PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO MIESTO NEIGIAMŲ SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ PREVENCIJOS 2008-2010 METŲ PROGRAMOS, PRIEMONIŲ PLANO IR FINANSAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2007 m. gruodžio 22 d. Nr. 1-12-4
Panevėžys
Vadovaudamasi Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, Savižudybių prevencijos programa, Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, Nacionaline narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004-2008 metų strategija, Panevėžio miesto plėtros 2004-2013 metų strateginiu planu, Panevėžio miesto savivaldybės 2007-2011 metų veiklos planu, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Panevėžio miesto neigiamų socialinių veiksnių prevencijos 2008-2010 metų programos priemonių planą;
3. Panevėžio miesto neigiamų socialinių veiksnių prevencijos 2008-2010 metų programos priemonių finansavimo nuostatus.
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2007 m. gruodžio 22 d.
sprendimu Nr. 1-12-4
PANEVĖŽIO MIESTO NEIGIAMŲ SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ PREVENCIJOS 2008-2010 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto neigiamų socialinių veiksnių prevencijos 2008-2010 metų programa (toliau – Programa), apimanti nusikalstamumo, narkomanijos, savižudybių, prekybos žmonėmis, prostitucijos ir vaiko teisių pažeidimo sritis, parengta įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
2. Programa parengta vadovaujantis:
2.1. Panevėžio miesto plėtros 2004-2013 metų strateginiu planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-11-1;
2.2. Panevėžio miesto savivaldybės 2007-2011 metų veiklos planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 1-6-1;
2.3. Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318);
2.4. Savižudybių prevencijos programa, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 451 (Žin., 2003, Nr. 36-1575);
2.5. Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr.30-995);
2.6. Nacionaline narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004-2008 metų strategija, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 (Žin., 2003, Nr. 94-4251);
2.7. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr.806 „ Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių plano „ (Žin., 2007, Nr.90-3575);
2.8. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (Žin.,1996, Nr. 33-807; 2002, Nr. 95-4090 );
2.9. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymu ( Žin., 1997, Nr. 30-711 );
2.10. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymu (Žin., 1999, Nr. 55- 1764, 2002, Nr. 102-4547);
3. Pagrindinės programoje vartojamos sąvokos:
3.1. Nusikaltimų prevencija – poveikio nusikalstamumui priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, nustatant ir pašalinant bendrąsias nusikaltimų priežastis bei sąlygas, taip pat individualiai veikiant asmenis, kurie linkę daryti nusikaltimus ar ateityje gali tapti nusikaltėliais arba nusikaltimų aukomis.
3.2. Nusikaltimų kontrolė – poveikio nusikalstamumui priemonė, kuria siekiama mažinti nusikalstamumą, neleisti viršyti socialiai priimto lygmens aktyviais teisėsaugos institucijų veiksmais ir teisinio baudžiamojo poveikio priemonėmis, taip pat aktyviomis administracinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, kitokio pobūdžio priemonėmis.
3.3. Savižudybė – poelgis, lemtas biologinių, biocheminių, kultūrinių, socialinių, asmeninių, psichologinių, filosofinių sąmonės ir pasąmonės veiksnių.
3.5. Narkotikai – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis, kuri veikia žmogaus organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausą ir regėjimą bei kitus jutimus.
3.6. Narkomanija (toksikomanija) – tai liga, kuriai būdingas patologinis potraukis įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms, priklausomybės bei tolerancijos joms išsivystymas, pasireiškiantis medicininėmis-socialinėmis pasekmėmis.
3.7. Narkotikų vartojimas – tai reiškinys, pasireiškiantis periodiniu psichoaktyvių medžiagų vartojimu, sukeliantis psichinę priklausomybę ir sąlygojantis narkomanijos kaip ligos atsiradimą.
3.8. Asmuo, sergantis priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, – asmuo, kuriam nustatytas priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų sindromas.
3.9. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, integracija į visuomenę – asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, gydymo ir reabilitacijos procesas, kurio metu teikiamos minėtų asmenų poreikius atitinkančios medicininės, psichologinės ir socialinės paslaugos, siekiant padėti priklausomam asmeniui atsisakyti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei padėti susigrąžinti gebėjimus, ryšius su šeima ir bendruomene , įsijungti į darbo rinką.
