Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl VALSTYBĖS REGULIUOJAMŲ KAINŲ ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE NUSTATYMO PRINCIPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1026
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašas taikomas nustatant reguliuojamų elektros energetikos paslaugų kainas nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
3. Siūlyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintu Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašu, parengti ir patvirtinti Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo metodiką.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1142 „Dėl Elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026
VALSTYBĖS REGULIUOJAMŲ KAINŲ ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE NUSTATYMO PRINCIPŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – sudaryti sąlygas pasiekti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus tikslus, užtikrinant Lietuvos elektros energetikos sektoriaus investicinės aplinkos stabilumą ir elektros energijos kainodaros skaidrumą.
2. Aprašu vadovaujasi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), teisės aktų nustatyta tvarka rengdama ir tvirtindama reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo metodikas (toliau – metodikos) ir sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, kuriais vadovaujasi visos elektros energetikos įmonės (toliau – Įmonė), skaičiuojančios ir nustatančios reguliuojamų elektros energetikos paslaugų kainų dedamąsias ir (ar) atskiriančios apskaitas reguliavimo funkcijoms atlikti.
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Apskaitos atskyrimas reguliavimo funkcijoms atlikti – įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų priskyrimas atitinkamiems verslo vienetams, juos prilyginant savarankiškiems subjektams.
3.3. Elektros tinklo topologija – elektros perdavimo tinklo elementų, kurie išdėstyti vienas kito atžvilgiu, schema.
3.4. Finansinė-investicinė veikla – su valstybės reguliuojamu verslo vienetu nesusijusi įmonės veikla, kurią vykdydama įmonė įgyja, sukaupia, kontroliuoja ir naudoja finansinį turtą.
3.5. Geotipas – teritorinis vienetas, reguliuojamų elektros energijos perdavimo ir skirstymo verslo vienetų paslaugų kainų nustatymo tikslais Komisijos įtvirtintas Ilgojo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (angl. long run average incremental costs) apskaitos modelio apraše.
3.6. Investicijų grąžos norma – Komisijos nustatytas vidutinės svertinės kapitalo kainos procentinis dydis, apskaičiuojamas taikant optimalią kapitalo finansavimo struktūrą.
3.7. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kapitalo kaštai – įmonės ataskaitinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo kaštų ir investicijų grąžos suma, išskyrus ilgalaikio turto kaštus, kurie nėra būtini nei galutinėms paslaugoms teikti ir (ar) produktams tiekti ir (arba) reguliuojamų kainų paslaugų ir (ar) produktų vertei kurti, nei verslui palaikyti, tai yra reguliuojamos veiklos nepertraukiamumui, saugumui, stabilumui užtikrinti.
3.8. Kaštų paskirstymas ‒ reguliavimo apskaitos sistemos procesas, kurio metu įmonės ataskaitinio laikotarpio kaštus priskiria Komisijos nustatytiems verslo vienetams, paslaugoms ir (arba) produktams.
3.10. Reguliavimo apskaitos sistema – reguliavimo tikslais naudojama įmonės veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir kaštų paskirstymą, sistema.
3.11. Reguliuojamo turto bazė – Komisijos nustatytas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, kurį tikėdamasi ekonominės naudos valdo, naudoja ir (arba) kuriuo disponuoja įmonė ir pagal kurį skaičiuojamas materialiojo turto nusidėvėjimas, nematerialiojo turto amortizacija ir investicijų grąža, išskyrus turtą, kuris nėra būtinas nei galutinėms paslaugoms teikti ir (ar) produktams tiekti ir (arba) reguliuojamų kainų paslaugų ir (ar) produktų vertei kurti, nei verslui palaikyti, tai yra reguliuojamos veiklos nepertraukiamumui, saugumui, stabilumui užtikrinti.
3.12. Turto perkainojimas ‒ perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo įmonių, taip pat po Komisijos atlikto rinkos tyrimo pripažintų didelę įtaką rinkoje turinčiais asmenimis gamybos ir tiekimo įmonių ilgalaikio materialiojo turto vertės pasikeitimas pagal tarptautinių verslo apskaitos ir verslo apskaitos standartų reikalavimus, atliktas po 2001 m. gruodžio 31 dienos.
3.13. Veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai – perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo įmonių, taip pat po Komisijos atlikto rinkos tyrimo pripažintų didelę įtaką rinkoje turinčiais asmenimis gamybos ir tiekimo įmonių veiklos efektyvumui (rezultatyvumui) užtikrinti naudojami Komisijos nustatyti ūkio subjektų santykiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamos iškeltos užduotys ir veikla.
3.14. Verslo vienetas – įmonės veiklos dalis, skirta tam tikros grupės paslaugoms teikti ir (arba) produktams tiekti. Verslo vienetą sudaro visi įmonės ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos ir (arba) procesai, susiję su šios grupės paslaugų ir (ar) produktų vertės kūrimu ir tokių paslaugų ir (ar) produktų teikimu kitiems verslo vienetams ir (ar) galutinių paslaugų gavėjams.
II SKYRIUS
APSKAITOS ATSKYRIMO REGULIAVIMO FUNKCIJOMS ATLIKTI PRINCIPAI
5. Įmonė, vadovaudamasi Įstatymo 56 straipsniu, atskirdama apskaitą, ir Komisija, nustatydama apskaitos atskyrimo reikalavimus ir vykdydama apskaitos atskyrimo priežiūrą ir kontrolę, vadovaujasi šiais principais:
5.1. priežastingumo – Įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, kaštai, turtas ir įsipareigojimai tiesiogiai arba netiesiogiai turi būti paskirstomi Įmonės verslo vienetams ir paslaugoms atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios lėmė tų pajamų uždirbimą, kaštų atsiradimą (susiformavimą), turto įsigijimą ar įsipareigojimų atsiradimą;
5.2. kaupimo – Įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos ir kaštai turi būti įtraukiami į reguliavimo apskaitos sistemą ir paskirstomi Įmonės verslo vienetams ir paslaugoms, vadovaujantis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
5.3. objektyvumo – Įmonės per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, turėti kaštai, turtas ir įsipareigojimai turi būti paskirstomi Įmonės verslo vienetams ir paslaugoms nešališkai, nesiekiant iškreipti bet kurios paslaugos ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti reguliavimo apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
5.4. skaidrumo – Įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, kaštai, turtas ir įsipareigojimai turi būti paskirstomi Įmonės verslo vienetams ir paslaugoms taip, kad kiekviename pajamų, kaštų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo etape ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Įmonės pajamas, kaštus, turtą ir įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir paslaugas;
5.5. naudingumo – Įmonės ir Komisijos teikiama informacija turi būti išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Įmonės viduje, tiek už jos ribų;
5.6. patikimumo – Įmonės teikiama informacija turi tiksliai atspindėti Įmonės finansinę būklę, joje neturi būti klaidų ir nukrypimų;
5.7. pastovumo – Įmonė ir Komisija reguliavimo periodo skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią reguliavimo apskaitos sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai:
5.7.1. dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių būtini Įmonės naudojamos reguliavimo apskaitos sistemos esminiai pakeitimai;
6. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini Įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) kaštai suprantami kaip kaštai, kurių neturėjusi Įmonė negalėtų tinkamai vykdyti reguliuojamos veiklos, tai yra užtikrinti teisės aktų įpareigojimų, susijusių su elektros energijos tiekimo patikimumu, saugumu, infrastruktūros plėtra, įgyvendinimo. Finansinės-investicinės veiklos kaštai nepriskiriami prie reguliuojamų verslo vienetų ir paslaugų (produktų) kaštų.
7. Reguliavimo apskaitos sistemoje pajamas, kaštus, turtą ir įsipareigojimus leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ir kaštų paskirstymo ataskaitas. Įmonei draudžiama tas pačias pajamas, kaštus, turtą ir įsipareigojimus įtraukti į apskaitą daugiau kaip vieną kartą.
8. Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų apraše (toliau – Apskaitos atskyrimo aprašas) turi būti nustatyta, kad Įmonė reguliavimo apskaitos sistemoje privalo atskirti reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklą. Reguliuojama veikla turi būti paskirstyta pagal šiuos verslo vienetus:
9. Komisija, atsižvelgdama į įmonių vykdomas reguliuojamas perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo, gamybos veiklas, turi nustatyti pagal Aprašo 8 punkte nurodytų verslo vienetų sąrašą kiekvieno iš jų teikiamas atskiras reguliuojamas paslaugas (produktus). Nereguliuojamas paslaugas nustato reguliuojami ūkio subjektai ir pagal jas atskiria apskaitą, paskirsto kaštus ir teikia informaciją Komisijai.
III SKYRIUS
ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO IR SKIRSTYMO KAINŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
11. Viršutinės perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti keičiamas motyvuotu Komisijos sprendimu, tačiau sprendimas dėl laikotarpio pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam reguliavimo laikotarpiui.
12. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainos turi būti nustatomos:
12.1. elektros energijos perdavimo operatoriui ir skirstymo tinklų įmonėms, kurių veiklos teritorijoje yra daugiau kaip 100 tūkst. vartotojų, taikant ilgojo laikotarpio vidutinių padidėjimo kaštų (angl. long run average incremental costs) apskaitos modelį, kuris grindžiamas prielaida, kad ilguoju laikotarpiu elektros energijos perdavimo operatoriaus ir skirstymo tinklų įmonės kaštai yra kintami;
13. Nustatant elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas:
13.1. modeliuojami tiksliniai metai ateityje; modeliuojant perdavimo ir skirstymo tinklą naujam reguliavimo periodui taikomas penkerių metų laikotarpis, kuris prasideda nuo 2015 m. sausio 1 dienos;
13.2. turi būti laikoma, kad įmonė, kuri verčiasi elektros energijos perdavimo ar skirstymo veikla, naudoja efektyvų perdavimo ir skirstymo tinklą, efektyvias technologijas ir tinklo elementus ir veikia efektyviai visiškai konkurencingoje rinkoje, tai yra įmonė, atlikdama jai teisės aktų nustatytas funkcijas, turi ekonomiškai pagrįstų (tik būtinų) kaštų, įskaitant pagrįstas investicijas į infrastruktūrą, kartu vykdydama Komisijos nustatytas efektyvumo užduotis;
13.3. turi būti atsižvelgiama į prognozuojamą elektros energijos poreikį, elektros energijos suvartojimą savo reikmėms ir tinklo nuostolius ir atitinkamai koreguojama maksimali tinklo elementų apkrova;
14. Hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas turi būti modeliuojamas atsižvelgiant į esamo elektros tinklo topologiją – taikant „išdegintų mazgų principą“, pagal kurį:
14.1. hipotetinis efektyviai veikiantis tinklas formuojamas atsižvelgiant į esamo elektros tinklo topologiją;
15. Efektyvus tinklas turi būti modeliuojamas nuo žemos įtampos lygio (0,4 kV) iki aukštesnės įtampos lygių, balansavimą atliekant ypač aukštos įtampos lygyje (330 kV).
16. Modeliavimo tikslais rinkos dalyviai, tinklo elementų tipai ir geografinės teritorijos, atsižvelgiant į tinklo naudojimo intensyvumą, gali būti grupuojami į geotipus.
17. Geotipai turi būti nustatomi pagal:
18. Turi būti galimybė į sumodeliuotą efektyvų tinklą įtraukti ir naujus tinklo elementus: naujus gamintojus ir vartotojus vidutinės ar aukštesnės įtampos lygiuose.
19. Įmonės, kurios verčiasi elektros energijos perdavimo ar skirstymo veikla, leistinas metinis pajamų lygis nustatomas susumavus šios įmonės ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus.
20. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai kapitalo kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams kaip nusidėvėjimo kaštų ir investicijų grąžos dydžių suma, atsižvelgiant į:
20.1. nusidėvėjimo kaštų dydį, kuris:
20.1.1. Komisijos sprendimu apskaičiuotas taikant vieną iš šių nusidėvėjimo metodų:
20.2. sumodeliuotą tinklo elementų ir kito turto vertę (reguliuojamos paslaugos (produkto) turto vertę), kuri Komisijos sprendimu apskaičiuota:
20.2.1. vadovaujantis šiais turto vertės nustatymo metodais:
20.2.1.1. kaštų apskaitos istorine (įsigijimo) verte metodą, tai yra apskaitant turtą įsigijimo verte naudojami istoriniai apskaitos duomenys, paimti iš įstatymų nustatyta tvarka parengtų finansinių ataskaitų, neatsižvelgiant į šio turto perkainojimus, atliktus po 2001 m. gruodžio 31 dienos;
20.2.1.2. kaštų apskaitos einamąja verte metodą, tai yra apskaitant turtą einamąja verte, optimizuojamas ir nudėvėtas turtas vertinamas pagal dabartinę atkuriamąją vertę, o turtas, kuriuo nebeprekiaujama rinkoje dėl technologijų pažangos ir kuris yra technologiškai pasenęs, vertinamas pagal modernaus ekvivalentiško turto kriterijų;
20.2.2. neįtraukiant su Komisija nesuderinto turto vertės pokyčio, tai yra turto vertės pokyčio, kurį sudaro su Komisija nesuderintų investicijų suma, su reguliuojama paslauga (produktu) nesusijusio, nenaudojamo, esančio atsargose, užkonservuoto turto, investicinio turto, taip pat už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas ir elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimą prie tinklų sumokėtas įmokas įsigyto turto, dotacijų;
20.2.3. nepripažįstant nepagrįstai panaudotų investicijų į reguliuojamų paslaugų (produktų) turto vertę lėšų sumos;
20.2.4. elektros perdavimo sistemos operatoriui 2015–2019 metų laikotarpiu kasmet papildomai įtraukiant po 1/5 Įmonės balansinės turto vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumo, susidariusio 2014 m. birželio 30 d., taip, kad visas susidaręs skirtumas 2019 metais būtų įtrauktas į paslaugai ir (ar) produktui priskirtiną reguliuojamo turto vertę (RAB), o elektros skirstomųjų tinklų operatoriui 2015–2024 metų laikotarpiu kasmet papildomai įtraukiant po 1/10 Įmonės balansinės turto vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumo, susidariusio 2014 m. birželio 30 d., taip, kad visas susidaręs skirtumas 2024 metais būtų įtrauktas į paslaugai ir (ar) produktui priskirtiną reguliuojamo turto vertę (RAB);
20.3. investicijų grąžą, pagal:
20.3.1. Komisijos nustatytai paslaugai (produktui) priskirtino reguliuojamo turto vertę, vadovaujantis Apskaitos atskyrimo aprašo nuostatomis ir Aprašo 20.2 papunktyje nustatytais turto vertės skaičiavimo principais;
20.3.2. protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą, taikant Komisijos vadovaujantis gerąja praktika pagrįsta metodika nustatytą optimalią kapitalo struktūrą;
20.4. kitus su tinklo elementų įsigijimu susijusius kaštus, tai yra išlaidas, kurios neįeina į bazinę tam tikro tinklo elemento kainą, bet įeina į įrangos įsigijimo kaštus, kaip nurodoma buhalterinėje apskaitoje, ir yra įrangos įsigijimo išlaidų dalis;
21. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai operaciniai kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:
21.1. praėjusio reguliavimo periodo paskutinių penkerių metų Komisijos nustatytą ir faktinę operacinių kaštų metinę apimtį;
21.3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą ateinančių vienų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokesčio pokytį, įvertinus veiklos efektyvumo rodiklį, kuris lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 procentai, ir kuris nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo metams pakoreguojamas atsižvelgiant į faktinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio augimą;
21.4. gerą praktinį pavyzdį turinčių palyginamų ar analogiškų įmonių lyginamosios analizės duomenis;
21.5. Įmonei nustatytus veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotus Komisijos patvirtintos Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo metodikos nustatyta tvarka;
22. Mokesčių kaštai nustatomi vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
23. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainos viršutinės ribos antrais ir vėlesniais galiojimo metais nustatomos Komisijos nustatyta tvarka, pakoregavus šias elektros energijos kainas pagal Įstatymo 69 straipsnio 3 dalies nuostatas.
