PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
dėl PALANGOS Neformaliojo švietimo mokyklų VEIKLOS išorinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo
2013 m. balandžio 4 d. Nr. T2-83
Palanga
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 37 straipsnio 6 dalimi, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
Tvirtinti Palangos neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Palangos miesto savivaldybės tarybos
2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T2-83
1 punktu
Palangos neformaliojo švietimo MOKYKLų veiklos išorinio vertinimo TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Palangos neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) nustato ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų (toliau tekste – NŠM) veiklos išorinio vertinimo (toliau tekste – išorinis vertinimas) organizavimą ir vykdymą.
2. NŠM išorinis vertinimas yra švietimo priežiūros dalis, kurios paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę, skatinti NŠM veiklos tobulinimą.
3. Šiuo Aprašu savo veikloje vadovaujasi Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius (toliau – Švietimo skyrius), NŠM, išorinio vertinimo grupė.
4. NŠM išorinis vertinimas yra:
4.1. veiklos kokybės vertinimo sistemos, kurios pagrindas ir svarbiausias mokyklos veiklos kokybę užtikrinantis veiksnys yra vidaus įsivertinimas, dalis;
5. Išorinis vertinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais neformalųjį švietimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo Aprašu.
6. Apraše vartojamos sąvokos:
Išorinis vertinimas – vertinamai NŠM nepriklausančių arba vertinamojoje veikloje nedalyvaujančių asmenų atliekamas vertinimas.
Išorinio vertinimo grupė – Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu sudaryta išorinių vertintojų grupė konkrečios NŠM veiklai vertinti. Šiai grupei vadovauja paskirtas grupės vadovas.
Išorinio vertinimo grupės narys – asmuo, įtrauktas į išorinio vertinimo grupę ir vykdantis išorinį vertinimą (gali būti kviečiamas ekspertas).
Veiklos (pamokos) stebėjimo protokolas – specialios formos protokolas, kuriame išorinio vertinimo grupės narys fiksuoja informaciją apie stebimą veiklą (pamoką) (1 priedas).
NŠM įsivertinimas – procesas, kurio metu NŠM bendruomenės nariai analizuoja NŠM veiklos kokybę ir ją vertina.
NŠM veiklos sritys – vertinami NŠM veiklos aspektai, kuriuos sudaro į temas suskirstyti veiklos rodikliai (2 ir 3 priedai).
Veiklos rodiklis – NŠM veiklos matmuo, kurio vertę nustato išorinio vertinimo grupė.
Veiklos kokybės vertinimo lygis – kiekybinė kokybės išraiška (4 priedas).
Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) vartojamas sąvokas.
II. IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
7. Išorinis veiklos vertinimas vykdomas pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą NŠM išorinio veiklos vertinimo sąrašą. Išorinį NŠM veiklos vertinimą organizuoja Švietimo skyrius.
8. Išorinis vertinimas organizuojamas etapais:
9. Švietimo skyrius, organizuodamas NŠM išorinį vertinimą, atlieka šias funkcijas:
9.1. inicijuoja, planuoja ir organizuoja išorinį vertinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos įsteigtose NŠM, įtraukia numatomas vertinti NŠM į metinį veiklos planą;
9.7. analizuoja išorinio vertinimo ataskaitas, atrenka ir fiksuoja informaciją apie NŠM gerąją patirtį, bendradarbiaudamas su NŠM direktoriais ir mokytojais (auklėtojais), inicijuoja gerosios patirties sklaidą;
10. NŠM veiklos išorinį vertinimą vykdo išorinio vertinimo grupė:
10.1. Išorinio vertinimo grupės vadovas:
10.1.1. iki vertinimo pradžios praneša NŠM vadovui išorinio vertinimo datą, išorinio vertinimo grupės narių skaičių, susitaria su NŠM direktoriumi dėl keitimosi informacija, numato apsilankymo datą;
