenka, kurio mėnesio ar ketvirčio statistinio formuliaro užpildymo laiko sąnaudos turi būti įvertintos. Paprastai tai būna ne pirmas ir ne paskutinis mėnuo arba ketvirtis.

15. Norint gauti laiko sąnaudų piniginę išraišką, laiko sąnaudos dauginamos iš ūkio subjekto darbuotojo, rengusio statistines ataskaitas, vidutinio valandinio darbo užmokesčio. Kadangi detalūs darbo užmokesčio duomenys paprastai nėra žinomi, rekomenduojama naudoti vidutinį valandinį bruto darbo užmokestį.

VIII SKYRIUS

STATISTINIŲ DUOMENŲ SURINKIMAS IR APDOROJIMAS

16. Statistinių duomenų šaltiniai yra šie:

16.1. ūkio subjektų pateikti duomenys apie statistinių ataskaitų / duomenų rinkinio pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laiką;

16.2. oficialiąją statistiką rengiančios institucijos duomenys apie ūkio subjektų dalyvavimą statistiniuose tyrimuose (statistinių formuliarų / statistinių rodiklių sąrašų skaičius, tenkantis vienam respondentui, jų periodiškumas, statistiniame tyrime dalyvaujančių respondentų skaičius).

17. Duomenys apie statistinių ataskaitų / duomenų rinkinio pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laiką surenkami ir įvedami į pirminių duomenų bazes tais pačiais būdais ir tuo pačiu metu, kaip ir kiti statistiniai duomenys.

IX SKYRIUS

STATISTINIŲ DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

18. Duomenų apie statistinių ataskaitų / duomenų rinkinio pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laiką išsibarstymas yra didelis. Jį lemia subjektyvus šių duomenų pobūdis, todėl jų tinkamumo patikrinimas ir pirminis redagavimas yra minimalus.

19. Skirtingų statistinių ataskaitų / duomenų rinkinių pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laiko reikšmių pasiskirstymas irgi labai skirtingas ir yra nulemtas subjektyvaus faktoriaus (kitais metais jis gali būti kitoks).

20. Bandomieji skaičiavimai parodė, kad didžiausioms išskirtims pašalinti galima naudoti Čebyšovo taisyklę, kuri sieja duomenis su jų vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu.

21. Išskirtimis laikomos tos reikšmės, kurios nepatenka į intervalą . Čia – nagrinėjamo rodiklio imties vidurkis, s – standartinis nuokrypis. Pagal Čebyšovo taisyklės išvadą į šį intervalą patenka ne mažiau kaip 75 proc. visų stebėjimų.

22. Nepateiktos reikšmės (neatsakymai) nėra vertinami, rodikliai skaičiuojami iš turimų duomenų.

23. Gauti rezultatai lyginami su ankstesnių laikotarpių rezultatais. Jei jie labai skiriasi, aiškinamasi, kokios tokių skirtumų priežastys. Grįžtama prie statistinių duomenų redagavimo lygio, atkreipiant dėmesį į išsiskiriančias reikšmes, atskirais atvejais aiškinamasi su respondentais. Nepavykus išsiaiškinti, ūkio subjekto vadovui siunčiamas oficialus Valstybės duomenų agentūros raštas dėl šių duomenų patikimumo patvirtinimo.

X SKYRIUS

STATISTINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO FORMULĖS IR KITI TEORINIAI PAAIŠKINIMAI

24. Vidutinis statistinių tyrimų skaičius, tenkantis vienam respondentui, yra tam tikras statistinės atskaitomybės naštos rodiklis. Tačiau tai gana netikslus rodiklis, kadangi statistiniai tyrimai skiriasi savo periodiškumu ir ūkio subjektams gali tekti nuo 1 iki 12 statistinių formuliarų / statistinių rodiklių sąrašų per metus. Tikslesnis matas būtų vidutinis statistinių formuliarų / statistinių rodiklių sąrašų skaičius, tenkantis vienam respondentui per metus.

25. Patys statistiniai formuliarai / statistinių rodiklių sąrašai irgi labai skiriasi tiek klausimų skaičiumi, tiek jų sudėtingumu. Todėl, norint dar tiksliau įvertinti statistinės atskaitomybės naštą, reikia žinoti laiką, kurį skiria respondentas kiekvienai statistinei ataskaitai / duomenims pagal statistinių rodiklių sąrašą parengti ir pateikti.