3.10. Narkomanijos prevencija – narkomanijos plitimo ribojimo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią narkomanijai atsirasti, nustatant ir pašalinant bendrąsias narkomanijos plitimo priežastis bei sąlygas, taip pat individualiai veikiant asmenis, kurie linkę vartoti nelegalias narkotines medžiagas, daryti su tuo susijusius nusikaltimus ar ateityje gali tapti priklausomi nuo narkotikų.
4. Pastarąjį dešimtmetį narkomanijos, savižudybių, prekybos žmonėmis ir prostitucijos, vaiko teisių pažeidimų ir nusikalstamumo plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, gyventojų sveikatai, išlieka socialiai nepriimtinas, neigiamai veikia visas visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą.
5. Neigiamų socialinių veiksnių prevencija Panevėžyje gali būti sėkminga, jeigu joje aktyviai dalyvauja visi socialiniai subjektai: sveikatos apsaugos, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos, teisėsaugos įstaigos, kitos viešojo administravimo, savivaldybės institucijos, verslo bendruomenė, visuomeninės organizacijos ir individualūs asmenys. Ši veikla turi būti koordinuota, paremta mokslu ir praktika, pagrįsta valstybės politinių partijų bendra politika.
II.ESAMA BŪKLĖ
6. Per pastaruosius keletą metų užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje mažėja. Visos šalies nusikaltimų statistikos tendencijos būdingos ir Panevėžiui. Per 2007 metų I pusmetį Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate (toliau – VPK ) buvo užregistruotos 1 139 (2006 m. – 1 347) nusikalstamos veikos, iš jų 518 (2006 m. – 612), arba 51,0 (2006 m. – 45,4) proc., nusikalstamų veikų ištirta (respublikoje – 47,2 proc.). Panevėžio miesto viešosiose vietose užregistruota 397 nusikalstamos veikos, iš jų 206 buvo padarytos gatvėse. Per šį laikotarpį VPK užregistruoti 1 058 (2006 m. – 1 241) nusikaltimai, iš jų išaiškinti 533 (2006 m. – 549), arba 50,4 (2006 m. – 44,2) proc. (respublikoje – 45,7 proc.). Užregistruoti 66 (2006 m. – 53) sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, iš jų 36 nusikaltimai, arba 54,5 (2006 m. – 81,1) proc., ištirti (respublikoje – 60,2 proc.). Užregistruotas 81 (2006 m. – 106) baudžiamasis nusižengimas, iš jų 48 (2006 m. – 63), arba 59,3 proc. (2006 m. – 59,4 proc.), ištirti (respublikoje – 64,7 proc.). Šie duomenys rodo, kad kriminogeninė padėtis Panevėžio mieste gerėja.
7. Apžvelgiant nusikalstamumo situaciją Panevėžyje, analizuojami statistiniai 2006-2007 metų duomenys. 2006 m. Panevėžyje užregistruota 2661 nusikalstama veika, iš jų 39 proc. ištirta. Nusikaltimai Panevėžyje sudaro 2484, arba 93 proc., nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų.
8. Per 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. užregistruota 118 baudžiamųjų nusižengimų, tai sudaro 7 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Iš visų ištirtų baudžiamųjų nusižengimų 81 byla perduota teismui. Per 2006 m. sausio – rugsėjo mėn. užregistruota 146 baudžiamieji nusižengimai, tai sudaro 7,4 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Ištirta 81 byla ir perduota teismui.
9. 2006 – 2007 mokslo metais užregistruotos 355 nusikalstamos veikos. 2006 – 2007 mokslo metais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai 957 mokiniams. Į policijos prevencinę įskaitą 2006 metais įrašyti 274 mokiniai; per 2007 metų I pusmetį – 386 mokiniai. Dažniausiai pasitaikančios mokinių padarytų teisės pažeidimų rūšys – rūkymas viešosiose vietose, alkoholio vartojimas, triukšmavimas, tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams.
10. Per 2006 metus mieste užregistruotos 3096 vagystės, per 2007 m. (sausio – rugsėjo mėn.) – 1635 (per 2006 metų sausio - rugsėjo mėn. – 1084). Vagysčių skaičius didėja. Labiausiai šiuo metu paplitusios vagystės iš gyvenamųjų patalpų, automobilių vagystės. Vagystės mieste sudaro didžiausią dalį nusikalstamų veikų.