24. Kaštai elektros energijai, sunaudotai ją perduodant technologiniuose įrenginiuose ir savosioms reikmėms pirkti, apskaičiuojami atsižvelgiant į:
24.1. iš gamintojų, tiekėjų, biržoje įsigytos ir planuojamos įsigyti elektros energijos kaštų vertę;
24.3. Komisijos nustatytą elektros energijos technologinių kaštų koeficientą, kuris nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
24.3.2. planinę perdavimo ir skirstymo operatorių investicijų į tinklo plėtrą, rekonstravimą, modernizavimą ir atstatymą įgyvendinimo apimtį;
IV SKYRIUS
VISUOMENINIO TIEKIMO PASLAUGOS IR VISUOMENINIŲ KAINŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
25. Visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba nustatoma penkerių metų reguliavimo periodui.
26. Įmonės, kuri verčiasi elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla, leistinas metinis pajamų lygis nustatomos susumavus šių įmonių ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus.
27. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai kapitalo kaštai ir elektros energijos įsigijimo visuomeninio tiekimo paslaugos poreikiui tenkinti būtini skolinimosi kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:
27.1. nusidėvėjimo kaštų dydį, kuris Komisijos sprendimu apskaičiuotas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo metodą;
27.2. turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, kuriuos nustato Komisija, atsižvelgdama į atitinkamų tipų turto naudingo tarnavimo trukmę;
27.3. investicijų grąžą, pagal:
27.3.1. reguliuojamo turto bazę, kurią sudaro Komisijos leistino ilgalaikio turto ir elektros energijos įsigijimui visuomeninio tiekimo poreikiui tenkinti metinė vidutinė skolinimosi apimties suma, atsižvelgiant į mėnesinius visuomeninio tiekimo veiklos pinigų srautus;
28. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai operaciniai kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:
28.1. praėjusio reguliavimo periodo paskutinių penkerių metų Komisijos nustatytą ir faktinę šių kaštų metinę apimtį;
28.3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą ateinančių vienų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokesčio pokytį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 procentai, ir kuris nustatant viršutinę kainos ribą vėlesniems reguliavimo metams pakoreguojamas atsižvelgiant į faktinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio augimą;
29. Mokesčių kaštai nustatomi vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
30. Elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos antrais ir vėlesniais galiojimo metais nustatomos pagal Komisijos nustatytą tvarką, pakoregavus šios paslaugos kainas pagal Įstatymo 69 straipsnio 3 dalies nuostatas.
31. Visuomeninės kainos buitiniams vartotojams prognozuojamiems metams nustatomos įvertinant:
31.1. visuomeninio tiekėjo įsigijimo kainą prognozuojamiems metams atsižvelgiant į:
31.1.1. prognozuojamą remtinos energijos gamybos apimtį ir gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių skirstomajame tinkle, gamybos apimtį;
31.1.5. praėjusių metų pagrįstas faktines elektros energijos įsigijimo kainos neatitiktis Komisijos prognozuotai elektros energijos įsigijimo kainai;
V SKYRIUS
ELEKTROS ENERGETIKOS ĮMONIŲ, KURIOMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUSTATYTA TVARKA NUSTATOMA REMTINOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS APIMTIS, KAINOS NUSTATYMO PRINCIPAI
32. Įmonėms, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, leistinas metinis reguliuojamos veiklos pajamų lygis nustatomas susumavus šių įmonių ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kintamuosius ir pastoviuosius kaštus, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
33. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) kaštai skaičiuojami įvertinus:
33.1. reguliuojamos paslaugos (produkto) kaštus, įskaitant nustatytą investicijų grąžą, per planuojamą laikotarpį;