10.1.2. aptaria su NŠM direktoriumi, kaip NŠM save vertina (yra vertinama) ir kaip bus organizuojamas išorinis vertinimas;
10.1.3. nagrinėja surinktą informaciją, prireikus papildomai tikslina informaciją bendraudamas su NŠM direktoriumi, kitais išoriniame vertinime dalyvaujančiais asmenimis;
10.1.4. sudaro stebimų veiklų (pamokų), projektų, renginių ir kitos veiklos tvarkaraštį informacijai rinkti ir jį aptaria su NŠM direktoriumi;
10.1.5. supažindina išorinio vertinimo grupės narius su stebimų veiklų (pamokų), projektų, renginių ir kitos veiklos tvarkaraščiais, paskiria vertinimo sritis ir temas;
10.1.6. paskutinę vertinimo NŠM dieną NŠM mokytojų (auklėtojų) bendruomenei pristato išorinio vertinimo grupės pirmines išvadas – ne mažiau kaip 10 NŠM stipriųjų veiklos aspektų ir ne daugiau kaip 5 tobulintinus veiklos aspektus;
10.1.7. iki Švietimo skyriaus vedėjo įsakyme nurodytos datos parengia išorinio vertinimo ataskaitos projektą ir teikia jį NŠM direktoriui;
10.1.8. gavęs iš NŠM išorinio vertinimo ataskaitos projekto komentarus ir argumentus, su išorinio vertinimo vertintojų komandos nariais per 4 darbo dienas juos aptaria, prireikus koreguoja ataskaitą;
10.2. Išorinio vertinimo grupės nariai:
10.2.2. vertinimo metu stebi, fiksuoja, analizuoja ir vertina NŠM kasdienę veiklą (pamokas, projektus, renginius ir kt.), renka duomenis pagal NŠM veiklos rodiklius. Juos fiksuoja veiklų (pamokų) stebėjimo protokoluose ir vertinimo grupės narių užrašuose. Vykdo tėvų (globėjų), mokinių, mokytojų (auklėtojų) apklausas, bendrauja su įvairiomis savivaldos institucijomis;
10.2.4. didesnę laiko dalį skiria ugdymo procesui stebėti, susitikimams su NŠM mokytojų (auklėtojų) bendruomene ir kitais darbuotojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokiniais, savivaldos institucijų atstovais, kitais suinteresuotais asmenimis. Likęs laikas naudojamas NŠM surinktos informacijos analizei, apibendrinimui ir vertinimui;
10.2.5. stebi mokinių ir su jais dirbančių pedagoginių darbuotojų veiklą. Stebimos dvi kiekvieno mokytojo (auklėtojo) pamokos ar veiklos, išskyrus tuos atvejus, jei mokytojas (auklėtojas) pageidauja daugiau;
10.2.6. po kiekvienos stebėtos pamokos ar veiklos nurodo mokytojui (auklėtojui) ne mažiau kaip 3 stipriuosius ir ne daugiau kaip 2 tobulintinus veiklos aspektus. Mokytojo (auklėtojo) pageidavimu, išsamiau veiklas (pamokas) aptarti galima išorinio vertinimo grupės nario ir mokytojo (auklėtojo) sutartu laiku po veiklos (pamokų);
10.2.7. baigiantis vertinimui susitaria dėl NŠM vertinimo išvadų, pristato savo pastebėjimus ir įžvalgas, parengia paskirtos srities ar temų išorinio vertinimo ataskaitos projektą ir teikia jį grupės vadovui;
11. Išoriniame vertinime dalyvaujančios NŠM direktorius:
11.5. gavęs išorinio vertinimo ataskaitos projektą, supažindina su juo NŠM mokytojų (auklėtojų) bendruomenę ir raštu gali pateikti NŠM bendruomenės komentarus išorinio vertinimo grupės vadovui. NŠM bendruomenės komentaras pridedamas prie išorinio vertinimo ataskaitos;
12. NŠM mokytojai (auklėtojai), dalyvaudami išoriniame vertinime:
12.1. sudaro sąlygas vertinimo metu išorinio vertinimo grupės nariui stebėti ugdymo procesą ir kitas veiklas;
12.2. pateikia ugdymo procesą stebėsiančiam išorinio vertinimo grupės nariui trumpą kontekstinę informaciją apie veiklą (pamoką) (temą ir uždavinius), grupės (klasės) ugdytinius (gabius, specialiųjų poreikių, turinčius elgesio problemų ir kitus mokinius) ir kitą mokytojo (auklėtojo) nuožiūra svarbią informaciją;
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Kiekviena NŠM atlieka mokyklos veiklos įsivertinimą ir, suderinusi su NŠM taryba, kasmet iki kovo 15 d. teikia ataskaitą Švietimo skyriui. Veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka NŠM taryba.