11. 2006 metais Vaiko teisių apsaugos tarnybos įskaitoje įrašytos 386 socialinės rizikos šeimos, 289 šeimos pateko į įskaitą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Socialinės rizikos šeimose augo 715 vaikų. Per metus užregistruotos 22 naujos socialinės rizikos šeimos.
Palyginti su 2004 - 2005 metais, pastebimas socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimas. Tačiau pagrindinė šeimų įtraukimo į įskaitą priežastis išlieka ta pati – girtavimas ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Pažymėtina, kad socialinės rizikos šeimose daugiausia gyvena vaikai nuo 7 iki 18 metų. Nepilnamečių ir jų šeimų problemos darosi vis sudėtingesnės, todėl reikalingas komandinis darbas, būtinos kompleksinės paslaugos šeimoms ir vaikams, kad sėkmingai vyktų socialinės rizikos vaikų ir šeimų socializacijos procesas.
12. Siekdama užtikrinti saugią ir sveiką aplinką mokiniams ir sudaryti tinkamas sąlygas vaiko gerovei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 patvirtino Teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos rekomendacijas savivaldybėms ir mokyklų vadovams (Žin., 2004, Nr.145-5281). Visų šių neigiamų socialinių reiškinių bei problemų tarp mokinių prevencija yra ne vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl jokiomis „greitomis“ priemonėmis šių socialinių problemų negalima išspręsti.
13. Panevėžyje, kaip ir kituose šalies miestuose, plinta rūkymas, alkoholio, nelegalių medžiagų vartojimas bei piktnaudžiavimas jomis. 2006-2007 mokslo metais narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problemą, kaip aktualią, įvardijo 80 proc. ugdymo įstaigų. Dauguma apklaustųjų rūko todėl, kad rūko draugai ir tai padeda nusiraminti. Alkoholį vartoja todėl, kad būtų smagiau vakarėliuose, ir iš smalsumo. Daugelis mokinių žino ir supranta, kad rūkymas ir alkoholis kenkia sveikatai, tačiau absoliuti dauguma nežino ar netiki priklausomybės pavojumi. Jie mano, kad galėtų nustoti rūkyti ar vartoti alkoholį tik panorėję.
14. Draudimą rūkyti mokyklos teritorijoje reglamentuoja vidaus tvarkos taisyklės, todėl didžiausia problema yra moksleivių rūkymas už mokyklos ribų, t.y. gyvenamųjų namų laiptinėse, prie parduotuvių ir kitose viešosiose vietose.
15. Iš Alkoholio tyrimo instituto 2006 m. ataskaitos „Alkoholis Europoje“, parengtos Europos Komisijai, matyti, kad Lietuvoje didžiausia problema – alkoholio vartojimas. Dauguma 15-16 metų mokinių jau yra ragavę alkoholio. Pirmą kartą prisigeriama 12-14 metų. Mokyklų ataskaitų duomenimis, net 76 proc. mokinių yra ragavę alkoholio. Pateikti duomenys rodo, jog alkoholinius gėrimus vartoti pradeda 9-10 metų amžiaus grupės mokiniai. Didžiausia dalis apklaustųjų (daugiau nei trečdalis) alkoholinių gėrimų vartojimo kaip pagrindinę priežastį nurodė smalsumą.
16. Pagal trumpą psichoaktyvių medžiagų vartojimo Lietuvoje apžvalgą 2005 m. Panevėžyje užregistruoti 128 vartojantys narkotikus asmenys. Pastebėta, kad jauni (15-34 m.) Lietuvos gyventojai dažniau nurodė bandę narkotikų nors vieną kartą gyvenime. Iš gautų mokyklų ataskaitų apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą galima nustatyti, jog populiariausia psichoaktyvi medžiaga yra alkoholis. Panevėžyje ši problema taip pat labai aktuali.
17. Pagal mokyklų ataskaitas narkotikus eksperimentuojančiųjų amžius jaunėja, mokiniai vis jaunesni pabando narkotikų pirmą kartą, ypač dažnai nurodomi 5 klasės mokiniai.
