Administracinė byla Nr. AS-68-1188/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02046-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) 5 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas: 1) apie liudytojų apklausą pareiškėjo atstovui pranešė jos vykdymo dieną, t. y. nesiėmė visų priemonių užtikrinti, kad atstovas pranešimą apie apklausą gautų kaip ir pareiškėjas – mažiausiai prieš 6 dienas iki jos; 2) melavo apie pareiškėjo atstovo informavimą ir nuslėpė nuo teismo ir proceso dalyvių gautą atstovo informaciją dėl nedalyvavimo apklausoje; 3) neužtikrino, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai ikiteisminiame tyrime būtų reikiamai ginami.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. K. skundą.
Teismas iš skundo turinio nustatė, jog pareiškėjas prašo priteisti jam patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš Alytaus AVPK neteisėtų veiksmų ikiteisminiame tyrime, t. y. dėl netinkamo pranešimo jo atstovui (advokatui V. K.) apie nepilnamečių asmenų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, melavimą teismui ir pan.
Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktika, pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas nusprendė, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.
Teismas pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai (neveikimas) iš esmės sietini su ikiteisminio tyrimo veiksmais, o ne su viešuoju administravimu. Todėl, teismo vertinimu, ginčas yra kilęs dėl baudžiamojo proceso reguliuojančių teisinių santykių (ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos), tai nėra viešojo administravimo veikla, apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalies prasme, jis nepatenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį, todėl kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas atkreipė dėmesį, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d., ABTĮ 18 str. 2 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmais, atlyginimo, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismui buvo akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su pareigūnės veiksmais, galbūt netinkamai ir aplaidžiai vykdžius savo pareigas bei dėl to kilusia žala, t. y. šiuo atveju ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos policijos veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais ar pareigūnų veiksmais, vykdant jiems priskirtas funkcijas, ir iš to kilusios žalos atlyginimo klausimų nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).
Teismas taip pat pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą CPK nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas pagal VAĮ 20 straipsnio 20 dalį. Tai, jog apklausos nebuvo atšauktos ar nebuvo užtikrintos kito gynėjo dalyvavimas, laikytina kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas, o tai reiškia, jog atsakovas pažeidė VAĮ 2 straipsnio 18 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-525 „Dėl apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų patvirtinimo“ (pareiškėjo nurodyta 2021 m. liepos 5 d. data laikytina rašymo apsirikimu) 12.8. ir 23.18. punktus, nes neužtikrinimo tinkamo įpareigojimų vykdymo.
Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą yra klaidingi, kadangi pretenzija dėl neturtinės žalos atlyginimo suformuota būtent Alytaus AVPK, atstovaujančiam asmenis, veikiantiems atsakovo vardu. Atsižvelgiant į tai, skundas teikiamas prieš valstybinę instituciją administraciniam teismui. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose yra iškelta civilinė byla dėl pareiškėjo atstovo civilinės atsakomybės prieš pareiškėją (ieškovą). Minėtoje byloje pareiškėjas šalimi siekė įtraukti atsakovą, bet teismas atmetė tokį reikalavimą, nurodydamas, kad tai nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kilęs ginčas nėra viešojo administravimo veikla, nepatenkanti į CK 2.671 straipsnio taikymo sritį. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, ir teigia, kad netgi jeigu tam tikri atsakovo veiksmai ir sietini su ikiteisminio tyrimo veiksmais, vis tik, vyraujančiais konstatuotini administraciniai teisiniai santykiai, todėl byla priskirtina administraciniam teismui, o neturtinės žalos atlyginimo klausimui taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos.
Atsakovo vertinimu, neveikimas yra labiau siejamas su administraciniu teisiniu santykiu, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kas patenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį. Civilinė atsakomybė, pagal CK 6.246 straipsnį, už neteisėtus veiksmus atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas); atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas); pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje administracinį teisinį santykį sudaro atsakovo neveikimas (atsakovui nepranešus apie gynėjui pranešus apie negalėjimą dalyvauti apklausoje, apklausos neatšaukus ir nepaskyrus atsarginio gynėjo); civilinį teisinį santykį nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovo neteisėti veiksmai (atsakovo atstovams teismui meluojant, kad apie posėdį gynėjui pranešta tinkamai; nuslepiant, kad gautas gynėjo atsakymas, kad apklausose jis nedalyvaus dėl ligos; nuslepiant, kad tokia situacija susiklostė atsakovui netinkamai pranešus apie apklausas). Toks vertinimas, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje dominuoja administracinis teisinis santykis, todėl byla teisminga administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).
Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).
Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, pasak jo, kyla iš atsakovo neveikimo ikiteisminio tyrimo metu, t. y. atsakovui nepranešus apie pareiškėjo gynėjo negalėjimą dalyvauti apklausoje, atsakovui apklausos neatšaukus ir nepaskyrus atsarginio gynėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai (neveikimas) iš esmės sietini su ikiteisminio tyrimo veiksmais, o ne su viešuoju administravimu. Sprendžiant, kad ginčas yra kilęs dėl baudžiamojo proceso reguliuojančių teisinių santykių (ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos), pažymima, jog tai nėra viešojo administravimo veikla, apibrėžta VAĮ 2 straipsnio 18 dalies prasme. Šiuo atveju ginčas nepatenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Pagal VAĮ 2 straipsnio 18 dalį, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad pareiškėjo reikalavimai kildinami iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant/atsisakant tirti nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, konstatuotina, kad tokio pobūdžio ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2024 m. vasario 28 d. nutartį Nr. T-4/2024; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį Nr. T-30/2023; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį Nr. T-124/2015).
Pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑88‑756/2022, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑669‑575/2023). Pareiškėjas, be kita ko nurodo, jog su skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir siekė byloje šalimi įtraukti atsakovą, tačiau teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo reikalavimą, nurodęs, kad minėtas reikalavimas nepriskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartyje matyti, jog skundu pareiškėjas prašė teismo pripažinti, kad Alytaus AVPK bendrais veiksmais su jo atstovu ikiteisminiame tyrime pažeidė ieškovo teisėtus interesus turėti gynėją ir tinkamai įgyvendinti teisėtus interesus į tinkamą gynybą – įvertinti policijos pareigūnų veiksmus ikiteisminiame tyrime, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso taikymo prasme. Iš minėtos nutarties duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas siekė Alytaus AVPK nutartyje įtraukti kaip trečiąjį asmenį atsakovo (pareiškėjo atstovo) pusėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pareiškėjo minėtoje nutartyje ir šioje byloje nurodomas ginčo dalykas skiriasi (pareiškėjas skundu bendrosios kompetencijos teismo prašė įvertinti atsakovo veiksmus, o skundu administracinės kompetencijos teismui – priteisti neturtinę žalą), todėl plačiau dėl šio pareiškėjo argumento nepasisako ir atmeta jį kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atskirojo skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija