VISAGINO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VISAGINO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO
PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 27 d. Nr. TS-111
Visaginas
Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2011, Nr. 52-2504) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, įvertinusi komisijos Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento projektui rengti parengtą Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento projektą, nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. TS-30 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktą;
2.2. Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. TS-61 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. TS-30, pakeitimo“ 1 punktą;
2.3. Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. TS-164 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. TS-30, pakeitimo“ 1 punktą;
2.4. Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. TS-203 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. TS-30 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
3. Nustatyti, kad:
3.1. Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, išskyrus III skyriaus „Tarybos nariai“ ketvirtą skirsnį „Tarybos nario darbo apmokėjimas“, įsigalioja nuo 2011 m. liepos 1 d.;
PATVIRTINTA
Visagino savivaldybės tarybos
2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS-111
VISAGINO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visagino savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Visagino savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) veiklos formas ir tvarką, taip pat kitus klausimus, įstatymų priskiriamus reglamento reguliavimo sričiai.
2. Visagino savivaldybė (toliau - savivaldybė) - įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktą Tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją bei kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.
3. Savivaldybėje už savivaldos teisės įgyvendinimą atsakingos institucijos:
3.1 atstovaujamoji institucija – Taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas;
3.2 vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktorius (toliau - administracijos direktorius), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (kai ši pareigybė steigiama ir kai šiai pareigybei suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
4. Vietos savivaldos principai, funkcijos nustatyti Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Vietos savivaldos įstatymas).
5. Tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat Tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
II skyrius. TARYBA IR JOS VEIKLOS FORMOS
Pirmas skirsnis. TARYBA
8. Taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų Visagino savivaldybės bendruomenės atstovų – 25 savivaldybės tarybos narių (toliau – Tarybos nariai).
10. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.
11. Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
12. Jeigu išrinktos naujos Tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos Tarybos įgaliojimai tęsiasi iki Tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.
13. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, Taryba netenka įgaliojimų arba Tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu Taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.
14. Tarybos mažuma (opozicija) – Tarybos narių frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė, pirmame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero, mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.
15. Tarybos dauguma – Tarybos narių frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero, mero pavaduotojo pareigas ir pirmame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat Tarybos narių frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero, mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.
Antras skirsnis. TARYBOS VEIKLOS FORMOS
16. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia Tarybos komitetai (toliau - komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupė pasitarimuose, Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, meras ir administracijos direktorius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
17. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento XIV skyriuje nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą Tarybos vardu pateikia meras.
18. Tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei Tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
19. Konkrečius paprastosios kompetencijos įgaliojimus Taryba savo sprendimu gali pavesti vykdyti administracijos direktoriui arba administracijos direktoriaus pavaduotojui (kai šiai pareigybei suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai).
20. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso Tarybai.
III skyrius. TARYBOS NARIAI
Pirmas skirsnis. TARYBOS NARIO STATUSAS
22. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka nuolatinių Visagino savivaldybės gyventojų demokratiškai išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas.
23. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
23.1 „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“;
24. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po Tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai Tarybos narys prisiekia ne pirmame Tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.
25. Tarybos narys, Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka Tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.
26. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą Tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
27. Už etikos normų neatitinkančius veiksmus Tarybos nario elgesys gali būti svarstomas savivaldybės tarybos Etikos komisijoje.
28. Jeigu Taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.
Antras skirsnis. TARYBOS NARIO PAREIGOS
30. Tarybos narys privalo:
30.1 dalyvauti Tarybos posėdžiuose; negalėdamas dalyvauti Tarybos posėdyje Tarybos narys 191 punkte nustatyta tvarka ir būdais privalo pranešti apie nedalyvavimą posėdyje;
30.4 nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (ar sprendžiant kitą klausimą), kuris sukelia interesų konfliktą (palikti posėdžių salę, kabinetą ar kitą patalpą, kurioje sprendžiamas interesų konfliktą keliantis klausimas;
Trečias skirsnis. TARYBOS NARIO TEISĖS
31. Tarybos narys turi teisę:
31.1 Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;
31.2 reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka siūlyti Tarybai svarstyti klausimus, rengti Tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių 32-33 punktuose nustatyta tvarka gauti visą Tarybos nario veiklai reikalingą ir su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją ir dokumentus, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, dėl Tarybos darbo tvarkos ir kt., Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;
31.3 dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;
32. Tarybos narys, norėdamas gauti informaciją, duomenis ar dokumentų kopijas iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių, pateikia prašymą žodžiu ir raštu. Tarybos narys turi nurodyti konkretų asmenį, į kurį jis kreipiasi, apibūdinti informaciją, duomenis ar dokumentų kopijas, dėl kurių kreipiasi, ir nurodyti kokio atsakymo - žodžiu ar raštu laukia. Atsakymas Tarybos nariui parengiamas ir pateikiamas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas.
Ketvirtas skirsnis. TARYBOS NARIO VEIKLOS APMOKĖJIMAS
34. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį proporcingai konkretaus mėnesio darbo valandų skaičiui atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.
37. Faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, praleistas Tarybos, Tarybos komitetų, Tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytų komisijų ir darbo grupių (toliau – komisija ir/ar darbo grupė) posėdžiuose;
38. Tarybos nario darbo laikas kiekviename Tarybos posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo Tarybos nario atvykimo momento (jei jis vėluoja į posėdį) iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento (kai Tarybos narys išvyksta nesibaigus posėdžiui). Tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Tarybos narys, išvykdamas iš posėdžio jam dar nepasibaigus, turi pasirašyti registracijos lape (išsiregistruoti). Tarybos nariui pavėlavus į posėdį, savivaldybės administracijos atsakingasis specialistas užrašo jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai Tarybos narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui.
39. Tarybos nario darbas Tarybos komitetuose, komisijose ir darbo grupėse, fiksuojamas komiteto, komisijos ar darbo grupės posėdžių protokoluose.
40. Tarybos komitetų, komisijų ir darbo grupių pateikiami savivaldybės administracijos atsakingam specialistui.
41. Kiekvieno mėnesio pabaigoje Tarybos narys savivaldybės administracijos atsakingam specialistui pateikia mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
42. Savivaldybės administracijos atsakingasis specialistas pagal gautus Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, Tarybos, Tarybos komitetų, komisijų ir darbo grupių, posėdžių protokolus patikrina Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl apmokėjimo už Tarybos narių darbo laiką.
43. Savivaldybės administracijos atsakingasis specialistas Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio trečios dienos pateikia savivaldybės administracijai (padaliniui, atsakingam už asignavimų apskaitą).
44. Tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal mero potvarkį, komandiruočių išlaidos apmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami savivaldybės administracijai (padaliniui, atsakingam už asignavimų apskaitą). Tarybos narys, grįžęs iš komandiruotės, per 5 darbo dienas atsiskaito merui.
Penktas skirsnis. TARYBOS NARIUI SU JO, KAIP TARYBOS NARIO, VEIKLA SUSIJUSIOMS KANCELIARIJOS, PAŠTO, TELEFONO, INTERNETO RYŠIO, TRANSPORTO PASLAUGOMS APMOKĖTI SKIRIAMOS IŠMOKOS DYDIS, JOS MOKĖJIMO IR ATSISKAITYMO UŽ JĄ TVARKA
45. Savivaldybės administracija Tarybos nariams nesuteikia ir tiesiogiai neapmoka kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų. Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms mėnesiui atsiskaitytinai mokama iki 1 MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžio išmoka.
46. Iš 45 punkte nurodytų lėšų įsigytos prekės nepajamuojamos. Patirta išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, suma, pateisinta paslaugų ir prekių įsigijimo dokumentais, įskaitoma į faktines išlaidas.
47. Tarybos narys, panaudojęs nuosavas lėšas 45 punkte nurodytoms išlaidoms-apmokėti, atsiskaito Visagino savivaldybės administracijai už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos pateikdamas administracijai (padaliniui, atsakingam už asignavimų apskaitą) lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus.
48. Visagino savivaldybės administracija (padalinys, atsakingas už asignavimų apskaitą), gavęs lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, iki to mėnesio 15 dienos perveda išmoką į Tarybos nario nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
49. Už einamųjų metų gruodžio mėnesį apmokėtas prekes ir paslaugas lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus Tarybos narys turi pateikti iki gruodžio 23 d., o Visagino savivaldybės administracija (padalinys, atsakingas už asignavimų apskaitą) išmoką perveda iki einamųjų metų gruodžio 31d.
50. Atsiradus abejonių dėl lėšų panaudojimo teisėtumo, Visagino savivaldybės administracija iš Tarybos nario gautus išlaidų pateisinimo dokumentus pateikia įvertinti Visagino savivaldybės Etikos komisijai.