18. Prievartos ir smurto problema daugelyje ugdymo įstaigų yra aktuali, vyrauja moralinis bei psichologinis smurtas, prievarta. Smurto ir prievartos problema yra mažiau aktuali tose švietimo ir ugdymo įstaigose, kuriose daugiausiai mokosi jaunesni moksleiviai (ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, pradinėje mokykloje).
Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad dėl pagalbos į suaugusiuosius kreipėsi tik apie 10 proc. smurtą patyrusių moksleivių (dažniausiai kreipiamasi pagalbos į pedagogus, rečiau į draugus ar tėvus). Apklausti moksleiviai nurodė mokyklos teritorijoje nesaugiausias vietas: mokyklos koridorius, berniukų tualetus, mokyklos kiemą. Laikas, kada mokiniai jaučiasi nesaugiai: pertraukų metu, eidami į namus, į mokyklą. Nesaugumo priežastys: mokinių įžeidinėjimai, užgauliojimai, baimė, kad neapvogtų, reketas mokykloje.
19. Tyrimų duomenimis vaikai turi daug bendravimo su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais problemų, ypač psichologinių, kurios skatina ne tik griebtis narkotikų, bet ir ryžtis savižudybei.
20. Pataisos inspekcijose vykdomos socialinės integracijos ir reabilitacijos programos, padedančios nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Deja, programos yra šviečiamojo pobūdžio, nekokybiškos, sukurtos ne specialistų, jos nepritaikytos pagal realią situaciją. Programų turinys orientuotas į paskaitas, diskusijas, ekskursijas, skirtas nuteistiesiems. Esamų programų turinys nepakankamai skatina nuteistuosius keisti savo elgesį, gyvenimo būdą, siekti savo tikslų teisėtais būdais. Aktualu ir tai, kad inspekcijose nėra resocializacijos programų, kurios būtų skirtos darbui su nepilnamečiais. Jaunuolis, išėjęs į laisvę, patenka į problemų sūkurį: neturi profesinio išsilavinimo, negali gauti darbo, jei turi atitinkamą profesinį išsilavinimą, negali surasti darbo dėl teistumo ir neigiamo darbdavių bei visuomenės požiūrio į nuteistuosius. Taigi net ir pakankami motyvuotam, norinčiam grįžti į visuomenę jaunuoliui iškyla daugybė kliūčių, kurios trukdo ir neleidžia jam sėkmingai adaptuotis, keistis ir resocializuotis.
21. Pagal VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centro duomenis Panevėžio mieste yra 1780 asmenų, įrašytų į sergančių priklausomybės ligomis sąrašą. Daugiausia tai 40-44 metų žmonės, įrašyti dėl priklausomybės alkoholiui.
22. Panevėžio pataisos namai pasižymi sava specifika, nes tai vienintelė moterų įkalinimo įstaiga. Pagrindinis įstaigos uždavinys – konstruktyviai bendradarbiaujant su atitinkamomis (eksterniomis) institucijomis nuosekliai ir kompleksiškai įgyvendinti nuteistųjų reabilitaciją ir reintegraciją, mažinti nusikaltimo pasikartojimo galimybę. Panevėžio pataisos namuose ženkliai didėja nuteistųjų, turinčių charakterio patologiją (115 nuteistųjų), priklausomybę narkotinėms medžiagoms (88 nuteistieji) ir alkoholiui (53 nuteistieji) skaičius. Tai neišvengiamai sąlygoja stresą, agresiją, smurtą ir konfliktines situacijas. Nuteistųjų emocinis nestabilumas priverčia moteris ieškoti įvairių būdų, kaip atsikratyti įtampos, todėl vis labiau aktuali tampa priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms problema. Pasitaiko atvejų, kad psichoaktyvios medžiagos patenka į Pataisos namus.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
23. Strateginis programos tikslas – sekti ir analizuoti nusikaltimų, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis ir prostitucijos, savižudybių , vaiko teisių apsaugos prevencijos situaciją Panevėžyje, numatyti gaires ir prioritetus projektams, skatinantiems neigiamų socialinių veiksnių prevencijos įgyvendinimą mieste.
24.Uždaviniai:
24.1. Plėtoti savivaldybės institucijų, visuomeninių organizacijų ir pilietinės bendruomenės, kitų institucijų, taip pat tarptautinį bendradarbiavimą organizuojant ir vykdant neigiamų socialinių veiksnių prevenciją ir kontrolę.
