LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 71: 2006 „GYDYTOJAS GERIATRAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2006 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-734

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 71: 2006 „Gydytojas geriatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 453 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 71: 1999 „Gydytojas geriatras. Pareigos, teisės kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 89-2633).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-734

GYDYTOJAS GERIATRAS

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo geriatro veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams geriatrams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Medicinos norma parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 737 „Dėl Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3501);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

geriatrija – mokslas apie pagyvenusių žmonių ligų profilaktiką, etiologiją, patogenezę, klinikinę eigą, diagnostiką, gydymą;

geriatrinė priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti pagyvenusių žmonių ligų profilaktiką, diagnostiką ir konservatyvųjį gydymą;

gydytojas geriatras – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo geriatro profesinę kvalifikaciją;

gydytojo geriatro praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo geriatro pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama geriatrinė priežiūra;

gydymo principai ir taktika – pagrindiniai gydytojo veiksmai ir jų seka, kuriais siekiama pašalinti arba susilpninti ligos priežastį, poveikį, sugrąžinti organizmo pažeistas organizmo funkcijas, palengvinti ligos poveikį žmogui.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo geriatro profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas bei geriatrijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo geriatro profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo geriatro praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo geriatro profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo geriatro profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas geriatras verčiasi gydytojo geriatro praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti geriatrijos paslaugas.

8. Gydytojas geriatras dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitų specialybių gydytojais.

9. Gydytojas geriatras vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas geriatras turi teisę:

10.1. verstis gydytojo geriatro praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti sveikatos specialisto spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti pacientus ir kitų medicinos sričių specialistus geriatrijos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. gydytojas geriatras turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas geriatras privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. nepriskirtais gydytojo geriatro kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei stiprinimo priemones;

11.5. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.6. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.7. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.8. laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.9. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.10. paaiškinti gydytojo geriatro praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.11. taikyti tik Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.12. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo geriatro profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo geriatro profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę geriatrijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas geriatras turi žinoti:

13.1. visuomenės senėjimo demografinius, epidemiologinius ir socialinius rodiklius;

13.2. žmogaus organų ir sistemų struktūrinius ir funkcinius pokyčius senstant;

13.3. žmogaus funkcinės būklės kitimą senstant, negalios ir senatvinio silpnumo ypatumus;

13.4. žmogaus psichologijos pagrindus;

13.5. farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčius žmogui senstant;

13.6. ūminių ir lėtinių ligų eigos ypatumus.

14. Gydytojas geriatras turi išmanyti:

14.1. slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos pagrindus;

14.2. psichogeriatrijos pagrindus;

14.3. specialistų komandos darbo principus;

14.4. reabilitacijos pagrindus;

14.5. priešlaikinio senėjimo ir ligų prevenciją;

14.6. farmakoterapijos principus;

14.7. ilgalaikio stebėjimo ir priežiūros bei asmens vadybos principus.

15. Gydytojas geriatras turi mokėti:

15.1. nustatyti žmogaus sveikatos, socialinius ir dvasinius poreikius, įvertinti gyvenimo kokybę;

15.2. nustatyti smurto prieš žmogų ir jo nepriežiūros atvejus šeimoje ar institucijoje;

15.3. diagnozuoti ir gydyti šiuos sutrikimus ir sveikatos problemas:

15.3.1. eisenos ir judėjimo sutrikimus R26;

15.3.2. kitus koordinacijos sutrikimus R27;

15.3.3. griuvimą W19;

15.3.4. sumažėjusį judrumą Z74.0;

15.3.5. apalpimą ir kolapsą R55;

15.3.6. miego sutrikimus G47;

15.3.7. vidurių užkietėjimą K59.0;

15.3.8. išmatų nelaikymą R15;

15.3.9. šlapimo nelaikymą R32;

15.3.10. vaistų sukeltus organų pažeidimus ir būkles;

15.3.11. mitybos sutrikimus R63.3;

15.4. diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir sindromus:

15.4.1. įgytas širdies ydas I 05–I 08, I 34–I 36, I 39.0;

15.4.2. įgimtas širdies ydas Q 20–Q 26;

15.4.3. hipertenzijas I 10–I 15;

15.4.4. hipotenziją I 95;

15.4.5. nestabilią krūtinės anginą I 20.1;

