LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
ĮSAKYMAS
DĖL REVIZIJŲ DARYMO NUOSTATŲ
1995 m. gruodžio 27 d. Nr. 131
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1314, tvirtinu Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Revizijų darymo nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
1995 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 131
REVIZIJŲ DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS REVIZIJŲ DARYMO NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Revizijų departamentas) yra valstybinė įstaiga, daranti pagal kvotėjų, tardytojų, prokurorų, teisėjų ir teismų rašytinius nutarimus ar nutartis visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos revizijas.
2. Revizijų departamento revizoriais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsimokslinimą ir (arba) didelę revizijų darymo patirtį.
3. Revizijų departamento revizoriai, darydami revizijas, turi teisę:
3.1. netrukdomi įeiti į tikrinamųjų objektų patalpas, kuriose saugomi (laikomi) tikrintini dokumentai, pinigai, vertybiniai popieriai ir materialinės vertybės;
3.4. reikalauti iš tikrinamųjų objektų vadovų, kad būtų atliktos pinigų ir materialinių vertybių inventorizacijos ir kiti faktiniai darbų bei paslaugų patikrinimai, dalyvauti, kai šie patikrinimai atliekami, ir patys juos atlikti;
3.5. užantspauduoti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių ir materialinių vertybių saugojimo vietas;
3.7. atlikti visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimus, jeigu tai susiję su tikrinamųjų objektų revizija;
3.8. gauti iš visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų duomenis bei dokumentus apie ūkines-finansines operacijas, susijusias su revizuojamojo ūkio subjekto veikla;
3.9. gauti iš fizinių asmenų raštiškus paaiškinimus apie jų parduotas materialines vertybes, atliktus darbus, paslaugas ir gautas iš revizuojamųjų objektų išmokas;
3.10. paimti pridėtinus prie bylos dokumentus, paliekant paimtų dokumentų apyrašą, ir, esant galimybei, dokumentų kopijas;
3.11. pasitelkti tardytoją ar kvotėją, paskyrusį reviziją, jeigu kliudoma įeiti į tikrinamų objektų patalpas, nustatyti jose esamas materialines vertybes arba atlikti kitus faktinius patikrinimus, paimti dokumentus ir susipažinti su revizijos aktu;
3.12. prašyti kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą pateikti jam dokumentus, kurie reikalingi išvadai padaryti;
3.14. jeigu revizorius, darydamas reviziją, nustato turinčias bylai reikšmės aplinkybes, dėl kurių nebuvo pateikta klausimų, jis turi teisę nurodyti jas savo revizijos akte;
4. Revizoriai, įgyvendindami Revizijų departamentui pavestus uždavinius, privalo:
4.1. savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais, reguliuojančiais visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų ūkinę-finansinę veiklą, bei departamento vidaus norminiais aktais ir šiais nuostatais;
4.3. atlikę revizijas, surašyti aktus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka;
4.5. neskelbti tardymo duomenų be paskyrusio reviziją pareigūno ar atitinkamos institucijos leidimo;
4.6. užtikrinti, kad baudžiamųjų ar civilinių bylų, kurias tiriant ar nagrinėjant atliekama revizija, medžiaga būtų saugiai laikoma tarnybinėse patalpose;
4.7. kviečiami atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą apklausai arba dalyvauti kaip specialistai tardymo veiksmuose ar nagrinėjant bylą teisme;
4.8. konsultuoti teisėjus, prokurorus, tardytojus ir kvotėjus revizijų skyrimo ir darymo klausimais;
6. Revizijų departamento revizoriai, vykdydami savo pareigas, laikomi įspėtais dėl atsakomybės pagal LR BPK 643 str. už atsisakymą be svarbios priežasties atlikti savo pareigas ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 293 straipsnį už žinomai melagingos išvados davimą. Tai pažymima revizijos akte ir patvirtinama revizoriaus parašu.
Revizijos skyrimas ir medžiagos jai įforminimas
7. Revizija skiriama tais atvejais, kai darant kvotą, parengtinį tardymą ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių žinių įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinei- finansinei veiklai patikrinti ir bylai reikalingiems dokumentams surinkti (BPK 84 str.).
Revizija gali būti skiriama ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo:
7.1. revizijų skyrimas įforminamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi;
7.2. nutarime (nutartyje) skirti reviziją nurodoma:
nutarimo (nutarties) priėmimo data ir vieta; reviziją paskyrusio pareigūno pavardė ir jo darbovietės pavadinimas; baudžiamosios bylos ar medžiagos, dėl kurios paskirta revizija, numeris;
bylos ar patikrinimo medžiagos, susijusios su revizijos dalyku, aprašymas;
nurodymas, kad reviziją atlikti pavedama Revizijų departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;
klausimai, pateikti revizoriams;
revizoriui pateiktos medžiagos sąrašas;
7.3. prireikus byloje gali būti paskirti keli vienos specialybės revizoriai arba kompleksinė revizija;
Revizijos atlikimas ir jos rezultatų įforminimas
8. Revizorius pradeda daryti reviziją gavęs Revizijų departamento vadovų (direktoriaus ar jo pavaduotojo) ar teritorinių skyrių vadovų (viršininko ar jo pavaduotojo) rašytinį pavedimą kartu su kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo (teisėjo) nutartimi skirti reviziją bei prie jų pateikiamą medžiagą.