24.2. Skatinti savivaldybės institucijų iniciatyvas ir didesnį savarankiškumą sprendžiant viešojo saugumo užtikrinimo bei saugios gyvenamosios aplinkos klausimus.
24.4. Siekti, kad ugdymo įstaigų bendruomenės aktyviai įsitrauktų į neigiamų socialinių veiksnių prevencijos problemų sprendimą.
24.5. Propaguoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti paauglius nuo narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, nusikalstamos veiklos, savižudybių bei vaiko teisių pažeidimo atvejų. Koordinuoti socializacijos projektų įgyvendinimą. Mažinti socialinę atskirtį asmenims, patekusiems į neigiamų socialinių veiksnių įtaką.
24.6. Nuolat informuoti miesto bendruomenę apie tabako, alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, nusikalstamumo, savižudybių ir vaiko teisių pažeidimų prevenciją, vykdomus projektus.
IV. PREVENCIJOS PROGRAMOS VYKDYMO PRINCIPAI
25. Neigiamų socialinių veiksnių prevencijos efektyvumas gali būti užtikrintas, jei vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais:
25.1. Atvirumo – programa atvira visų Panevėžio gyventojų, visuomeninių ir valstybės institucijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, tarptautinių bendrijų veiklai, atitinkančiai programos nuostatas.
25.2. Valstybiškumo – programa įgyvendinama atsižvelgiant į valstybinę jos svarbą ir skiriant biudžeto asignavimus bendromis įvairių valstybės, miesto Savivaldybės ir visuomeninių organizacijų pastangomis ir lėšomis, užtikrinant tinkamą politinį, organizacinį, finansinį, materialinį, informacinį, mokslinį, profesinį palaikymą.
25.3. Kryptingumo ir kompleksiškumo – neigiamų socialinių veiksnių prevencijos priemonės planuojamos kompleksiškai, darant poveikį ne atskiriems plitimą lemiantiems neigiamiems veiksniams, o visam jų kompleksui, vertinant ne tik specifines prevencijos priemones, bet ir pagal kitas valstybės ir Panevėžio miesto politikos kryptis įgyvendinamas priemones.
25.4. Visuotinumo – neigiamų socialinių veiksnių prevencija bus veiksminga tik dalyvaujant visiems visuomenės nariams. Savivaldybės institucijos, įstaigos ir visuomeninės organizacijos kviečiamos rengti ir įgyvendinti savas prevencijos programas ir projektus.
25.5. Efektyvumo ir ekonominio pagrįstumo – nustatant numatomų vykdyti priemonių ekonominį pagrįstumą, vertinamas jų poveikio efektyvumas, priemonės vykdymo išlaidos, tikėtina jos vykdymo ekonominė nauda. Prioritetas teikiamas ne pigiausioms, bet labiausiai ekonominiu ir efektyvumo požiūriu pagrįstoms priemonėms.
25.6. Lankstumo ir novatoriškumo – programos įgyvendinimo priemonės turi būti planuojamos, atsižvelgiant į besikeičiančias neigiamų socialinių veiksnių tendencijas, prognozes, kitų šalių geriausios praktikos pavyzdžius, taikant naujas neigiamų veiksnių mažinimo formas.
V. PROGRAMOS VALDYMAS IR ĮGYVENDINIMAS
26. Savivaldybė, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, rengia ir įgyvendina neigiamų socialinių veiksnių prevencijos ir kontrolės programas, bendradarbiauja su sveikatos apsaugos, švietimo, policijos, kultūros įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, miesto bendruomene. Šiai veiklai užtikrinti reikalingos lėšos kasmet numatomos Savivaldybės patvirtintame biudžete.
27. Programos vykdymo eigą prižiūri Panevėžio miesto savivaldybės komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai koordinuoti.
28. Panevėžio miesto savivaldybės taryba tvirtina neigiamų socialinių veiksnių prevencijos 2008-2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.
29. Programos įgyvendinimo priemonių planas įgyvendinamas iš bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams Savivaldybės biudžete ir Savivaldybės investicijų programoje. Planui finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos.
30. Neigiamų socialinių veiksnių komisija koordinuoja priemonių plano vykdymą ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja savivaldybės Tarybą apie įgyvendinimo rezultatus.