Šeštas skirsnis. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI
52. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys, Tarybos frakcija, ar Tarybos narių grupė Tarybos posėdžio metu kreipiasi į merą, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir valstybės tarnautojus. Į tuos pačius vadovus, valstybės tarnautojus su paklausimu Tarybos narys, Tarybos narių frakcija, Tarybos narių grupė gali raštu kreiptis ir ne Tarybos posėdžio metu. Šie raštai - paklausimai - turi būti įteikti atitinkamam vadovui ar valstybės tarnautojui, o jų kopijos - merui. Paklausimu gali būti laikomas ir klausimas, kurio reikšmingumą Tarybos posėdyje balsuodama pripažįsta Taryba.
53. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų 52 punkte nurodytą asmenį (toliau – asmuo), į kurį jis kreipiasi, išdėstyti problemos, dėl kurios jis kreipiasi, esmę ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu laukia.
54. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 10 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos. Jeigu asmuo, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir pasiūlyti kitą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos.
55. Ar paklausimo svarstymą įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia Taryba posėdyje priimdama procedūrinį sprendimą.
56. Nagrinėjant paklausimą Tarybos posėdyje, turi dalyvauti bent vienas iš paklausimo pateikėjų ir asmuo, kuriam buvo pateiktas paklausimas. Jeigu Tarybos posėdyje nedalyvauja pateikėjas, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.
58. Apsvarsčiusi asmens, kuriam pateiktas Tarybos nario paklausimas, atsakymą, Taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo pateikėjas.
IV skyrius. FRAKCIJŲ, KOMISIJŲ, DELEGACIJŲ SUDARYMAS
60. Pagal partijų ar jų koalicijų rinkimų sąrašus (toliau – rinkimų sąrašai) išrinkti Tarybos nariai gali jungtis į Tarybos narių frakcijas (toliau – frakcija) partijos politikai vykdyti. Frakciją gali sudaryti pagal vieną rinkimų sąrašą išrinkti Tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti Tarybos nariai arba dalis pagal vieną rinkimų sąrašą išrinktų Tarybos narių. Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Tarybos nariai, nesusivieniję į Tarybos narių frakcijas, laikomi Tarybos narių grupe.
61. Frakcija laikoma įkurta, kai ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai pirmame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad veiklą Taryboje tęsia susivieniję į frakciją.
62. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui (lyderiui), frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, apie tai turi būti pranešta artimiausiame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui.
63. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Visagino savivaldybės tarybos Etikos komisiją (toliau - Etikos komisija). Šių komisijų pirmininkais mero teikimu skiriami Tarybos nariai. Jeigu yra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras potvarkiu teikia Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu. Jeigu Tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos pirmininką Taryba skiria mero teikimu.
64. Komisijų atsakingaisiais sekretoriais skiriami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kuriems šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
65. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.
66. Etikos komisija:
66.1 prižiūri, kaip Tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reguliuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
66.2 analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
66.3 nagrinėja gautą informaciją dėl Tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo;
66.4 nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
67. Įstatymų nustatytais atvejais arba Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios komisijos sudėtingiems, skubiems, svarbiems ir kitiems klausimams spręsti, siūlymams, išvadoms bei sprendimų projektams parengti ar kitiems Tarybos pavedimams atlikti.
68. Sudarant komisiją, apibrėžiamas jos veiklos tikslas, darbo trukmė, nustatomas narių skaičius, nurodomas Tarybos išrinktas ar paskirtas komisijos pirmininkas ir nariai. Komisijos pirmininko kandidatūrą siūlo meras.
70. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai, išrinkti bendruomenės grupių ar visuomeninių organizacijų susirinkimuose ir apie tai raštu informavę merą.
71. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.
72. Komisijų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti savivaldybės bendruomenės, visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai, savivaldybės valstybės tarnautojai.
73. Komisijos posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Tokiu atveju lemia posėdžio pirmininko balsas.
74. Komisijų posėdžių metu administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas rašo protokolą. Komisijų protokolai surašomi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio ir saugomi savivaldybės administracijos padalinyje, atsakingame už dokumentų valdymą, jeigu norminiuose aktuose nenumatyta kitaip. Komisijų posėdžių metu priimami rekomendaciniai sprendimai, pasiūlymai, išvados, kuriems taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir komitetų protokolams bei rekomendaciniams sprendimams.
75. Komisija bendra tvarka gali teikti Tarybos sprendimo projektą, su kuriuo Tarybą posėdžio metu supažindina komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos narys. Tarybai pareikalavus, komisijos atsiskaito Tarybos posėdžio metu.
76. Komisijų veiklai reikalingą techninę pagalbą ir priemones užtikrina administracija. Komisijos turi teisę gauti iš administracijos padalinių, savivaldybės kontroliuojamų ir įsteigtų įmonių bei įstaigų specialistų ataskaitinius duomenis ar kitokią klausimui nagrinėti reikalingą medžiagą.
77. Taryba sprendimu gali sudaryti oficialias savivaldybės delegacijas ir deleguoti Tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas.
78. Delegatus turi teisę siūlyti visos Tarybos frakcijos ir Tarybos narių grupė. Priimant sprendimą dėl delegacijos sudarymo, Taryba balsuoja dėl kiekvieno kandidato atskirai ir delegacija sudaroma iš daugiausia balsų surinkusių pasiūlytų kandidatų.
V skyrius. MERAS. MERO PAVADUOTOJAS
Pirmas skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS
80. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių Lietuvos Respublikos piliečių renka merą ir mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo ne mažiau kaip 13 Tarybos narių. Su meru ir mero pavaduotoju darbo sutartis nesudaroma.
81. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma:
81.1 Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;
81.2 kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
82. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, Taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsuoja visų Tarybos narių dauguma. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
83. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų Tarybos narių dauguma.
84. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka Tarybos nario mandato.
85. Merui, mero pavaduotojui atsistatydinus, mirus arba Tarybai juos atšaukus, naujas meras renkamas, mero pavaduotojas skiriamas tame pačiame arba artimiausiame Tarybos posėdyje.
86. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios Tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
87. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka 81.1; 81.3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
88. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.
89. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
90. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.
91. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas 92 punkte, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.
92. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti Tarybos nario pareigas.
93. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos ir į komandiruotes jie siunčiami Tarybos įgalioto asmens sprendimu: savivaldybės meras - savivaldybės mero pavaduotojo, o savivaldybės mero pavaduotojas – savivaldybės mero potvarkiu.
94. Mero ir mero pavaduotojo prašymas kasmetinėms ir tikslinėms atostogoms, pakvietimas ar siuntimas į komandiruotę pateikiamas savivaldybės administracijai. Skyrius, atsakingas už personalo administravimą, gavęs mero ar mero pavaduotojo prašymą dėl atostogų suteikimo, pakvietimą ar siuntimą į komandiruotę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia potvarkio projektą ir pateikia jį pasirašyti merui ar mero pavaduotojui.
96. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti sudaromas mero fondas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų.
Antras skirsnis. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI
98. Meras yra savivaldybės vadovas. Jis yra atskaitingas Tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.
99. Meras:
99.1 planuoja Tarybos veiklą, sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia Tarybos sprendimų projektus, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja Tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo Tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
99.2 be atskiro Tarybos sprendimo atstovauja pats arba potvarkiu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
99.3 atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;
99.4 teikia Tarybai mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo, jeigu tokią pareigybę nutariama įsteigti (administracijos direktoriaus siūlymu), ir Tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras. Tame pačiame Tarybos posėdyje paprastai siūlomas vienas kandidatas. Tą patį kandidatą pakartotinai galima siūlyti tik vieną kartą; taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas administracijos direktoriui;
99.7 teikia Tarybai siūlymus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);
99.8 tvirtina Tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus; Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, tvirtina jų pareigybių aprašymus ir gali skirti priemokas prie atlyginimo; mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės Tarybos narys;
99.10 rašytiniu teikimu siūlo Tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą Tarybos komitetų ir Tarybos posėdžiuose;
99.11 kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir Tarybos sprendimus;
99.12 gavęs Tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;
100. Meras rūpinasi, kad:
100.1 savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;
100.2 laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;
100.3 būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;
100.4 būtų užtikrinamas tolygus Tarybos narių bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);
101. Meras gali rengti gyventojų susirinkimus, kuriuose pateikia informaciją apie savivaldybės reikalus, gali kartą per ketvirtį į gyventojų klausimus atsakinėti tiesioginio vietinės televizijos eterio metu, jeigu tam savivaldybės biudžete yra numatytos lėšos.
102. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. Potvarkių projektus rengia savivaldybės administracija. Jie gali būti pateikiami spaudoje/interneto svetainėje svarstyti bendruomenei. Savivaldybės gyventojai gali susipažinti su priimtais mero potvarkiais savivaldybės interneto svetainėje ar administracijos padalinyje, atsakingame už dokumentų valdymą.
