KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2009 M. RUGSĖJO 24 D. SPRENDIMO NR. TS-208 „DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. lapkričio 17 d. Nr. TS-259
Kupiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 907 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ pakeitimo“ ir atsižvelgdama į viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 2011 m. spalio 26 d. prašymą Nr. S-428, (Žin., 2011, Nr. 24-1152), Kupiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a :
1. Pakeisti viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatus, patvirtintus Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TS-208, ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).
2. Įpareigoti viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorę Dovilę Kulbokienę įregistruoti pakeistus viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatus Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Pripažinti netekusiu galios Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. TS-178 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. TS-208 „Dėl viešosios įstaigos Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos
2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TS-208
(Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. TS -259 nauja redakcija)
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS
PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO
ĮSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) savivaldybės viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga (toliau – įstaiga) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikianti jos įstatuose numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal įstaigai suteiktą licenciją.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymais, kitais teisės aktais ir šiais įstatais.
3. Įstaigos pavadinimas – viešoji įstaiga Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, teisinė forma – viešoji įstaiga.
3.1. Įstaiga yra juridinis asmuo, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
5. Įstaigos steigėjas – Kupiškio rajono savivaldybė, kuri perduoda įstaigai Savivaldybės turtą ir lėšas panaudos teise.
6. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaigos dalininkai pagal prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už dalininkų įsipareigojimus.
II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS
9. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas yra Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimas ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą.
10. Įstaigos veiklos uždaviniai: organizuoti ir teikti nespecializuotas, specializuotas kvalifikuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas Kupiškio rajono ir kitų Lietuvos Respublikos vietovių gyventojams bei užsieniečiams, diegti Europos Sąjungos standartus. Savo tikslams pasiekti įstaiga verčiasi kita įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla:
11. Įstaigos veiklos sritys – organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia įstaigai išduota asmens sveikatos priežiūros licencija. Veiklos rūšys pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:
III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
12. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, įstaigos įstatams ir veiklos tikslams.
13. Savo veikloje vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, siekdama savo tikslų ir įgyvendindama įstatuose nurodytus uždavinius, įstaiga turi teisę:
13.2. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą ir juo disponuoti įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei šių įstatų nustatyta tvarka;
13.9. nustatyti darbo apmokėjimo tvarką, sudarinėti tikslines sąmatas, turėti tam tikslui specialias sąskaitas;
13.10. įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka naudotis bankų kreditais, jei neprieštarauja įstatymui – gauti paskolas iš kitų subjektų;
13.11. užmegzti ryšius su šalies ir užsienio partneriais, keistis specialistais, dalintis patirtimi ir kitaip bendradarbiauti;
14. Vykdydama savo uždavinius ir siekdama nurodytų tikslų, naudodamasi išvardintomis teisėmis, įstaiga privalo:
14.2. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
14.3. teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
14.4. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Naudojami medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
14.5. pildyti ir saugoti pacientų ambulatorines korteles, kitą medicininę dokumentaciją bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms įstatymų nustatyta tvarka;
14.7. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas;
14.8. saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas sutinka skelbti informaciją apie jo sveikatą;
14.9. informuoti norminių teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigos dalininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, įvykusius ekstremalius įvykius, žalos paciento sveikatai padarymo atvejus;
14.10. teikti nemokamas planines sveikatos priežiūros paslaugas įsitikinus, kad pacientas turi teisę į tokias paslaugas;
14.11. nustatyta tvarka vykdyti buhalterinę apskaitą, teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir dalininkams;
IV. ĮSTAIGOS DALININKAI (SAVININKAS)
16. Įstaigos dalininkai yra:
16.1. fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavę įstaigos nuosavybėn įnašą;
16.2. kiti Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka perdavę įstaigai įnašą ir turintys įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka;
17. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
17.2. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti per 20 dienų įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
17.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šiems įstaigos įstatams arba teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams;
17.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos organo kompetenciją;
18. Įstaigos dalininkas turi šias turtines teises:
18.1. gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, neviršijančią jo (dalininko) kapitalo dalies, jeigu sumokėjus likviduojamos įstaigos skolas lieka įstaigos turto;
18.2. Savivaldybė savo, kaip viešosios įstaigos dalininko, teises gali perduoti kitiems juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir būdais.
V. NAUJŲ ĮSTAIGOS DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA
19. Naujų dalininkų priėmimo tvarka:
19.2. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia direktoriui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertinto turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įstaigai perduoti materialųjį turtą.