14. NŠM išorinis vertinimas gali būti finansuojamas iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir kitų lėšų.
Palangos neformaliojo švietimo mokyklų
veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo
1 priedas
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLŲ PAMOKOS (VEIKLOS) STEBĖJIMO PROTOKOLAS
Išorės vertinimo data: _____________
| Tema |
Vadovo pavardė Programos pavadinimas Mokinių amžius Mokinių skaičius sąraše Mokinių skaičius užsiėmime Užsiėmimo tema Išorinio vertinimo grupės narys |
|
| Ugdymo nuostatos ir būdai, veiklos formų tinkamumas |
|
|
|
|
||
| Ugdymo ir gyvenimo ryšys |
|
|
|
|
||
| Gebėjimas ir noras ugdytis. Pasirengimas veiklai |
|
|
|
|
||
| Mokytojo (auklėtojo) ir mokinio bendradarbiavimas. Pagalba vaikui |
|
|
|
|
||
| Vertinimas kaip pažinimas ir informavimas. Įsivertinimas |
|
|
|
|
||
| Santykiai, tvarka, grupės valdymas |
|
|
|
|
||
| Aplinkos tinkamumas |
|
|
|
|
||
| Veiklos rezultatas / poveikis |
|
|
|
|
||
Palangos neformaliojo švietimo mokyklų
veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO MOKYKLŲ (TOLIAU TEKSTE – NVŠM) VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO SRITYS, TEMOS IR VEIKLOS RODIKLIAI
| Sritis |
Temos |
Veiklos rodikliai |
| 1. NVŠM kultūra |
1.1. Etosas |
1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai |
| 1.1.2. Tradicijos ir ritualai |
||
| 1.1.3. Tapatumo jausmas |
||
| 1.1.4. Bendruomenės santykiai |
||
| 1.1.5. NVŠM atvirumas ir svetingumas |
||
| 1.2. Pažangos siekiai |
1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai |
|
| 1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai |
||
| 1.2.3. NVŠM kaip organizacijos pažangos siekis |
||
| 1.3. Tvarka |
1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės |
|
| 1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas |
||
| 1.3.3. Aplinkos tinkamumas kūrybiškumui ugdyti |
||
| 1.4. NVŠM partnerystė ir viešieji ryšiai |
1.4.1. NVŠM vaidmuo vietos bendruomenėje |
|
| 1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis |
||
| 1.4.3. NVŠM įvaizdis ir viešieji ryšiai |
||
| 2. Ugdymas (is) |
2.1. Neformaliojo ugdymo organizavimas |
2.1.1. Ugdymo programos |
| 2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai |
||
| 2.2. Pamokos (veiklos) organizavimas |
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas |
|
| 2.2.2. Pamokos (veiklos) struktūra |
||
| 2.2.3. Grupės (klasės) valdymas |
||
| 2.3. Ugdymo ir ugdymosi kokybė |
2.3.1. Ugdymo nuostatos ir būdai |
|
| 2.3.2. Ugdymo ir gyvenimo ryšys |
||
| 2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas |
||
| 2.3.4. Ugdymosi motyvacija |
||
| 2.3.5. Ugdymasis bendradarbiaujant |
||
| 2.4. Pagalba mokiniui ir šeimai |
2.4.1. Rūpinimasis mokiniais |
|
| 2.4.2. Tėvų pedagoginis švietimas |
||
| 3. Pasiekimai |
3.1. Pažanga |
3.1.1. Mokinių pažanga |
| 3.1.2. NVŠM pažanga |
||
| 3.2. Ugdymosi pasiekimai |
3.2.1. Mokinių ugdymosi pasiekimai |
|
| 3.2.2. Kiti mokinių pasiekimai |
||
| 4. NVŠM valdymas |
4.1. NVŠM veiklos planavimas |
4.1.1. NVŠM vizija, misija ir tikslai |
| 4.1.2. Planavimo procedūros |
||
| 4.1.3. Planų kokybė ir dermė |
||
| 4.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis |
||
| 4.2. NVŠM įsivertinimas |
4.2.1. Įsivertinimo procesas |
|
| 4.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas |
||
| 4.3. Vadovavimo stilius |
4.3.1. Vadovavimo principai |
|
| 4.3.2. Personalo komplektavimas ir darbo organizavimas |
||
| 4.4. Materialinių išteklių valdymas |
4.4.1. Lėšų vadyba |
|
| 4.4.2. Patalpų naudojimas |
Palangos neformaliojo švietimo mokyklų
veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo
3 priedas
IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLŲ (TOLIAU TEKSTE – IUM) IŠORINIO VERTINIMO SRITYS, TEMOS IR VEIKLOS RODIKLIAI
| Sritis |
Temos |
Veiklos rodikliai |
| 1. IUM kultūra |
1.1. Etosas |
1.1.1. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika |
| 1.1.2. IUM mikroklimatas |
||
| 1.1.3. Tradicijos |
||
| 1.2. IUM įvaizdis |
1.2.1. Įvaizdžio kūrimo kultūra |
|
| 1.3. IUM partnerystė ir viešieji ryšiai |
1.3.1. IUM bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė |
|
| 1.3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais |
||
| 2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis |
2.1. Ugdymo turinys |
2.1.1 Programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams |
| 2.1.2. Ugdymo (si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui, poreikiams bei interesams |
||
| 2.2. Ugdymo (si) turinio ir procedūrų planavimas |
2.2.1. Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas |
|
| 2.2.2. Planavimo procedūrų kokybė |
||
| 2.3. Ugdymo (si) proceso kokybė |
2.3.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas |
|
| 2.3.2. Ugdymosi motyvacijos palaikymas |
||
| 2.4. Šeimos ir mokyklos bendravimas ugdymo procese |
2.4.1. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo (si) procesą mokykloje |
|
| 2.4.2. Šeimos informavimo apie vaiką procedūrų kokybė |
||
| 3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai |
3.1. Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas |
3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema |
| 3.2. Vaiko pasiekimų kokybė |
3.2.1. Vaiko daroma pažanga įvairiais amžiaus tarpsniais |
|
| 3.2.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymosi pažanga |
||
| 4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai |
4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas |
4.1.1. Vaiko teisių garantavimas |
| 4.1.2. Vaiko teisių atstovavimas visuomenėje |
||
| 4.2. Vaiko poreikių tenkinimas |
4.2.1. Individualių vaiko saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas |
|
| 4.2.2. Pedagoginė ir socialinė pagalba |
||
| 4.2.3. Pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams |
||
| 5. IUM valdymas |
5.1. IUM veiklos planavimas |
5.1.1. Planavimo procedūros |
| 5.1.2. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis |
||
| 5.2. IUM įsivertinimas |
5.2.1. Įsivertinimo procesas |
|
| 5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas |
||
| 5.3. Vadovavimo stilius |
5.3.1. Vadovavimo principai |
|
| 5.3.2. Personalo komplektavimas ir darbo organizavimas |
||
| 5.4. Materialinių išteklių valdymas |
5.4.1. Lėšų vadyba |
|
| 5.4.2. Patalpų naudojimas |
Palangos neformaliojo švietimo mokyklų
veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo
4 priedas
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLŲ KOKYBĖS VERTINIMO LYGIAI
| Kokybės lygis |
Aprašomieji vertinimo epitetai |
Išvada |
| 4 lygis |
Labai gera: kryptinga, originali, įspūdinga, savita, puiki, nepriekaištinga, kūrybiška |
Veikla itin sėkminga. Būtina dalytis patirtimi šalyje ir mieste |
| 3 lygis |
Gera: tinkama, paveiki, turi savitų bruožų, potenciali, lanksti |
Veikla pakankamai sėkminga. Gali dalytis patirtimi su kitais. Verta tęsti kai kurių kompetencijų stiprinimą. |
| 2 lygis |
Patenkinama: vidutiniška, priimtina, nesisteminga |
Veikla ir dalis kompetencijų tinkamos. Yra ką tobulinti, sustiprinti ir išplėtoti. |
| 1 lygis |
Prasta: neveiksminga, nevykusi, netinkama, nekonkreti, neperspektyvi |
Veikla nepriimtina. Kompetencijas būtina tobulinti. |