9. Pavedimuose daryti reviziją nurodoma: pavedimo data ir numeris; revizorių pareigos, vardas ir pavardė, ūkinio subjekto, kuriame turi būti daroma revizija, pavadinimas ir adresas bei revizijos pradžia ir pabaiga.
10. Jeigu reviziją daro keli revizoriai, pavedime nurodoma, kam pavedama vadovauti revizorių grupei. Revizorių grupės vadovas parengia bendrą revizijos darymo planą, paskirsto revizoriams tikrintinus klausimus, koordinuoja grupės darbą.
11. Apie revizijos pradžią ir numatomą pabaigą raštu pranešama reviziją paskyrusiam pareigūnui. Negalint revizijos padaryti nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių, revizijos laiką gali pratęsti pavedimą pasirašęs pareigūnas, o jo nesant – vienas iš Revizijų departamento ar teritorinio skyriaus vadovų.
12. Jeigu darant reviziją pareigūno, paskyrusio reviziją, nutarime numatytuose ūkio subjektuose iškyla būtinybė atlikti atitinkamus priešpriešinius patikrinimus, susijusius su jų veikla kituose ūkio subjektuose, tai gali būti išduodamas analogiškas pavedimas, t.y. kaip nurodyta 9 punkte.
13. Revizija ūkio subjekte daroma dalyvaujant asmenims, kurių veikla tikrinama. Kai jų nėra arba jie negali dalyvauti, – dalyvaujant ūkio subjekto atsakingiems darbuotojams.
14. Revizijos medžiagą turi sudaryti revizijos (patikrinimo) aktas ir priedai prie jo. Akte turi atsispindėti visi pažeidimų atvejai ir atsakymai į pareigūnų iškeltus klausimus. Prieduose pateikiami duomenys, kuriais pagrindžiami revizijos akte išdėstyti pažeidimai ir išvados. Prie revizijos akto turi būti pridėti inventorizacijų ir faktinių patikrinimų aktai su palyginamaisiais žiniaraščiais, atsakingų asmenų ir pareigūnų paaiškinimai, įvairios pažymos ir kiti dokumentai, kurie buvo parašyti revizijos metu.
Revizijų aktai turi būti surašomi tiksliai, aiškiai, suprantamai, visi įrašai juose turi būti tikslūs ir argumentuoti, teiginiai turi būti pagrįsti dokumentų duomenimis.
16. Įžanginė dalis.
Įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data; bylos ar medžiagos, kurioje padaryta revizija, numeris; revizijos darymo pagrindas (nutarimas ar nutartis) ir reviziją paskyrusios institucijos pavadinimas, pareigūno pareigos ir pavardė; duomenys apie revizorių (-ius); revizoriui pateiktų klausimų išvardijimas; kas, kokiais metodais bei kokia apimtimi buvo tikrinama; atsakingų už tikrinamo ūkio subjekto ūkinę-finansinę veiklą asmenų pavardės ir pareigos; kad revizorius įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 293 ir LR BPK 643 straipsnius; kada revizija pradėta daryti ir kada baigta.
Jeigu reviziją darė keli revizoriai arba buvo daroma kompleksinė revizija, tai akto įžanginėje dalyje nurodoma, kokius klausimus tyrė kiekvienas revizorius.
Akto įžanginėje dalyje taip pat turi būti nurodyta, kokius bylai reikšmingus klausimus revizorius (-iai) tyrė savo iniciatyva.
17. Tiriamoji dalis.
17.1. tiriamojoje dalyje nurodoma: buhalterinės apskaitos organizavimo būklė; kokie dokumentai buvo tiriami ir kokie naudoti tyrimo metodai; kokie padaryti faktiniai patikrinimai (inventorizacijos, priešpriešiniai patikrinimai);
17.2. revizijos akte ūkinės-finansinės veiklos pažeidimų faktai turi būti sugrupuoti atskiruose teminiuose skyriuose. Išaiškinus vertybių ir pinigų trūkumą arba padarytą kitą žalą, būtina nustatyti jų sumą, susidarymo laiką, vietą, taip pat slėpimo būdus tvarkant apskaitą, norminių dokumentų tvarkymo pažeidimus, jų ryšį su nustatytais trūkumais bei žala (nuostoliais) ir atsakingus asmenis;
17.3. be to, šioje dalyje nurodoma:
priežastys, dėl kurių nebuvo galima atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus;
nuorodos į tikrinimo procesą iliustruojančius priedus (lenteles, paimtus revizijos darymo metu dokumentus, paaiškinimus ir pan.); visi priedai sunumeruoti, o revizoriaus surašyti dokumentai (skaičiavimai, lentelės ir pan.) jo pasirašyti. Reikalingas informacinio pobūdžio pažymas gali parašyti ir pasirašyti tik revizuojamo ūkio subjekto atitinkami darbuotojai.