103. Administracijos padaliniai turi operatyviai informuoti savivaldybės įstaigas ir organizacijas, jų reguliavimo sričiai priskirtas savivaldybės įmones apie mero priimtus potvarkius su jų veikla susijusiais klausimais.
104. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Tarybos narių šių sutikimu, administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.
106. Meras reglamento XIV skyriuje nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.
107. Mero pavaduotojas atlieka Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Taryba mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti.
108. Kai meras negali eiti pareigų (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus 99.4.–99.8. punktuose numatytus įgaliojimus.
109. Kai meras ir mero pavaduotojas negali eiti pareigų (atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais) Švietimo, kultūros, savivaldos, jaunimo, teisės ir etikos komiteto pirmininkas šaukia Tarybos posėdį, kuriame suteikiami įgaliojimai Tarybos išrinktam Tarybos nariui atlikti visas mero pareigas, išskyrus 99.4.-99.8. punktuose numatytus įgaliojimus.
VI skyrius. TARYBOS DARBO PLANAVIMAS
111. Taryba savo darbą planuoja pusmečiui. Tarybos darbo plano projekto parengimui vadovauja meras, gavęs Tarybos komitetų, frakcijų, Tarybos narių ir savivaldybės administracijos pasiūlymus ne vėliau kaip prieš mėnesį iki kito pusmečio pradžios. Tarybos nariai pasiūlymus darbo planui gali teikti komitetų pirmininkams, kurie juos pateikia merui arba Tarybos sekretoriui.
112. Parengtas Tarybos darbo plano projektas su Tarybos sprendimo projektu teikiamas svarstyti komitetams ir tvirtinamas Tarybos posėdyje.
113. Tarybos darbo plane nurodomas Tarybos posėdžių laikas, numatomi svarstyti klausimai bei atsakingi už jų parengimą komitetai arba konkretūs asmenys.
114. Į Tarybos darbo planą įtraukiami strateginę reikšmę turintys klausimai, klausimai dėl norminių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kiti komiteto, komisijos, frakcijos siūlomi, jų nuomone, svarbūs klausimai.
VII skyrius. TARYBOS POSĖDŽIUOSE TEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS IR POSĖDŽIO DARBOTVARKĖS SUDARYMAS
116. Inicijuoti klausimus svarstyti Tarybos posėdyje gali meras, mero pavaduotojas, Tarybos komitetai, frakcijos, Tarybos narių grupės, atskiri Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracija, visuomeninės organizacijos ir gyventojai ar jų įgalioti atstovai.
117. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti Tarybos posėdyje klausimo (dėl jo rengimo) gali raštu kreiptis į merą, Tarybos komitetą, frakciją ar atskirą Tarybos narį, kurie apie siūlomą svarstyti Tarybos posėdyje klausimą turi informuoti merą. Savivaldybės kontrolierius, Tarybos komitetai, frakcijos, Tarybos narių grupės ir atskiri Tarybos nariai gali patys rengti Tarybos sprendimų projektus inicijuojamais klausimais arba kreiptis į merą dėl jų rengimo.
118. Taryba siūlomiems svarstyti Tarybos posėdyje klausimams parengti gali sudaryti komisiją (darbo grupę), į kurią įrašomi klausimų iniciatoriai, arba įpareigoti administraciją atitinkamu klausimu parengti Tarybos sprendimo projektą.
119. Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, frakcijos, Tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, administracijos direktorius.
120. Parengti Tarybos sprendimų projektai pateikiami Tarybos sekretoriui. Jie registruojami Tarybos sprendimų projektų apskaitos registre ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
121. Tarybos narių, komitetų ar komisijų, frakcijų parengtus sprendimų projektus Tarybai teikia pats Tarybos narys arba komiteto, komisijos, frakcijos pirmininkas.
123. Savivaldybės administracijos rengiamų sprendimų projektus teikia administracijos direktorius arba jo pavedimu sprendimo projekto autorius.
124. Sprendimų projektai turi būti pateikti su aiškinamuoju raštu, kuriame turi būti ši informacija: projekto iniciatorius; projekto rengėjas ir/ar pranešėjas; parengto Tarybos sprendimo projekto tikslai ir uždaviniai; šiuo metu esantis teisinis reglamentavimas; galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės priėmus siūlomą Tarybos sprendimo projektą ir pasiūlymai, kokių teisėtų priemonių reikėtų imtis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių; finansavimo šaltiniai (esant galimybei, nurodomos preliminarios sumos); projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priimant ar priėmus teikiamą Tarybos sprendimo projektą; ar atliktas sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas; kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai; teisės akto įgyvendinimo (vykdymo) terminai, jei reikia; priimto sprendimo vykdytojai; priimto sprendimo gavėjai.
125. Jeigu rengiamu sprendimu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, atitinkančius Sprendimų projektų antikorupcinio vertinimo metodikoje nustatytus kriterijus, atliekamas sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas ir pateikiama antikorupcinio vertinimo pažyma.
126. Sprendimų projektuose turi būti nurodytas teisinis pagrindas, priemonės ir pavedimai, vykdytojai ir įvykdymo terminai bei lėšų, reikalingų sprendimui įgyvendinti, poreikis. Sprendimų, susijusių su savivaldybės lėšų panaudojimu, projektuose turi būti numatytas lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti, vykdytojai ir įvykdymo terminai. Jeigu teikiamas sprendimo projektas dėl galiojančio dokumento pakeitimo, prie sprendimo projekto pridedamas to dokumento lyginamasis variantas arba informacija apie keitimus.
127. Jeigu teikiamas sprendimo projektas yra svarbus savivaldybės socialiniam, ekonominiam ar politiniam gyvenimui (įstaigų, įmonių steigimas, reorganizavimas ar likvidavimas, savivaldybės turto naudojimas, socialinių bei ekonominių plėtros programų bei planų tvirtinimas, kainų bei tarifų už teikiamas paslaugas tvirtinimas, taisyklių bei tvarkų nustatymas), pridedamame aiškinamajame rašte dokumento rengėjas būtinai pateikia sprendimo įgyvendinimo galimų pasekmių vertinimą. Vertinime turi būti nurodytas teigiamas ir neigiamas poveikis atitinkamai sričiai, kurioje numatoma daryti pakeitimus, galimas poveikis verslo sąlygoms ir ūkio raidos procesams, savivaldybės biudžetui, savivaldybės bendruomenės socialiniams santykiams, aplinkai, savivaldybės institucijų veiklai.
128. Teikiami svarstyti Tarybai sprendimų projektai turi būti suderinti. Projektų derinimo tvarka nustatyta administracijos direktoriaus patvirtintame dokumente. Paprastai derinama su padalinio, kuriam priklauso projektą rengęs darbuotojas, vadovu, Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus, Juridinio skyriaus specialistais, kuriems pareigybės aprašymuose įrašyta derinti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, kitų padalinių (kurių kompetencijai priskiriamas teikiamas projektas) vadovais, direktoriaus pavaduotoju (kai projektas susijęs su jam nustatyta veiklos sritimi), administracijos direktoriumi.
129. Savivaldybės administracijos padaliniams atsisakius derinti sprendimo projektą, turi būti raštu nurodomi motyvai. Taryba nusprendžia, ar įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
130. Įregistruotų ir suderintų Tarybos sprendimų projektų skaitmeniniai variantai su aiškinamaisiais raštais siunčiami Tarybos nariams į jų elektroninio pašto dėžutes.
131. Teikiami svarstyti Tarybai sprendimų projektai preliminariai svarstomi Tarybos komitetuose pagal jų veiklos (kompetencijos) sritis.
132. Tais atvejais, kai už sprendimą turi būti balsuojama slaptai arba kai Tarybos posėdžio darbotvarkėje yra ne daugiau kaip 3 (trys) klausimai (posėdis šaukiamas ne daugiau kaip 3 (trims) klausimams svarstyti), sprendimų projektai gali būti teikiami Tarybai be preliminaraus svarstymo Tarybos komitetuose.
133. Tarybos komiteto, komisijos, Tarybos frakcijos ar ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių siūlymu klausimas, kai dėl jo sprendimo projektas įregistruotas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, gali būti svarstomas Tarybos posėdyje be preliminaraus svarstymo Tarybos komitete (komitetuose), jei Tarybos nariai dėl to sutinka ir Tarybos posėdžio metu tvirtinant darbotvarkę balsuodami patvirtina sutikimą svarstyti klausimą be preliminaraus svarstymo Tarybos komitete (komitetuose).
134. Po Tarybos sprendimų projektų svarstymo komitetuose, komitetų rekomendaciniai sprendimai, išvados ir pasiūlymai dėl projektų pateikiami merui.