15.4.6. lėtinę išeminę širdies ligą I 25;

15.4.7. plaučių emboliją (neminint ūminės plautinės širdies ligos) I 26.9;

15.4.8. kitas plautines širdies ligų formas I 27;

15.4.9. lėtinį sąauginį perikarditą I 31.0;

15.4.10. lėtinį konstrikcinį perikarditą I 31.1;

15.4.11. kardiomiopatijas I 42.0, I 42.1;

15.4.12. supraventrikulinę tachikardiją I 47.1;

15.4.13. prieširdžių virpėjimą ir plazdėjimą I 48;

15.4.14. prieširdines ekstrasistoles I 49.1;

15.4.15. skilvelines ekstrasistoles I 49.3;

15.4.16. širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumą I 50;

15.4.17. Hodžkino ligą C 81;

15.4.18. ne Hodžkino limfomą C 82–C 85;

15.4.19. daugybinę mielomą ir piktybinius plazminių ląstelių navikus C 90;

15.4.20. lėtinę limfoleukozę C 91.1;

15.4.21. lėtinę mieloleukozę C 92.1;

15.4.22. lėtinę monocitinę leukozę C 93.1;

15.4.23. tikrąją policitemiją D 45;

15.4.24. mielodisplastinius sindromus D 46;

15.4.25. lėtinę mieloproliferacinę ligą (mielofibrozę) D 47.1;

15.4.26. geležies stokos anemiją D 50;

15.4.27. vitamino B₁₂ stokos anemiją D 51;

15.4.28. kitas mitybinės (alimentarinės) kilmės anemijas D 53;

15.4.29. kitas aplazines anemijas D 61;

15.4.30. anemiją sergant lėtinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur D 63;

15.4.31. hipotirozę E 03;

15.4.32. poprocedūrinę hipotirozę E 89.0;

15.4.33. tirotoksikozę (hipertirozę) E 05;

15.4.34. cukrinį diabetą E 10–E 14;

15.4.35. demenciją sergant Alzheimerio liga F 00;

15.4.36. Alzheimerio ligą G 30;

15.4.37. kitas degeneracines nervų sistemos ligas G 31;

15.4.38. kraujagyslinę demenciją F 01;

15.4.39. demenciją sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis F 02;

15.4.40. nepatikslintą demenciją F 03;

15.4.41. Parkinsono ligą G 20;

15.4.42. antrinį parkinsonizmą G 21;

15.4.43. kitus galvos skausmo sindromus G 44.1, 44.2, 44.3, 44.4, 44.8;

15.4.44. praeinančius smegenų išemijos priepuolius G 45;

15.4.45. trišakio nervo neuralgiją G 50.0;

15.4.46. nervų šaknelių ir rezginių ligas G 54.0, G 54.9, G 54;

15.4.47. nervų šaknelių ir rezginių suspaudimą, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur G 55;

15.4.48. rankos mononeuropatijas G 56;

15.4.49. kojos mononeuropatijas G 57;

15.4.50. cerebrovaskulines ligas I 60–I 64;

15.4.51. kitas smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulines) ligas I 67.2, I 67.4, I 67.8, I 67.9;

15.4.52. cerebrovaskulinių ligų padarinius I 69;

15.4.53. lengvą depresinį epizodą F 32.0;

15.4.54. vidutinio sunkumo depresinį epizodą F 32.1;

15.4.55. distimiją F 34.1;

15.4.56. generalizuoto nerimo sutrikimus F 41.1;

15.4.57. somatoforminę autonominę disfunkciją F45.3;

15.4.58. pneumoniją J 12-J 18.9;

15.4.59. lėtinį bronchitą J 40-J 42;

15.4.60. emfizemą J 43;

15.4.61. kitas lėtines obstrukcines plaučių ligas J 44;

15.4.62. bronchinės astmos paūmėjimą J 45;

15.4.63. bronchektazes J 47;

15.4.64. kitas intersticines plaučių ligas J 84;

15.4.65. lėtinį kvėpavimo nepakankamumą J 96.1;

15.4.66. ezofagitą K 20;

15.4.67. gastroezofaginio refliukso ligą K 21;

15.4.68. stemplės opą K 22.1;

15.4.69. stemplės divertikulą K 22.5;