33.2. reguliuojamos paslaugos (produkto) planuotų ir faktinių kaštų, įskaitant nustatytą investicijų grąžą, neatitiktį per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, kuris pasibaigęs reguliuojamos paslaugos (produkto) kainos nustatymo metu ir lemtas:
33.2.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) kaštų apimties neatitikties dėl pradėtų eksploatuoti naujų ilgalaikio turto vienetų;
34. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai kapitalo kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:
34.1. nusidėvėjimo kaštų dydį, kuris apskaičiuojamas:
34.1.2. taikant ilgalaikio turto (tinklo elementų) nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, kuriuos nustato Komisija, atsižvelgdama į atitinkamų tipų ilgalaikio turto naudingo tarnavimo trukmę, arba Įmonė, kuri suderinusi su Komisija, gali taikyti ilgesnės nei nustatyta Komisijos trukmės ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus;
34.2. reguliuojamos paslaugos (produkto) ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri apskaičiuojama:
34.2.1. taikant kaštų apskaitos istorine (įsigijimo) verte metodą, tai yra apskaitant turtą įsigijimo verte, naudojami istoriniai apskaitos duomenys, paimti iš įstatymų nustatyta tvarka parengtų finansinių ataskaitų, neatsižvelgiant į šio turto perkainojimus, atliktus po 2001 m. gruodžio 31 dienos;
34.2.2. neįtraukiant su Komisija nesuderinto ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčio, su reguliuojama paslauga (produktu) nesusijusio, nenaudojamo, esančio atsargose (išskyrus privalomąjį atsargų rezervą ir su juo susijusias sąnaudas), užkonservuoto turto, investicinio turto, taip pat už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas įsigyto turto ir dotacijų;
34.3. investicijų grąžą:
34.3.1. Komisijos nustatytai paslaugai (produktui) priskirtino reguliuojamo turto vertę pagal Apskaitos atskyrimo aprašo nuostatas ir Aprašo 34.2 papunktyje nustatytus turto vertės skaičiavimo principus;
35. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) metiniai operaciniai kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atsižvelgiant į:
35.1. praėjusį ataskaitinį laikotarpį, kuris pasibaigęs reguliuojamos paslaugos (produkto) kainos nustatymo metu, Komisijos nustatytą ir faktinę šių kaštų metinę apimtį;
35.2. priežasčių, lemiančių ir lemsiančių atitinkamos operacinių kaštų grupės apimties pokyčius, pagrįstumą;
35.3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą ateinančių vienų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokesčio pokytį, įvertinus efektyvumo rodiklį, kuris lygus pusei prognozuojamos metinės infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis nei 3 procentai, ir kuris nustatant reguliuojamos paslaugos (produkto) kainą vėlesniems reguliavimo metams pakoreguojamas atsižvelgiant į faktinį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą darbo užmokesčio augimą;
36. Mokesčių kaštai nustatomi vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Komisija motyvuotu sprendimu reguliuojamų kainų nustatymo tikslu turi teisę nustatyti Įmonei individualią kaštų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui, kuris atitiktų Aprašo 5 punkte nurodytus principus.
39. Įmonės, kurioms taikomos Komisijos pagal Apraše nustatytus principus patvirtintos metodikos, laikydamosi Komisijos patvirtinto Apskaitos atskyrimo aprašo nuostatų ir metodikoje nustatytų terminų, privalo Komisijai pateikti kaštų apskaitos duomenis, kurių reikia reguliuojamoms paslaugų (produktų) kainoms nustatyti, ir kaštų apskaitos duomenis, naudodamos istorinės (įsigijimo) turto vertės metodą, kaip nurodyta Aprašo 20.2.1.1 ir 34.2.1 papunkčiuose.
40. Įmonės pateiktiems duomenims, iš jų ir duomenims apie uždirbtų pajamų, turėtų kaštų, turto ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, vertinti naudojami:
40.1. Įmonės pateikti apskaitos atskyrimo ir kaštų paskirstymo pagal Apskaitos atskyrimo aprašą reikalaujami duomenys, kiti viešai skelbiami ūkio subjektų duomenys ir kita informacija, gauta vykdant Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;