135. Sprendimo projekto rengėjas iki Tarybos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo turi teisę jį atsiimti apie tai informavęs merą ar Tarybos sekretorių raštu.
136. Sprendimų projektų autoriai yra asmeniškai atsakingi už jų parengimą, juose pateiktų pasiūlymų pagrįstumą, pateiktų duomenų ir kitų dokumentų tikrumą, atitikimą įstatymams, kitiems teisės aktams.
137. Jei Tarybos narys teikiamam sprendimo projektui turi pasiūlymų, kurie nebuvo svarstyti komitete, jis juos išdėsto raštu ir, likus ne mažiau kaip 24 val. iki Tarybos posėdžio pradžios, pateikia merui.
138. Tarybos posėdžio darbotvarkę, atsižvelgdamas į komitetų rekomendacinius sprendimus, išvadas ir pasiūlymus, su nurodytais pranešėjais ir papildomais pranešėjais sudaro meras arba, 109 punkte nurodytu atveju, įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių gavęs Tarybos narys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras arba įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių gavęs Tarybos narys privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę, kuri skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
139. Tarybos posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodyta: tarybos posėdžio numeris, data ir valanda, svarstomieji klausimai ir pranešėjai.
140. Jeigu gaunami keli alternatyvūs Tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į Tarybos posėdžio darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.
141. Jei meras arba įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių gavęs Tarybos narys svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba.
142. Apie Tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus meras, o kai jo nėra - mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių gavęs Tarybos narys, raštu praneša visiems Tarybos nariams ir Vyriausybės atstovui Utenos apskrityje.
143. Gyventojams informacija pateikiama vietinėje spaudoje ir/ar savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio pradžios.
VIII skyrius. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ DARBO TVARKA
146. Tarybos nariai registruojasi kiekvieno posėdžio pradžioje. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma (ne mažiau 13 Tarybos narių).
Pirmas skirsnis. PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS
147. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia atitinkamos rinkimų apygardos komisijos pirmininkas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus ir joje nustatyta tvarka.
148. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas per nustatytą terminą naujai išrinktos Tarybos posėdžio nesušaukia, Tarybos nariai patys renkasi į Tarybos posėdį kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju Tarybos posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys.
149. Patalpas Tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems Tarybos nariams bei kitiems Tarybos posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui, gali būti pasirūpinta transliacija per vietinį transliuotoją). Savivaldybės administracija yra atsakinga už tinkamą pasirengimą pirmajam naujai išrinktos Tarybos posėdžiui.
150. Pirmajam Tarybos posėdžiui pirmininkauja atitinkamos rinkimų apygardos komisijos pirmininkas arba 148 punkte nustatytu atveju - vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys, o sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
151. Pirmąjį Tarybos posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys. Jis skelbia naujai išrinktų Tarybos narių registraciją. Tarybos posėdis pradedamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių. Jeigu Tarybos posėdyje dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys paskelbia kito Tarybos posėdžio datą. Kitas Tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po neįvykusio tarybos posėdžio.
153. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:
153.1 Tarybos nario priesaiką priima rinkimų apygardos komisijos pirmininkas, arba, jam nedalyvaujant, Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliotas narys.
153.2 Tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;
153.4 priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;
153.5 vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia savivaldybės Tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas, pavardes
154. Po Tarybos narių priesaikų gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl Tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl Tarybos daugumos ir Tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo.
155. Pirmininkaujant apygardos rinkimų komisijos pirmininkui arba vyriausiam pagal amžių naujai išrinktos Tarybos nariui, Taryba patvirtina Tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje yra šie klausimai:
155.1. priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;
156. Mero rinkimo procedūra prasideda nuo balsų skaičiavimo komisijos sudarymo. Kiekviena rinkimus į Tarybą laimėjusi partija ar jų koalicija į balsų skaičiavimo komisiją deleguoja po 1 (vieną) tarybos narį. Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka komisijos pirmininką.
157. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys supažindina Tarybos narius su mero rinkimo procedūra ir pateikia Tarybai tvirtinti savivaldybės administracijos parengtą slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.
158. Mero rinkimų procedūra:
158.1. mero kandidatūrą gali siūlyti rinkimus į Tarybą laimėjusios partijos, jų koalicijos, pasiskelbusios Tarybos frakcijos ir išrinkti Tarybos nariai; Tarybos narys gali pasiūlyti tik vieną ir paremti tik vieną Tarybos nario kandidatūrą į mero pareigas;
158.2. baigus siūlyti kandidatus į mero pareigas, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys perskaito visų kandidatų į mero pareigas pavardes abėcėlės tvarka ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis;
158.3. apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams į mero pareigas jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti (iki 15 minučių) ir atsakymams į Tarybos narių klausimus (iki 20 minučių);
158.4. po to apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų į mero pareigas ir jų pristatytų programų; diskusijoje turi teisę kalbėti (iki 3 minučių) visi Tarybos nariai; Tarybos nariai, kalbantys partijos ar jų koalicijos vardu, gali pasisakyti iki 5 minučių;
158.5. pasibaigus diskusijai, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys suteikia kandidatams į mero pareigas jų pavardžių abėcėlės tvarka baigiamąjį žodį (iki 5 minučių); baigiamojo žodžio metu kandidatas į mero pareigas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas;
158.6. savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, visų kandidatų, sutikusių balotiruotis į mero pareigas, vardus ir pavardes abėcėlės tvarka įrašo į slapto balsavimo biuletenius;
158.7. už balsavimo organizavimą yra atsakinga Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija; ji antspauduoja balsavimo biuletenius apygardos rinkimų komisijos arba Tarybos antspaudu ir išduoda juos Tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše; balsadėžė antspauduojama apygardos rinkimų komisijos arba Tarybos antspaudu;
158.8. kiekvienas Tarybos narys pažymi to kandidato į merus pavardę, už kurį jis balsuoja „už“; negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti biuleteniai, biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kaip vieno kandidato pavardė, taip pat biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės;
158.9. užpildytus balsavimo biuletenius Tarybos nariai sumeta į balsadėžę; pasibaigus balsavimui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą į mero pareigas; apie balsavimo rezultatus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja Tarybą;
158.10. jeigu vienas iš balsavimo biuletenyje įrašytų kandidatų į mero pareigas gavo daugumą visų Tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru;
158.11. jeigu į mero pareigas kandidatavo daugiau nei du kandidatai ir balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko daugumos visų Tarybos narių balsų, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja du ankstesniame balsavime daugiausia balsų surinkę kandidatai į mero pareigas;
158.12. jeigu dalyvaujant dviem ankstesniame balsavime daugiausia balsų surinkusiems kandidatams į mero pareigas nė vienas iš jų visų Tarybos narių balsų daugumos nesurenka, laikoma, kad meras neišrinktas;
158.13. jeigu į mero pareigas buvo pasiūlytas tik vienas arba du kandidatas ir nė vienas iš jų nesurinko visų Tarybos narių balsų daugumos, laikoma, kad meras neišrinktas;
158.14. kito Tarybos posėdžio metu kandidatai į mero pareigas siūlomi iš naujo ir mero rinkimų procedūra kartojama;
158.15. iš siūlomų kandidatų į mero pareigas išrinkus merą, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos Tarybos narys teikia Tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus;
160. Išrinkus merą, pirmajame Tarybos posėdyje gali būti skiriamas mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius
161. Jeigu meras neišrenkamas, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
162. Mero pavaduotojas skiriamas mero siūlymu Tarybos sprendimu slaptu balsavimu, visų Tarybos narių balsų dauguma.
163. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja visų Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai Tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas Taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas.
164. Mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda kai Taryba, atsižvelgdama į slapto balsavimo rezultatus, priima sprendimą dėl mero pavaduotojo paskyrimo į pareigas.
165. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas Tarybos sprendimu slaptu balsavimu, posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
167. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nebalsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į administracijos direktoriaus pareigas gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai kandidatūrai Taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į administracijos direktoriaus pareigas.
Antras skirsnis. ANTRASIS TARYBOS POSĖDIS
169. Antrojo Tarybos posėdžio metu svarstomi mero, mero pavaduotojo ir savivaldybės administracijos direktoriaus, jei jie dar nepaskirti, direktoriaus pavaduotojo skyrimo klausimai, Tarybos kolegijos (toliau – kolegija) sudarymo, jei nusprendžiama ją sudaryti, klausimas, gali būti svarstomi Tarybos komitetų (toliau – komitetas) ir Tarybos komisijų (toliau – komisija) sudarymo, Tarybos narių delegavimo į įstatymų nustatytas regionines tarybas ir komisijas klausimai.