19.3. Direktorius, gavęs asmens, pageidaujančio tapti įstaigos dalininku prašymą, turi per 30 dienų sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą naujam dalininkui priimti. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, direktorius per 5 darbo dienas turi juos informuoti apie visuotinio dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų. Sprendimas priimamas paprasta susirinkimo dalyvių balsų dauguma.
19.4. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidaujantis asmuo tampa įstaigos dalininku, kai perduoda įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
VI. ĮSTAIGOS DALININKO TEISIŲ PERDAVIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA
20. Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti direktoriui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat nurodo perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą direktorius per 5 darbo dienas turi informuoti kitus dalininkus. Visuotinis dalininkų susirinkimas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi duoti sutikimą arba motyvuotą atsisakymą duoti sutikimą perleisti dalininko teises. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.
21. Pranešimo apie sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises taisyklė netaikoma, jei dalininko teisės perleidžiamos paveldėjimo būdu arba testamentu.
22. Asmuo, pagal sandorį įgijęs dalininko teises, turi pateikti direktoriui dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinančio dokumento notriškai patvirtintą kopiją.
23. Direktorius, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinančio dokumento notariškai patvirtintą kopiją, per 3 darbo dienas turi įregistruoti dalininką įstaigos dokumentuose. Asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose dienos. Šio dalininko turimų balsų skaičius, įgyvendinant teisę balsuoti visuotiniame dalininkų susirinkime, lygus jam teises perleidusio dalininko turėtam balsų skaičiui.
VII. ĮSTAIGOS NUOSAVAS KAPITALAS IR NEGRĄŽINTINAI GAUTOS LĖŠOS
26. Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais dalininkų įnašais.
27. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik šiuose įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.
28. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas laiko atskiroje sąskaitoje ir sudaro išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šas lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta įstaigos įstatuose.
VIII. ĮSTAIGOS DALININKŲ (STEIGĖJO) ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
29. Įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
30. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:
IX. ĮSTAIGOS VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
33. Dalininkų susirinkimas:
33.2. nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jos turi būti teikiamos nemokamai arba privaloma laikytis Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais reguliuojamų kainų;
33.7. tvirtina pareigybių, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, sąrašą ir kvalifikacinius reikalavimus;
33.11. priima sprendimą dėl įstaigos nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
33.15. priima sprendimą steigti įstaigos filialus ir atstovybes, tvirtina jų nuostatus, priima sprendimą dėl jų veiklos nutraukimo;
33.19. sprendžia kitus norminiuose teisės aktuose ir įstatuose dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus;
33.20. nustato, kad įstaigos veiklos ataskaitoje būtų vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis;
34. Visuotinio dalininkų susirinkimų sušaukimo tvarka:
34.1. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako direktorius. Direktorius turi pranešti apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą kiekvienam dalininkui raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki susirinkimo, kartu pateikdamas visus dokumentus svarstomais darbotvarkės klausimais, kurie reikalingi sprendimui priimti. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šio termino, jei su tuo sutinka visi dalininkai.
34.2. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą dalininkų susirinkimą, buvo pakeista, apie pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie dalininkų susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki dalininkų susirinkimo dienos. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atleisti iš pareigų direktorių, į ją atitinkamai turi būti įtrauktas naujo direktoriaus rinkimo klausimas.
34.4. Dalininkų susirinkimo sprendžiamojo balso teisę turi visi įstaigos dalininkai. Nepriklausomai nuo įnašo dydžio, vienas dalininkas dalininkų susirinkime turi vieną sprendžiamąjį balsą. Įstaigos dalininkams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems dalininkams jis atstovauja.
34.5. Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos šaukiamas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Dalininkų susirinkimas šaukiamas direktoriaus įsakymu. Direktorius eiliniam visuotiniam susirinkimui privalo pateikti įstaigos finansinių ataskaitų rinkinius ir praėjusių metų įstaigos veiklos ataskaitą.
35. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka:
35.1. Dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų dalininkų.
35.2. Visuotiniuose susirinkimuose vienas dalininkas turi vieną balsą. Direktorius ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
35.3. Sprendimai dalininkų susirinkime priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, sprendimą pertvarkyti ar likviduoti įstaigą arba atšaukti jos likvidavimą. Šie sprendimai priimami ne mažiau kaip dviem trečdaliais visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
X. ĮSTAIGOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA
36. Viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas.
36.1. Įstaigos vadovas – direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, dalininkų visuotinio susirinkimo sprendimais, šiais įstatais ir pareiginiais nuostatais.
37. Įstaigos vadovu gali būti fizinis asmuo, priimtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Darbo kodekso nustatyta tvarka dirbti pagal darbo sutartį. Darbo sutartį su įstaigos vadovus įstaigos vardu sudaro ir ją nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Su įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčai tarp įstaigos vadovo ir įstaigos nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Apie direktoriaus paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas praneša Juridinių asmenų registrui.
38. Direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinęs konkurso sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus su Sveikatos apsaugos ministerija.
39. Įstaigos vadovo – direktoriaus kompetencijai priskiriama:
39.1. organizuoti viešosios įstaigos veiklą ir veikti viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
39.2. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, nustatyti darbuotojų etatus, nustatyta tvarka gali skatinti darbuotojus arba gali skirti jiems drausmines nuobaudas;
39.4. vadovauti įstaigos pagrindinei ir ūkinei veiklai, tvarkyti jos reikalus, užtikrinti įstaigos darbuotojų saugias ir sveikas darbo sąlygas;
39.9. suderinus su stebėtojų ir gydymo tarybomis nustatyti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršijant įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtinto darbo užmokesčio normatyvo;
39.10. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus LNSS įstaigų tinkamo išdėstymo ir struktūros minimalius normatyvus, visuotinio dalininkų susirinkimo bei teritorinių ligonių kasų rekomendacijas, suderinus su stebėtojų taryba, gydymo taryba bei įstaigoje veikiančia profesine sąjunga ar darbo taryba, didinti ar mažinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą;
39.13. organizuoti parengimą ir tvirtinti vidaus tvarkos ir darbo taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, skyrių darbo nuostatus, įstaigos direktoriaus ir jo pavaduotojų darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
39.15. informuoti visuotinį dalininkų susirinkimą apie neefektyviai dirbančius įstaigos padalinius ir filialus ir spręsti jų reorganizavimo ar likvidavimo klausimus;
39.16. atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
40. Įstaigos direktorius gali suteikti įgaliojimus kitiems asmenims toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, vykdyti.
41. Buhalterinę apskaitą įstaigoje tvarko vyriausiasis buhalteris. Vyriausiojo buhalterio funkcijas pagal sutartį gali atlikti ir kitas juridinis asmuo. Vyriausiajį buhalterį priima į darbą ir atleidžia iš jo direktorius.
42. Įstaigos vadovo ir vyriausiojo buhalterio pareigų negali eiti tas pats asmuo bei asmenys, susiję giminystės ar svainystės ryšiais.
43. Įstaigos veiklos viešumui užtikrinti penkeriems metams yra sudaromas patariamasis organas – įstaigos stebėtojų taryba.
44. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų steigėjo paskirtų atstovų, vieno Kupiškio rajono savivaldybės tarybos paskirto nario; vieno Savivaldybės tarybos paskirto visuomenės atstovo; vieno įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
45. Jeigu įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, atstovą skiria darbuotojų visuotinis susirinkimas.
46. Stebėtojų tarybos narių teises ir pareigas, paskyrimo ir atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas nustato stebėtojų tarybos darbo reglamentas, kurį patvirtina įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.
47. Stebėtojų taryboje negali būti asmenų, dirbančių įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įstaigoje.
48. Stebėtojų tarybos kompetencija:
48.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos organizuotame konkurse padalinių ir filialų vadovų pareigoms užimti ir pareikšti savo nuomonę visuotiniam dalininkų susirinkimui;
49. Įstaigos gydymo taryba sudaroma vadovo įsakymu iš padalinių atstovų. Įstaigos gydymo tarybai vadovauja įstaigos vadovas.
51. Gydymo tarybos kompetencija:
51.2. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų bei pirmaeilės įrangos įsigijimo klausimus;
51.3. dalyvauti tarifikacinės komisijos posėdžiuose svarstant darbuotojų užmokesčio pakeitimus ir turėti balsavimo teisę;
52. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba turi teisę jį pateikti įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui.
53. Įstaigos slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ar skyrių slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja vyriausiasis administratorius slaugai.
54. Slaugos taryba veikia pagal savo parengtą ir įstaigos vadovo patvirtintą darbo reglamentą (nuostatus).
55. Slaugos tarybos kompetencija:
55.1. svarstyti pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus, siūlyti perspektyvias ligonių slaugymo kryptis, numatyti jų realizavimo būdus;
55. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei vadovas nesutinka su pasiūlymu, slaugos taryba turi teisę pateikti siūlymą įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui.
56. Įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Įstaigos etikos komisiją sudaro įstaigos direktorius. Komisija veikia pagal nuostatus, parengtus vadovaujantis pavyzdiniais medicinos etikos komisijų nuostatais. Juos tvirtina įstaigos vadovas.