Pažymėkime:

n – statistinių tyrimų skaičius;

n_k – k-tajame statistiniame tyrime dalyvaujančių ūkio subjektų skaičius;

r_k – atsiskaičiusių k-tojo statistinio tyrimo ūkio subjektų skaičius, atmetus tuos, kurie pateikė išsiskiriančias reikšmes (žr. 18 punktą);

t_ik – laikas, kurį skiria i-tasis ūkio subjektas k-tajai statistinei ataskaitai / duomenų rinkiniui pagal statistinių rodiklių sąrašą parengti;

p_k – k-tojo statistinio tyrimo formuliarų / statistinių rodiklių sąrašų skaičius per metus.

Tada vidutinis laikas, skirtas k-tajai statistinei ataskaitai / duomenų rinkiniui pagal statistinių rodiklių sąrašą parengti ir pateikti, bus:

26. Galima skaičiuoti ne vidurkį, o medianą. Kai kurių statistinių ataskaitų abi šios reikšmės yra gana artimos, kai kur jos gerokai skiriasi (dažniausiai mediana yra mažesnė). Vidurkį pasirinko visų šalių, turinčių patirties šioje srityje, statistikos įstaigos.

27. Žinant vidutinį laiką, skirtą kiekvienai statistinei ataskaitai / duomenų rinkiniui pagal statistinių rodiklių sąrašą parengti, galima įvertinti visų respondentų visoms statistinėms ataskaitoms / duomenų rinkiniams pagal statistinių rodiklių sąrašus parengti skirtą laiką:

28. Dažnai patogu yra naudoti santykinį dydį – vidutinę statistinės atskaitomybės naštą respondentui:

, kur

N_resp – visų respondentų skaičius.

XI SKYRIUS

NAUDOJAMOS KOMPIUTERIŲ PROGRAMOS

29. Skaičiavimai atliekami naudojant kompiuterių programas MS Excel, R.

XII SKYRIUS

KITI SPECIFINIAI ASPEKTAI

30. Statistinės atskaitomybės naštą, išreikštą laiko sąnaudomis, padauginus iš vidutinio darbo užmokesčio galima gauti jos piniginį įvertį. Toks rodiklis irgi turi prasmę ir gali būti naudojamas (jau vien dėl jo suprantamumo). Tačiau jo pagrindinis trūkumas – sunku palyginti tiek laike (atlyginimai nuolat kinta), tiek tarp atskirų šalių.

31. Kitų šalių (pvz., Danijos, Olandijos) patirtis rodo, kad siekiant geresnio palyginamumo laiko atžvilgiu, vidutinis statistinės ataskaitos / duomenų rinkinio pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laikas turi būti skaičiuojamas kuo rečiau (pvz., pasikeitus statistiniam formuliarui / statistinių rodiklių sąrašui). Kasmet reikėtų skaičiuoti tik bendrą visų statistinių ataskaitų / duomenų rinkinių pagal statistinių rodiklių sąrašą parengimo laiką ir vidutinę statistinės atskaitomybės naštą respondentui. Šie rodikliai tiesiogiai priklauso nuo statistinių tyrimų ir statistinių formuliarų / statistinių rodiklių sąrašų skaičiaus.

XIII SKYRIUS

VARTOTOJAMS PATEIKIAMI REZULTATAI

32. Visos oficialiąją statistiką rengiančios institucijos savo praėjusių metų statistinės atskaitomybės naštos įverčius (laiko ir pinigine išraiška) pateikia Valstybės duomenų agentūrai Excel formatu iki sausio 31 d.

33. Lietuvos statistikos departamentas parengia bendrą informaciją apie praėjusių metų statistinės atskaitomybės naštą ir paskelbia ją Oficialiosios statistikos portale iki vasario 15 d. adresu https://osp.stat.gov.lt/statistines-atskaitomybes-nastos-mazinimas.

XIV SKYRIUS

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

33. Rengiant metodiką naudota literatūra:

33.1. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, 24.1.2007 KOM(2007) 23 galutinis, Briuselis.

33.2. Indberetninger til Danmarks Statistik 2004, København, Danmarks Statistik.

33.3. Rainer, N., Richter, J. Belastung der Österreichischen Wirtschaft durch Erhebungen der Statistik Austria, Statistische Nachrichten, Heft 5/2004.

33.4. Ritzen, J. Producing Business Statistics – Costs&Efficiency. Recent Developments and Experiences, 27^th CEIES Seminar, Dresden, 14 – 15 October 2004.

33.5. Stetkær, K. 2004: Danish Experiences in Tackling the Response Burden, Luxembourg.

XV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34. Pasikeitus metodikoje nurodytiems teisės aktams, taikomos galiojančios šių teisės aktų redakcijų nuostatos.

______________