170. Meras, mero pavaduotojas ir administracijos direktorius skiriami šio skyriaus pirmame skirsnyje nustatyta tvarka (158, 162-163 ir 165-167 punktai).
171. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas Tarybos sprendimu slaptu balsavimu, posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
172. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kandidatūrą administracijos direktoriaus siūlymu potvarkiu teikia meras.
173. Jeigu už mero pateiktą kandidatą į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas nebalsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrąjį kartą pasiūlytai kandidatūrai Taryba nepritaria, administracijos direktorius turi siūlyti, o meras teikti kitą kandidatą į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
174. Paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įgaliojimai prasideda kai Taryba, atsižvelgdama į slapto balsavimo rezultatus, priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo paskyrimo į pareigas arba nuo Tarybos sprendime nustatytos dienos.
175. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui mero potvarkiu pavedama atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, kai savivaldybės administracijos direktorius negali eiti pareigų atostogų, komandiruočių, laikino nedarbingumo metu ar dėl kitų priežasčių. Potvarkio projektą rengia administracijos padalinys, atsakingas už personalo administravimą.
Trečias skirsnis. KITI TARYBOS POSĖDŽIAI
176. Kitus Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, šaukia meras, o kai jo nėra (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), – mero pavaduotojas.
177. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti Tarybos posėdį, jeigu ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių to reikalauja raštu, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais ne vėliau kaip per 2 savaites nuo Tarybos narių raštiško reikalavimo gavimo. Raštišką reikalavimą pasirašo visi Tarybos nariai, inicijuojantys Tarybos posėdžio sušaukimą.
178. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas Tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys.
179. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio dienos meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys visiems Tarybos nariams ir gyventojams 142–143 punktuose nustatyta tvarka praneša apie šaukiamo Tarybos posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei Tarybos posėdžio pradžios valanda), svarstyti parengtus ir reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus kartu su Tarybos sprendimų projektais.
180. Meras, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys turi užtikrinti, kad savivaldybės administracija apie Tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus Tarybos posėdžio klausimus kartu su Tarybos sprendimų projektais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio dienos paskelbs per vietinius transliuotojus, vietinius laikraščius ir/ar savivaldybės interneto svetainėje.
181. Tarybos nariams apie Tarybos posėdžio laiką papildomai pranešama elektroniniu paštu tarybos_nariai@visaginas.lt.
182. Jeigu Tarybos narys negali atvykti į Tarybos posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša merui, mero pavaduotojui arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavusiam Tarybos nariui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Tarybos posėdžio dienos, nurodydamas priežastį. Jeigu likus 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio dienos iš Tarybos narių raštiškų ar kitais būdais gautų pranešimų merui, mero pavaduotojui arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavusiam Tarybos nariui paaiškėja, kad Tarybos posėdyje nedalyvaus Tarybos narių dauguma, meras, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys paskiria kitą Tarybos posėdžio datą ir apie tai 142-143 punktuose nustatyta tvarka praneša Tarybos nariams bei paskelbia per vietinius transliuotojus, vietinius laikraščius ir/ar savivaldybės interneto svetainėje.
183. Į Tarybos posėdžius kviečiamas savivaldybės administracijos direktorius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas, su svarstomu klausimu susijusių savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų atstovai, gali būti kviečiamas savivaldybės kontrolierius, savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai arba jų atstovai bei kiti asmenys.
184. Apie Tarybos posėdžius raštu turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas, elektroniniu paštu pateikiant jam visą preliminarią Tarybos posėdžio medžiagą.
187. Kitiems Tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama kalbėti 203 punkte nustatyta tvarka. Jeigu pageidaujantys posėdyje kalbėti nebuvo išklausyti, jų nuomonė, pateikta raštu, pridedama prie posėdžio protokolo ir gali būti paskelbiama posėdžio metu.
189. Jei svarstomas klausimas yra susijęs su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, Taryba gali nuspręsti nagrinėti jį uždarame Tarybos posėdyje.
190. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), - mero pavaduotojas. Jeigu meras ir mero pavaduotojas Tarybos posėdyje nedalyvauja, iš Tarybos narių paskiriamas Tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžio pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą balsavo Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
191. Tarybos posėdžio pirmininkas:
191.1 skelbia Tarybos posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti Tarybos posėdžio darbotvarkėje nenumatytą Tarybos posėdžio pertrauką;
191.4 suteikia žodį Tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų primininkams ar jų įgaliotiems atstovams, kviestiems ir suinteresuotiems asmenims, Vyriausybės atstovui ir, jeigu Taryba neprieštarauja, kitiems Tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai;
191.5 stebi kalbų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
191.6 jeigu Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas svarbus ir Taryba neprieštarauja, gali pratęsti kalbėtojo pasisakymo laiką;
191.7 jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo esmės, turi jį įspėti, o po antrojo įspėjimo turi kalbėtoją nutraukti;
191.8 remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo komisijos ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
191.9 pareiškia Tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko Tarybos patvirtintos tvarkos arba triukšmauja salėje, įžeidinėja Tarybą, Tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybos darbui, gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo Tarybos nariui įrašymo į Tarybos posėdžio protokolą ar Tarybos nario elgesio apsvarstymo Etikos komisijoje;
192. Tarybos posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys kviestieji asmenys turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Tarybos posėdžio dienos apie tai praneša merui, mero pavaduotojui ar įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavusiam Tarybos nariui, kuris turi pasirūpinti vertimu.
193. Nustatęs, kad Tarybos posėdyje dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma, meras arba kitas Tarybos posėdžio pirmininkas skelbia Tarybos posėdį pradėtą ir teikia tvirtinti posėdžio darbotvarkę.
194. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
196. Į patvirtintą Tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytus klausimus Tarybos posėdyje pristato (iki 10 minučių, esant reikalui Taryba gali pristatymo laiką pratęsti) klausimo rengėjas arba kitas asmuo (toliau – pranešėjas). Tai gali būti savivaldybės administracijos direktorius arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu Tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu rengė savivaldybės administracija, Tarybos komiteto pirmininkas arba atstovas, Tarybos sudarytos komisijos pirmininkas ar atstovas, savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atstovas, Tarybos kolegijos pirmininkas arba atstovas, Tarybos frakcijos, Tarybos narių grupės atstovas arba bet kuris Tarybos narys.
197. Pristatęs klausimą pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus (iki 10 minučių). Vienas Tarybos narys dėl vieno svarstomo Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus.
198. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į Tarybos narių klausimus, žodis suteikiamas (iki 5 minučių) papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas Tarybos posėdžio darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į Tarybos narių klausimus (iki 7 minučių).
199. Pranešėjams atsakius į Tarybos narių klausimus, išvadą dėl pateikto Tarybos sprendimo projekto pateikia (iki 5 minučių) kuruojamos srities komiteto pirmininkas arba kitas komiteto narys.
201. Kiekvienu svarstomu klausimu Tarybos frakcijos vardu turi teisę pasisakyti (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas.
202. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti (iki 3 minučių) Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos valstybės tarnautojas, kuris, jei yra pagrindas, gali pranešti Tarybos nariams, kad svarstomas Tarybos sprendimo projektas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų.
203. Tarybos posėdžio pirmininkas, Tarybai sutikus, svarstomu klausimu gali leisti pasisakyti ar paklausti ir kitiems Tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims (iki 3 minučių), jeigu jie iki Tarybos posėdžio pradžios užsiregistruoja pas Tarybos posėdžio sekretorių.
205. Jeigu Tarybos narys be įspėjimo išėjo iš Tarybos posėdžių salės ir jo nėra, kai Tarybos posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu pasisakyti.
206. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimais pateikia raštu Tarybos posėdžio pirmininkui. Šios pastabos ir pasiūlymai pridedami prie Tarybos posėdžio protokolo.
207. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).
208. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo balsavimu yra priimamas Tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia Tarybos posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
209. Tarybos sprendimai gali būti tokie: pritarti ar nepritarti pateiktam Tarybos sprendimo projektui ir motyvuotai atidėti Tarybos sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomos informacijos). Galutiniam Tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma komisija ir Tarybos posėdžio pirmininko teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša Tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato Tarybai sprendimo projektą.
210. Taryba gali atidėti komiteto kompetencijos klausimo svarstymą, jei jis nebuvo svarstytas komiteto posėdyje.
211. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu balsavimu. Balsuoti gali tik Tarybos posėdyje dalyvaujantys Tarybos nariai.
212. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu arba naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema. Pastaruoju atveju balsavusių Tarybos narių pavardės ir balsavimo rezultatai parodomi ekrane.
213. Slaptai balsuojama kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės
administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas.
214. Slaptas balsavimas 215-219 punktuose nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai
skiriamas Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku klausimas, taip pat nusprendus Tarybai, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių.