15.4.70. skrandžio opą K 25;

15.4.71. dvylikapirštės žarnos opą K 26;

15.4.72. gastrojejuninę opą K 28;

15.4.73. gastritą ir duodenitą K29–K29.9;

15.4.74. dispepsijas K 30;

15.4.75. lėtinį žarnų kraujotakos sutrikimą K 55.1;

15.4.76. plonosios ir/ar storosios žarnos divertikulinę ligą be perforacijos ir absceso K 57.1, K 57.3, K 57.5;

15.4.77. dirgliosios žarnos sindromą K 58;

15.4.78. funkcinį viduriavimą K 59.1;

15.4.79. alkoholinę kepenų ligą K 70;

15.4.80. kepenų cirozę ir fibrozę K 74;

15.4.81. lėtinį cholecistitą K 81.1;

15.4.82. kitą lėtinį pankreatitą K 86.1;

15.4.83. reumatoidinį artritą M 05, M 06;

15.4.84. psoriazines ir enteropatines artropatijas M 07;

15.4.85. podagrą M 10;

15.4.86. kitas kristalines artropatijas M 11;

15.4.87. osteoartrozę M 15, M 16, M 17, M 19;

15.4.88. reumatinę polimialgiją M 35.3;

15.4.89. sisteminę raudonąją vilkligę M 32;

15.4.90. dermatopolimiozitą M 33;

15.4.91. sisteminę sklerozę M 34;

15.4.92. sausąjį sindromą (Sjogren'o) M 35.0;

15.4.93. ankilozinį spondilitą M 45;

15.4.94. dorsopatijas M 42;

15.4.95. tarpslankstelinių diskų ligas M 43, M 47, M 48, M 50, M 51, M 53, M 54;

15.4.96. osteoporozę su patologiniu lūžiu (osteoporozinis slankstelių sukritimas) M 80;

15.4.97. osteoporozę be patologinio lūžio M 81;

15.4.98. lėtinį nefritinį sindromą N 03;

15.4.99. nefrozinį sindromą N 04;

15.4.100. lėtinį (kanalėlių) tubulointersticinį nefritą N 11;

15.4.101. lėtinį inkstų nepakankamumą N 18;

15.4.102. nepatikslintą inkstų nepakankamumą N 19;

15.4.103. nepatikslintos kilmės inkstų susiraukšlėjimą N 26;

15.4.104. rijimo sutrikimą (disfagiją) R 13;

15.4.105. svaigulį ir galvos sukimąsi R 42;

15.4.106. niežulį (idiopatinis pruritus senilis) L 29;

15.4.107. dilgėlinę L 50;

15.4.108. eritemą L 54.

16. Gydytojas geriatras turi gebėti:

16.1. įvertinti paciento fizinę sveikatą, funkcinį savarankiškumą, protinę veiklą ir emocinę būseną, socialinę ir ekonominę būklę bei gyvenamąją aplinką;

16.2. spręsti paciento problemas, kilusias dėl daugybinės patologijos, negalios, socialinių ir psichologinių veiksnių, sudaryti problemų sąrašą, išskirti prioritetus, sudaryti tyrimo, gydymo, reabilitacijos ir slaugos planą ir jį įgyvendinti;

16.3. interpretuoti laboratorinių, radiologinių, elektrokardiografijos, endoskopijų, ultragarso ir funkcinių tyrimų rezultatus;

16.4. naudotis standartinėmis anketomis ir skalėmis funkciniam savarankiškumui, pažinimo funkcijai, depresijai, sensorinėms funkcijoms, miego sutrikimams, eisenos ir pusiausvyros sutrikimams, mitybos, gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo kokybei įvertinti;

16.5. organizuoti ir koordinuoti specialistų komandos (gydytojo, psichologo ar psichiatro, socialinio darbuotojo, kineziterapeuto, ergoterapeuto, logopedo ar kitų specialistų pagal poreikį) darbą;

16.6. sudaryti pacientų gydymo, priežiūros, maitinimosi planą;

16.7. sudaryti saugios ir funkcionalios aplinkos pritaikymo neįgaliam pacientui planą;

16.8. sudaryti skiepų planą;

16.9. mokyti savirūpos pacientus ir jų šeimos narius ar globėjus.

VIII. ATSAKOMYBĖ

17. Gydytojas geriatras už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________