18. Išvados. Revizijos išvadas turi atspindėti šie teiginiai:
18.1. turi būti suformuluoti atsakymai į nutarime (nutartyje) pateiktus klausimus. Į kiekvieną pateiktą klausimą turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima to padaryti (pateikiama nuoroda į akto tiriamąją dalį, kurioje aptarta priežastis, dėl kurios negalima atsakyti į pateiktą klausimą). Visi atsakymai į nutarime (nutartyje) pateiktus klausimus turi būti išdėstyti aiškiai ir tiksliai;
18.3. jeigu revizijos daromos atitinkamose įmonės dukterinėse įmonėse, jų rezultatai įforminami atskiru aktu. Jeigu akte išvardinti pažeidimai yra susiję su pagrindinės įmonės veikla, tai atitinkamos išvados įrašomos pagrindinės įmonės akte. Dukterinės įmonės revizijos aktas pridedamas kaip priedas prie pagrindinės įmonės revizijos akto.
Prie revizijos akto priedų turi būti pridėti iš revizuojamos organizacijos ar kitų organizacijų ir įstaigų, susijusių su revizuojama organizacija, paimti dokumentai (originalai) arba jų kopijos, kurie susiję su atitinkamais pažeidimais ir gali būti kaip nusikalstamos veiklos požymius įrodantys dokumentai. Tokia pat tvarka pridedami atitinkami dokumentai, kurie yra paimti iš revizuojamos organizacijos teisėsaugos įstaigų ir perduoti Revizijų departamentui.
Prie revizijos akto pridedamus priedus (tarpiniai aktai, lentelės, skaičiavimai ir kt.) pasirašo revizorius ir, jeigu neprieštarauja, asmuo, kurio veikla tikrinama. Reikalingas informacinio pobūdžio pažymas gali parašyti ir pasirašyti tik revizuojamos organizacijos atitinkami darbuotojai.
19. Jeigu revizija didelės apimties, ją paskyrusio pareigūno pageidavimu revizorius gali kai kuriais nutarime (nutartyje) pateiktais klausimais surašyti tarpinius aktus.
20. Revizijos aktą pasirašo reviziją atlikęs revizorius. Jei reviziją darė grupė revizorių, revizijos aktą pasirašo visi revizoriai.
21. Revizijos aktą ir priedus revizorius pateikia susipažinti revizuojamiems asmenims, kurie pasirašo, kad su revizijos aktu bei jo priedais susipažino.
Jeigu revizuojamas asmuo atsisako susipažinti su revizijos medžiaga, revizorius pasiūlo jam rašyti paaiškinimą dėl atsisakymo motyvų. Revizuojamam asmeniui atsisakius susipažinti su revizijos medžiaga ir pateikti dėl to rašytinį paaiškinimą, revizorius surašo pažymą, kurioje nurodoma: medžiagos pateikimo revizuojamajam susipažinti data; kad revizuojamasis atsisakė susipažinti su revizijos medžiaga; kad jam buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl atsisakymo motyvų; kad revizuojamasis atsisakė parašyti tokį paaiškinimą; revizoriaus užrašyti pagal revizuojamojo asmens žodžius motyvai apie atsisakymo susipažinti su revizijos medžiaga bei parašyti paaiškinimą priežastis ar žyma apie tai, kad revizuojamasis atsisakė susipažinti su revizijos medžiaga ir rašyti paaiškinimą nenurodydamas motyvų.
Tais atvejais, kai rašytiniai paaiškinimai bus pateikti ir juose bus nurodyti konkretūs neatitikimai su akte nurodytais faktais ar teiginiais, revizorius surašo atskirą išvadą. Revizoriaus išvada turi būti pagrįsta dokumentais bei kitais apskaitos duomenimis.
22. Revizijos aktas ir priedai surašomi 2 egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius siunčiamas reviziją paskyrusiam pareigūnui, antrasis – lieka Revizijų departamente.
SUDERINTA SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro vidaus reikalų teisingumo
pavaduotojas ministras ministras
A. Pėstininkas R. Vaitekūnas J. Prapiestis
1995 12 19 1995 12 18 1995 12 21
______________