31. Numatomi programos įgyvendinimo rezultatai:
32. Numatomi programos vertinimo kriterijai:
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2007 m. gruodžio 22 d.
sprendimu Nr. 1-12-4
PANEVĖŽIO MIESTO NEIGIAMŲ SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ PREVENCIJOS 2008-2010 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS
| Priemonės pavadinimas |
Metai |
Koordinuojanti institucija |
Numatomas rezultatas |
Galimi finansavimo šaltiniai |
|||||
| Lėšos (tūkst. Lt) |
|||||||||
|
|
2008 |
2009 |
2010 |
|
|
|
|
||
| Įgyvendinti Neigiamų socialinių veiksnių prevencijos programos 2008-2010 metų priemonių planą |
75 |
90 |
105 |
Savivaldybės administracija |
|
Savivaldybės biudžetas |
|
||
| 1. PIRMINĖ PREVENCIJA |
|
|
|
|
|
|
|
||
| 1.1. Remti pirminės neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektus |
|
|
|
Savivaldybės administracija |
Pozityvūs pokyčiai bendruomenėje |
Savivaldybės biudžetas |
|
||
| 1.2. Remti švietimo ir informacijos apie nusikalstamumo, prekybos žmonėmis, prostitucijos, narkotikų vartojimo, savižudybių ir vaiko teisių pažeidimų žalą miesto bendruomenei projektus, skirtus skirtingų rizikos grupių ir amžiaus žmonėms. Informuoti visuomenę, kaip apsaugoti savo būstą ir kitą turtą, teikti informaciją apie dažno nusikalstamo kėsinimosi objektus, nusikalstamos veiklos būdus
|
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Sveikatos apsaugos tarnyba, Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) |
Didesnis vykdytų projektų, laidų, klausytojų, žiūrovų ir skaitytojų skaičius, jų elgsenos pozityvūs pokyčiai, užtikrinta galimybė formaliai ir neformaliai šviesti, efektyviai organizuoti prevencinį darbą |
Įvairūs fondai |
|
||
| 1.3. Organizuoti komandinio darbo mokymą, seminarus neigiamų socialinių veiksnių prevencijos klausimais mokyklų bendruomenėms |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Sveikatos apsaugos tarnyba, vyr. jaunimo reikalų specialistas, Pedagogų švietimo centras, Pedagoginė-psichologinė tarnyba, VPK |
Pagerės bendruomenės žinios prevencijos klausimais |
|
|
||
| 1.4. Tobulinti informacinę-analitinę veiklą, atitinkamai organizuoti ir tobulinti nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę |
|
|
|
VPK |
Nusikalstamumo mažėjimas mieste |
|
|
||
| 1.5. Atsižvelgiant į tai, kad viešosiose vietose veikia nemažai įstaigų (valstybės ir savivaldybės institucijos, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio praleidimo ir kt.), jas orientuoti ir skatinti palaikyti tvarką savo veiklos srityse ir teritorijoje, aktyviai bendradarbiauti su policija ir tarpusavyje |
|
|
|
VPK |
Nusikaltimų mažėjimas objektuose ir viešosiose vietose |
|
|
||
| 1.6. Skatinti vaizdo kamerų, kitų technikos priemonių panaudojimą viešosioms vietoms stebėti |
|
|
|
VPK |
Nusikaltimų viešosiose vietose mažėjimas |
|
|
||
| 1.7. Užtikrinti informacijos apie prekybą žmonėmis, prostituciją, dingusius be žinios asmenis paskleidimą visuomenėje |
|
|
|
VPK, Nevyriausybinės organizacijos |
Nusikaltimų mažėjimas |
|
|
||
| 1.8. Įpareigoti miesto ugdymo įstaigų vadovus sudaryti prevencinio darbo grupes |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius |
Koordinuojama prevencinė veikla švietimo įstaigose |
|
|
||
| 1.9. Parengti teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos ugdymo įstaigose priemonių planą |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, ugdymo įstaigų vadovai |
Kryptingai vykdoma prevencinė veikla |
|
|
||
| 1.10. Užtikrinti švietimo įstaigose saugią ir sveiką aplinką vaikams ir mokytojams |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, VPK, ugdymo įstaigos |