215. Slaptai balsuojama pertraukos metu naudojant Tarybos patvirtinto pavyzdžio balsavimo biuletenius.
216. Balsavimo biuletenius parengia savivaldybės administracija, o Tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant patvirtinto pavyzdžio balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė ir vieta slaptam balsavimui.
218. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti balsavimo biuleteniai, taip pat balsavimo biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų asmenų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys.
219. Visais atvejais balsavimo biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.
220. Balsuojant rankos pakėlimu ar balsavimo biuleteniais, balsus skaičiuoja Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija.
221. Jei nagrinėtu klausimu Tarybos posėdyje buvo balsuojama, bet Tarybos sprendimo projektui nepritarta (sprendimas nebuvo priimtas), pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame Tarybos posėdyje.
222. Jei Taryba sprendimo projektui nepritaria (sprendimo nepriima), Tarybos nuomonė ar pavedimai gali būti įforminami protokolu.
223. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Balsuojama dėl kiekvieno pateikto alternatyvaus teiginio (varianto). Alternatyvaus balsavimo metu išrinkamas daugiausia posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų surinkęs teiginys (variantas) ir po to balsuojama už sprendimo projektą.
225. Prireikus, posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo už pateiktą sprendimo projektą tvarką, jei sutinka pasiūlymo autorius ar autoriai, t.y. nustatyti balsavimą atskirai už kiekvieną kandidatą, kiekvieną punktą.
226. Tarybos sprendimai priimami Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
227. Tarybos narys privalo nusišalinti 30.4 punkte nustatyta tvarka, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
228. Tarybos posėdžio metu galima keisti Tarybos posėdžio darbotvarkę (keisti klausimų svarstymo eilę, išbraukti klausimą iš darbotvarkės, papildyti darbotvarkę klausimais, jei dėl jų sprendimų projektai buvo įregistruoti ne vėliau kaip 24 valandos iki posėdžio pradžios, ir informacinio pobūdžio pranešimais) jei už tai balsuoja Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
229. Tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
230. Tarybos priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
231. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir/ar meras, jo pavaduotojas ar kitas pirmininkavęs Tarybos narys. Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, - savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.
232. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši.
IX skyrius. TARYBOS KOMITETAI
234. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, mero sprendimai.
235. Taryba sudaro 5 komitetus:
236. Pagrindinė komitetų veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė komiteto narių.
237. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 Tarybos narių Tarybos sprendimu. Sudarant komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
238. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Tarybos frakcijų ir Tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.
239. Kontrolės komiteto pirmininką Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu mero teikimu skiria Taryba. Jeigu nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką Taryba skiria mero siūlymu.
240. Sudarant Kontrolės komitetą pirmiausia balsuojama dėl Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros.
241. Jeigu Tarybos nariai nepritaria pasiūlytai Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrai, ta pati kandidatūra siūloma dar kartą. Jei pasiūlytai Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrai Taryba nepritaria ir antrą kartą, į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas siūloma kita kandidatūra.
242. Kita Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūra gali būti siūloma tame pačiame Tarybos posėdyje po pertraukos arba kitame Tarybos posėdyje.
243. Dėl Tarybos frakcijų ir Tarybos narių grupės pasiūlytų Kontrolės komiteto narių kandidatūrų balsuojama atskirai.
244. Jeigu Tarybos nariai nepritaria Tarybos frakcijų ar Tarybos narių grupės pasiūlytai kandidatūrai, Tarybos frakcija ar Tarybos narių grupė turi siūlyti kitą kandidatūrą.
245. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją Taryba skiria iš Kontrolės komiteto narių mero siūlymu.
247. Komitetų posėdžiams, iki komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininko išrinkimo, pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys.
248. Už komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus balsuojama atvirai. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.
249. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus gali siūlyti bet kuris komiteto narys ir jo siūlymui turi pritarti dar bent vienas komiteto narys.
251. Komiteto sprendimu komiteto pirmininkas, išskyrus Kontrolės komiteto, gali būti atšauktas (pakeistas), jei už tai balsavo dauguma visų komiteto narių.
252. Kontrolės komitetas:
252.1 teikia Tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
252.2 siūlo Tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
252.3 svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veikios plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
252.4 įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia Tarybai;
252.5 svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
252.6 siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
252.7 periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į administracijos direktorių arba Tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
253. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, veiklos (kompetencijos) sritys:
253.1 Švietimo, kultūros, savivaldos, jaunimo, teisės ir etikos – švietimas, vaikų ir jaunimo teisių apsauga, jaunimo užimtumo, papildomojo ugdymo problemos, kultūra, tautinių mažumų ir religinių bendruomenių problemos, sportas, turizmas, poilsio organizavimas, kraštovaizdžio, kultūros vertybių apsauga, Tarybos narių įgaliojimų netekimo svarstymas, savivaldos teisės įgyvendinimas, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Tarybos sprendimų laikymosi kontrolė;
253.2 Ekonomikos ir finansų – finansai, biudžeto valdymas, savivaldybės turto valdymas bei naudojimas ir disponavimas juo, savivaldybės kontroliuojamų ir įsteigtų įmonių, įstaigų teikiamų paslaugų tarifai, vietinių rinkliavų nustatymas, savivaldybės turto privatizavimas, savivaldybės ekonominės raidos planai, jų prognozės, įmonių, akcinių bendrovių steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas;
253.3 Miesto plėtros, investicijų ir vietinio ūkio – verslo plėtra, prekyba, transportas, gyventojų užimtumas, viešieji darbai, komunalinio ūkio darbai, statybos ir vietos ūkis, architektūros ir vietinių kelių planavimas, civilinė sauga, savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinio plano ir jo pakeitimų, miesto tvarkymo, atliekų tvarkymo sistemos, želdinių apsaugos ir švaros taisyklių, stichinių nelaimių metu padarytų nuostolių kompensavimo tvarkos svarstymas;
253.4 Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos – sveikatos apsauga, apsaugos plėtros kryptys, gyventojų aprūpinimas būstu, socialinė globa, rūpyba, neįgaliųjų gyventojų integracija, kompensacijos ir socialinės išmokos gyventojams, sveikatos priežiūra, aplinkos apsauga, sanitarijos būklė, socialinių fondų sudarymas ir panaudojimas.
254. Komiteto posėdžiai šaukiami esant būtinumui ir gavus Tarybos posėdžiui svarstyti pateiktus sprendimų projektus, kitą medžiagą komiteto kompetencijos klausimais ir rekomendaciniams sprendimams, pasiūlymams, išvadoms priimti.
255. Komitetų posėdžiuose preliminariai svarstomi tik tie klausimai, kurių sprendimų projektai yra pateikti ir užregistruoti 120 punkte bei suderinti 128 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki Tarybos komitetų posėdžių pradžios.
256. Tarybos komitetų darbotvarkes pagal jų veiklos (kompetencijos) sritis sudaro komitetų pirmininkai. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po jų sudarymo paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.
258. Komiteto pirmininkas privalo sušaukti posėdį ir tuo atveju, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip pusė komiteto narių.
260. Kai komiteto posėdį šaukia ne komiteto pirmininkas, posėdžio iniciatoriai parengia ir komiteto pirmininkui raštu pateikia darbotvarkę su nustatyta tvarka suderintais sprendimų projektais. Teikiamų svarstyti klausimų sąrašą su sprendimų projektais komiteto pirmininkas ir komiteto nariai turi gauti ne vėliau kaip prieš tris dienas iki komiteto posėdžio.
261. Komiteto posėdžio darbotvarkė tvirtinama komiteto posėdyje. Komiteto posėdžio darbotvarkė gali būti papildoma ir/ar pakeičiama, tačiau komitetas privalo apsvarstyti visus jo veiklos (kompetencijos) sričiai priskirtinus klausimus.
262. Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai, visuomenės atstovai,
savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, suinteresuoti asmenys. Pageidaujantys
pasisakyti, prieš posėdžio pradžią praneša komiteto pirmininkui.
263. Komiteto sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami dalyvaujančių posėdyje komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.
264. Komitetams apsvarsčius pateiktus Tarybos sprendimų projektus, jų išvados ir pasiūlymai teikiami merui.
265. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
267. Komitetų rekomendacijas jų gavėjai per 2 savaites privalo apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus informuoti komitetą.
268. Komiteto posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jo nesant – komiteto narys, pirmininkavęs posėdžiui, ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – protokolą surašęs savivaldybės darbuotojas.
269. Komiteto pirmininko iniciatyva gali būti sušauktas išplėstinis posėdis, kviečiant kitus Tarybos narius, ekspertus, visuomenės atstovus. Sprendimas priimamas sušaukusio išplėstinį posėdį komiteto narių balsų dauguma. Kitų dalyvavusių posėdyje Tarybos narių nuomonė įrašoma į protokolą.
270. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę gauti iš savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ataskaitinių duomenų ar kitokios klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos.
271. Komitetai turi teisę savo darbui kviesti į posėdžius kitus Tarybos narius, administracijos darbuotojus, valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės atstovus, informuodami kviečiamuosius asmenis apie kvietimą dalyvauti posėdyje ne vėliau kaip prieš 24 val. iki posėdžio pradžios. Kviestieji asmenys komiteto posėdžiuose dalyvauja patariamojo balso teise.
272. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų ir kitų organizacijų patikrinimo.
273. Visi komitetai, siūlydami Tarybai sprendimų projektus, turi parengti aiškinamuosius raštus, atlikti antikorupcinį sprendimo projekto vertinimą (jei reikia) ir suderinti sprendimo projektą nustatyta tvarka.
274. Komiteto pirmininkas:
274.1 Sudaro išankstinę komiteto posėdžio dienotvarkę, šaukia komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;
X skyrius. TARYBOS KOLEGIJA
277. Vietos savivaldos įstatymo nustatytais terminais Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių gali sudaryti Kolegiją. Kolegija sudaroma iš 7 Tarybos narių.
278. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas. Kitų Kolegijos narių kandidatūras Tarybai teikia meras. Kolegijos narių kandidatūras siūlo Tarybos frakcijos ir Tarybos narių grupė proporcingai jas sudarančių Tarybos narių skaičiui.
279. Kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai.
282. Kolegijos posėdžius prireikus šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Apie Kolegijos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus praneša meras, o jo nesant – mero pavaduotojas ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki posėdžio pradžios. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o jo nesant – mero pavaduotojas arba kitas Kolegijos posėdyje paskirtas Kolegijos narys.
284. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolus ir sprendimus pasirašo posėdžio pirmininkas ir Tarybos sekretorius.
285. Kolegijai svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais pateikia komitetai, komisijos, administracijos direktorius.
287. Kolegijos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti savivaldybės kontrolieriui, administracijos direktoriui ir kviestiesiems asmenims.
289. Jeigu nagrinėtu klausimu sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti teikiamas kitame Kolegijos posėdyje.
290. Kolegijos sprendimai priimami dalyvaujančių Kolegijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
XI skyrius. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO SVARSTYMAS
292. Savivaldybė turi savarankišką biudžetą (toliau – biudžetas), kuris sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams.
293. Biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
294. Biudžeto sudarymo pagrindas yra Tarybos patvirtintos socialinės, ekonominės, švietimo, kultūros ir kitos programos, taip pat savivaldybės funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.
295. Teikiamą biudžeto projektą prieš 15 dienų iki jo svarstymo Tarybos komitetuose savivaldybės administracija skelbia savivaldybės interneto svetainėje.
296. Biudžeto projektas svarstomas tokia tvarka:
296.1 Biudžeto projektas teikiamas svarstyti Tarybos komitetams, į posėdžius kviečiami administracijos atstovai, taip pat gali būti kviečiami kitų komitetų nariai, visuomenės, suinteresuotų juridinių asmenų atstovai;
296.2 apie parengtą biudžeto projektą gyventojai informuojami vietinėje spaudoje nurodant, kur ir kaip jie gali susipažinti su parengtu projektu;
296.3 viešam svarstymui visas biudžeto projektas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, taip pat su juo galima susipažinti savivaldybės administracijoje;
296.4 nuo projekto paskelbimo dienos savivaldybės gyventojai ir juridiniai asmenys pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto teikia 5 kalendorines dienas elektroniniu paštu arba raštu administracijai;
296.5 per 296.4 punkte nustatytą laiką gautus gyventojų ir juridinių asmenų atsiliepimus apibendrina administracija ir pateikia komitetams;
296.6 pasiūlymai didinti biudžeto projekte numatytus asignavimus arba numatyti naujus asignavimus svarstomi tik kai pasiūlymo iniciatoriai nurodo šių išlaidų finansavimo šaltinį. Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs visus atsiliepimus ir pasiūlymus, apsvarsto biudžeto projektą ir su savo išvadomis teikia merui, kuris sprendžia, ar projektą teikti Tarybai svarstyti (Tarybos posėdyje biudžeto projektą teikia administracijos direktorius), ar grąžinti tobulinti.
297. Tarybos sprendimo projekte dėl biudžeto tvirtinimo nurodoma:
298. Jeigu Taryba priima sprendimą keisti biudžeto projektą, jo tolesnis svarstymas atidedamas artimiausiam Tarybos posėdžiui, bet ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų. Per šį laiką pataisytas biudžeto projektas turi būti apsvarstytas komitetuose.
XII skyrius. TARYBOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMO IR PASKELBIMO TVARKA
300. Protokolo turinys dėstomas tekstu, kurį sudaro įvadinė ir dėstomoji dalys. Protokolo įvadinėje dalyje įrašomi posėdžio pirmininko ir protokolą rašiusio asmens vardai ir pavardės, posėdžio dalyviai, svarstomi klausimai (darbotvarkė), kviestųjų asmenų vardai ir pavardės, nurodant jų pareigas ir kam jie atstovauja.
301. Protokolo dėstomojoje dalyje įrašomas kiekvienas svarstomas darbotvarkės klausimas, pranešėjo vardas ir pavardė, trumpas pranešimo turinys. Jei pranešimas pridedamas prie protokolo kaip atskiras dokumentas, protokole tai nurodoma. Taip pat įrašomi kitų kalbėjusių asmenų vardai ir pavardės, trumpas jų kalbų turinys. Jei kalbos tekstas pridedamas, protokole tai nurodoma.
302. Po klausimo svarstymo dalies rašomas priimtas sprendimas konkrečiu darbotvarkės klausimu. Jei svarstomu klausimu balsuojama, nurodomi balsavimo rezultatai. Jei sprendimas susideda iš dviejų ar daugiau punktų, tekstas dėstomas punktais. Protokolas surašomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio.
303. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti posėdžio pirmininkas. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o kai jis posėdyje nedalyvauja - administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
304. Komitetų ir komisijų posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų posėdžių pirmininkai ir Tarybos sekretorius, o kai jo nėra – administracijos direktoriaus paskirtas asmuo. Protokolų išrašai su rekomendacijomis, pavedimais, prašymais tvirtinami administracijos padalinio, atsakingo už dokumentų valdymą, antspaudu ir sekretoriaus-referento (vyriausiojo specialisto) parašu.
305. Tarybos posėdžių protokolai, garso įrašai, komitetų ir komisijų protokolai yra nuolatinio saugojimo ir pasibaigus Tarybos kadencijai perduodami saugoti į savivaldybės archyvą.
306. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kito artimiausio posėdžio pradžioje. Jeigu praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimai netenkina pareiškėjo, Taryba gali priimti sprendimą dėl pareiškėjo pretenzijos. Jeigu pretenzijos pripažįstamos pagrįstomis, taisomas protokolas.
307. Tarybos narys, pateikęs prašymą raštu, gali gauti protokolo išrašą, susijusį su jo rengtu Tarybai ar su jo asmeniu susijusiu svarstytu klausimu.
308. Tarybos sprendime turi būti nurodyta: Tarybos pavadinimas, konkretus sprendimo pavadinimas, data, eilės numeris, dokumento sudarymo vieta, sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, sprendimo turinys, pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
309. Tarybos sprendimus pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Tarybos posėdžio, o jų kopijos tvirtinamos administracijos padalinio, atsakingo už dokumentų valdymą, antspaudu ir atsakingo administracijos valstybės tarnautojo - padalinio, atsakingo už dokumentų valdymą, vedėjo - parašu.
310. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs pirmajam Tarybos posėdžiui, o perrenkant merą – posėdžiui pirmininkavęs mero pavaduotojas ar Tarybos paskirtas Tarybos narys.
311. Už priimtų Tarybos sprendimų įforminimą atsakinga administracija (už dokumentų valdymą atsakingas padalinys).
312. Tarybos sprendimus jų pasirašymo dieną atsakingas administracijos valstybės tarnautojas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.
313. Tarybos sprendimų kopijas su lydraščiu atitinkamoms valstybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei kitiems adresatams pagal aiškinamajame rašte pateiktą sąrašą išsiunčia administracija (už dokumentų valdymą atsakingas padalinys). Sprendimų kopijos turi būti išsiųstos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po sprendimo pasirašymo.
314. Informacija apie Tarybos priimtus sprendimus skelbiama žiniasklaidoje (vietinėje spaudoje ar/ir savivaldybės interneto svetainėje). Oficialius mero pasirašytus pranešimus dėl tokios informacijos paskelbimo rengia administracija.