XI. ĮSTAIGOS FILIALAI
57. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę. Filialas nėra atskiras juridinis asmuo ir veikia įstaigos vardu pagal įstaigos įstatus ir direktoriaus suteiktus įgaliojimus. Filialų skaičius neribojamas. Filialas gali turėti atskirą sąskaitą. Filialo turtas apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Apie filialo ir atstovybių veiklą jo vadovas atsiskaito direktoriui.
58. Įstaigos filialai steigiami ir likviduojami visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu. Įstaigos filialas veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.
XII. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ PASKIRSTYMAS
60. Įstaigos lėšų šaltiniai:
60.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
60.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
61. Kiekvienais finansiniais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybės biudžetų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatą tvirtina asignavimų valdytojas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
62. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai.
63. Įstaigos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
XIII. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
65. Įstaigos turtą sudaro dalininkų įstaigai pagal panaudos sutartį perduotas turtas, taip pat turtas, gautas kaip parama, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įsigytas turtas.
66. Dalininkai įstaigai neatlygintinai pagal panaudos sutartį perduoda ilgalaikį turtą. Turto panaudos sutartis sudaroma pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę valstybės (savivaldybių) turto perdavimo valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms panaudos sutartį.
67. Pagal panaudos sutartį perduotas turtas naudojamas ir valdomas įstatymų nustatyta ir sutartyje nustatyta tvarka tik įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.
68. Įstaiga gali Vyriausybės nustatyta tvarka parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti tik 67 punkte nurodytą teisėtai įsigytą ilgalaikį turtą ir tik raštiškai leidus visuotiniam dalininkų susirinkimui.
69. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusias ar jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.
70. Įstaiga gali įsigyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Įsigyjant turto iš valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo ar valstybės bei savivaldybių biudžeto, ar sveikatos fondų lėšų, yra taikomi Viešojo pirkimo įstatyme numatyti apribojimai. Įstaigos turtas naudojamas įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti ir plėtoti.
XIV. ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
71. Įstaigos finansinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos, su kuriomis įstaiga yra sudariusi sutartis. Kontroliuoti įstaigos medicininę veiklą turi teisę Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos institucijos pagal savo kompetencijas. Šioms valstybės institucijoms įstaigos administracija privalo pateikti jų reikalaujamus su įstaigos finansine ar medicinine veikla tiesiogiai susijusius dokumentus.
XV. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS
73. Įstaigos įstatai keičiami visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu, priimtu paprasta susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma.
74. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstaigos įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
XVI. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA
76. Įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Įstaiga gali būti reorganizuojama jungiant arba skaidant ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Įstaigos reorganizavimui rengiamas projektas, kurį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.
78. Įstaigos likvidavimo pagrindai gali būti:
79. Įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.
80. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, turto inventorizavimo ir priėmimo tvarką.
81. Apie įstaigos likvidavimą turi būti paskelbta teisės aktų tvarka viename iš respublikos dienraščių tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta visiems įstaigos kreditoriams raštu.
82. Pranešime apie įstaigos likvidavimą turi būti nurodyta: įstaigos pavadinimas, įstaigos buveinė, įstaigos kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įstaigą, sprendimo likviduoti įstaigą priėmimo data.
83. Įstaigos likvidatorius turi įstaigos vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir įstaigos vadovui. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos vadovas netenka savo įgaliojimų. Įstaigos valdymo organų funkcijas atlieka likvidatorius. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir kitais atvejais.
84. Likvidatorius turi pateikti juridinių asmenų registrui sprendimą likviduoti įstaigą patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie save. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie šį nutarimą turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.
86. Įstaigos likvidatoriaus pareigos:
86.1. pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti įstaigą ir duomenis apie likvidatorių.
87. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai, dalininkams ir kitiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.
XVII. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA
89. Direktorius turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui ir įstaigos kolektyvui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.
90. Ataskaitoje turi būti nurodyta:
91. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.
92. Dalininkui raštu pareikalavus, įstaiga ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti šių dokumentų kopijas: įstaigos įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, įstaigos veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio dalininkų susiurinkimo sprendimai, dalininkų sąrašų, kitų įstaigos dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat dokumentų, kuriais įforminti įstaigos vadovo sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Dalininkas arba dalininkų grupė, pateikę įstaigai jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais įstaigos dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus įstaiga turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
XVIII. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA
95. Direktoriaus parengta praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu įstaiga turi sudaryti sąlygas savo buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
XIX. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA
97. Įstaigos pranešimai ir kita informacija, kurią įstaiga privalo paskelbti, įstatymų nustatytais terminais skelbiami viešai spaudoje (viename rajoniniame laikraštyje) arba suinteresuotiems asmenims įteikiami pasirašytinai, arba išsiunčiami registruotais laiškais.