XIII skyrius. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
317. Visi Tarybos priimti sprendimai registruojami savivaldybės administracijoje (už dokumentų valdymą atsakingame padalinyje) tam skirtame registre teisės aktų nustatyta tvarka.
318. Įregistruoti Tarybos sprendimai perduodami administracijos direktoriui, kuris skiria už vykdymą atsakingą savivaldybės administracijos padalinį (tarnautoją), nustato įvykdymo terminą. Administracijos direktoriaus paskirto padalinio vedėjas (tarnautojas) yra tiesiogiai atsakingas už Tarybos sprendimo įgyvendinimą. Padalinio vedėjas (tarnautojas) už sprendimo įgyvendinimą atsiskaito administracijos direktoriui.
319. Apie Tarybos sprendimų vykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui, o Tarybai pareikalavus – ir Tarybai.
XIV skyrius. ATASKAITŲ PATEIKIMO TVARKA
321. Taryba kiekvienais metais iki birželio 1 d. pateikia savivaldybės gyventojams viešą atlikto darbo ataskaitą. Tarybos vardu ataskaitą pateikia meras. Meras kartu atsiskaito rinkėjams ir už savivaldybės veiklą. Ataskaitoje nurodoma, kokius bendruomenei aktualius klausimus Taryba svarstė praėjusiais metais ir kokie sprendimai priimti, taip pat dar neišspręstų Tarybai pateiktų klausimų nagrinėjimo eiga.
322. Tarybos darbo plane arba atskirame posėdyje numatytais terminais Taryba išklauso savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų ir organizacijų vadovų metinės veiklos ataskaitas ir priima dėl jų sprendimus. Prireikus taip pat išklausomi savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai. Jų išklausymas numatomas Tarybos posėdžio darbotvarkėje.
323. Mero, komitetų, komisijų ir atskirų Tarybos narių parengtas Tarybos ataskaitos projektas gali būti svarstomas Tarybos posėdyje. Ataskaitoje apibūdinama Tarybos, jos suformuotų komitetų ir komisijų ir mero veikla per metus.
324. Tarybos ataskaita pateikiama viešo susitikimo su savivaldybės bendruomene metu kad su ataskaita galėtų susipažinti kuo daugiau Visagino savivaldybės bendruomenės narių.
325. Ataskaitos kopija, po jos oficialaus pateikimo savivaldybės bendruomenei, perduodama Visagino viešajai bibliotekai ir skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
326. Meras kiekvienais metais iki gegužės 1 d. atsiskaito Tarybai už savo veiklą praėjusiais metais Tarybos posėdyje pateikdamas rašytinę ataskaitą (su Tarybos sprendimo projektu dėl pritarimo jai). Ši ataskaita gali būti pateikiama savivaldybės bendruomenei vienu metu su Tarybos ataskaita.
327. Administracijos direktorius pateikdamas rašytinę ataskaitą (su Tarybos sprendimo projektu dėl pritarimo jai) iki kiekvienų metų gegužės 1 d. atsiskaito savivaldybės Tarybai.
330. Minėtos ataskaitos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir jų sutrumpinti tekstai gali būti paskelbti vietiniame informaciniame leidinyje. Ataskaita apie savivaldybės institucijų veiklą gali būti išleista dar ir atskiru leidiniu.
331. Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai kviečiami į posėdžius Tarybos darbo plane nustatytais terminais arba jų išklausymas numatomas Tarybos posėdžio darbotvarkėje kaip atskiras klausimas, kai atsiranda poreikis teikti pasiūlymus valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo.
332. Savivaldybės kontrolierius kiekvienais metais teikia Tarybai:
332.1 išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos iki lapkričio 1 d.;
XV skyrius. GYVENTOJŲ APKLAUSOS TVARKA
334. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais pareiškia dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
337. Savivaldybės taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 7 Tarybos narių grupės reikalavimu, jeigu už jų pasiūlymą balsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
338. Tarybos nariai, norintys inicijuoti apklausos paskelbimą, raštu kreipiasi į savivaldybės merą. Kreipimesi nurodomas konkrečiai ir aiškiai suformuluotas galutinis apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, teritorija, data, vieta, apklausos komisijos sudėtis. Kreipimąsi pasirašo visi inicijuojantys apklausą Tarybos nariai. Prie kreipimosi pridedamas savivaldybės tarybos sprendimo projektas su aiškinamuoju raštu dėl apklausos paskelbimo motyvų, tikslingumo, lėšų poreikio dydžio.
339. Meras šį klausimą įtraukia į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Taryba gali patikslinti arba iš dalies pakeisti galutinio apklausai teikiamo klausimo tekstą, siūlomą apklauso
būdą, teritoriją, datą, vietą, apklausos komisijos sudėtį. Taryba gali nepriimti sprendimo dėl apklausos paskelbimo.
340. Nusprendus atlikti apklausą, apklausos iniciatorių teikimu, apklausos organizavimo tvarką nustato Taryba atskiru sprendimu.
341. Tarybos sprendimas skelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines visuomenės informavimo priemones.
342. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame Tarybos posėdyje. Juos Tarybai pristato Apklausos komisijos pirmininkas. Jeigu nusprendžiama atsižvelgti į apklausos rezultatus, priimamas sprendimas, jeigu tokio sprendimo projektas pateikiamas posėdyje. Nesant sprendimo projekto, Taryba įpareigoja Apklausos komisijos pirmininką kartu su savivaldybės administracija parengti Tarybos sprendimo projektą kitam posėdžiui.
XVI skyrius. BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS TVARKA
343. Pagrindinės Tarybos narių bendravimo su gyventojais formos yra susitikimai su rinkėjais, gyventojų pareiškimų, prašymų nagrinėjimas ir gyventojų priėmimas asmeniškai.
344. Susitikimai su rinkėjais rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki birželio 1 d. Susitikimo su rinkėjais metu Tarybos nariai vieną kartą per darbo Taryboje metus privalo atsiskaityti rinkėjams. Susitikimus organizuoja Tarybos nariai arba frakcijos.
345. Apie susitikimo su rinkėjais laiką ir vietą skelbiama vietinėje spaudoje ir interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 savaites.
346. Tarybos nariai jų adresu gautus gyventojų pareiškimus, prašymus nagrinėja patys arba siunčia juos svarstyti atitinkamai institucijai. Apie nagrinėjimo rezultatus pareiškėją informuoja pats Tarybos narys. Atsakymai gyventojams teikiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
347. Tarybos nario vardu gauti pareiškimai, prašymai gali būti nagrinėjami komitetuose, komisijose ar Tarybos posėdyje.
348. Gyventojų aktyvumui skatinti, svarbiems savivaldybės klausimams, kurie įtakoja bendruomenės gyvenimą, nagrinėti ir teikti pasiūlymus bei patarimus gali būti sudaromos savivaldybės bendruomenės nuolatinės ir laikinos patariamosios komisijos, veikiančios pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Šių komisijų parengti sprendimai Tarybai svarstyti teikiami tokia pat tvarka kaip komitetų, kitų komisijų sprendimai.
349. Viena iš Tarybos bendravimo su gyventojais formų yra savivaldybės mero, komitetų, frakcijų pirmininkų atsakymai į gyventojų klausimus ne tik asmeniškai, bet ir savivaldybės interneto svetainėje, vietos laikraštyje, vietinės televizijos laidose.
350. Tarybos narys ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito rinkėjams. Atsiskaitymo datą pasirenka savo nuožiūra, suderinęs su gyventojų atstovais. Susitikimai gali būti organizuojami savivaldybės ar kitose patalpose, gyventojams patogiose vietose.
351. Tarybos nariams prašant, savivaldybės administracija privalo sudaryti visiems Tarybos nariams vienodas sąlygas susitikti su gyventojais, t. y. paskelbti informaciją gyventojams apie rengiamus susitikimus, parengti patalpas, užtikrinti tvarką ir 1.1.
XVII skyrius. SAVIVALDYBĖS ATRIBUTIKA
353. Savivaldybės vėliava ir herbu yra laikomi Visagino miesto vėliava ir Visagino miesto herbas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu.
354. Savivaldybės herbas gali būti naudojamas savivaldybės institucijų, įstaigų, savivaldybės administracijos padalinių, kurie neturi įstatymo numatyta tvarka patvirtintų herbų, herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose, iškabose, taip pat Tarybos nario ženklelyje, mero ženkle ir savivaldybės vėliavoje.
XVIII skyrius. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
355. Visus Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, siūlo spręsti Tarybos posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko paaiškinimo priimamas be diskusijų dalyvavusiųjų Tarybos narių balsų dauguma ir įrašomas į posėdžio protokolą.
356. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas ar papildomas Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.