Sukurta saugi aplinka. Efektyvus tvarkos palaikymas, priežiūra mokyklose |
|
|
||
| 1.11. Riboti pašalinių asmenų lankymąsi mokyklose, nustatyti interesantų ir svečių registravimo tvarką ugdymo įstaigose |
|
|
|
Ugdymo įstaigų vadovai |
Vykdoma nepageidaujamų asmenų lankomumo kontrolė ugdymo įstaigose |
|
|
||
| 1.12. Nustatyti ugdymo įstaigos nuostatuose ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse griežtai apibrėžtus reikalavimus, draudžiančius tabako, alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, ugdymo įstaigų vadovai
|
Nustatyti reikalavimai vidaus darbo tvarkos taisyklėse |
|
|
||
| 1.13. Palaikyti nuolatinį ryšį su ugdymo įstaigą kuruojančiu policijos pareigūnu |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, VPK, ugdymo įstaigų vadovai |
Suderintas tarpžinybinis bendradarbiavimas |
|
|
||
| 1.14. Sudaryti ugdymo įstaigoje efektyvią pamokų lankomumo apskaitą |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Pedagoginė -psichologinė tarnyba, ugdymo įstaigų vadovai |
Užtikrinama pamokų lankomumo kontrolė |
|
|
||
| 1.15. Skatinti ugdymo įstaigos bendruomenės suinteresuotų asmenų budėjimą renginių metu |
|
|
|
Ugdymo įstaigų vadovai
|
Mokyklos bendruomenė įtraukiama į prevencinę veiklą |
|
|
||
| 1.16. Įtraukti tėvų bendruomenę į neigiamų socialinių veiksnių prevenciją mokykloje ir į kitų su prevencija susijusių įstaigų ir organizacijų veiklą |
|
|
|
Mokyklos taryba, mokyklų vadovai, klasių auklėtojai |
Tėvai įtraukiami į prevencinę veiklą |
|
|
||
| 1.17. Skatinti sporto mokymo įstaigų ir sveikos gyvensenos klubų veiklą, prioritetinį dėmesį skirti vaikų kūno kultūrai ir sportui. Siekti, kad visose sporto salėse pirmumo teisę užsiiminėti turėtų vaikai ir jaunimas |
|
|
|
Kūno kultūros ir sporto centras, Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Sveikatos apsaugos tarnyba |
Vykdoma sveikatinimo veikla, vaikų ir jaunimo užimtumo programos |
Sporto mokymo įstaigos, klubai, programos |
|
||
| 1.18. Siekti, kad esamos sporto bazės nepriklausomai nuo jų žinybos būtų naudojamos pagal paskirtį ir nekeistų savo funkcijų |
|
|
|
Kūno kultūros ir sporto centras, Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius
|
Geresnė materialinė sporto bazė |
Privatus kapitalas, Privatizavimo fondas |
|
||
| 1.19. Supažindinti ugdymo įstaigos darbuotojus, mokinius ir jų tėvus, globėjus, kitų institucijų asmenis, vykdančius prevencinę veiklą, su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę už jų nevykdymą dėl tabako, alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, gamybos bei platinimo, nusikalstamumo, prekybos žmonėmis ir prostitucijos, lytinių keliu plintančių ligų, savižudybių bei vaiko teisių pažeidimų |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Vaiko teisių apsaugos, Sveikatos apsaugos tarnybos, VPK, atsakingi ugdymo įstaigų vadovai, socialiniai pedagogai, mokytojai, klasių auklėtojai |
Bendruomenė bus supažindinama su įstatymais, sumažės rizika nepilnamečiams tapti nusikaltimų aukomis |
|
|
||
| 1.20. Organizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą (prevencijos tema). Supažindinti įstaigų vadovus, klasių auklėtojus, socialinius pedagogus, mokyklų psichologus su pagrindiniais neigiamų socialinių veiksnių prevencijos principais ugdymo įstaigoje |
|
|
|
Pedagogų švietimo centras, ugdymo įstaigų vadovai, atsakingi už prevenciją |
Gerės prevencinis darbas, nuolat ir tikslingai bus keliama kvalifikacija |
Projektai , dalyvio mokestis |
|
||
| 1.21. Informuoti, skatinti, remti įstaigų vadovus, mokytojus, mokinius, socialinius pedagogus dalyvauti respublikiniuose, tarptautiniuose seminaruose, konferencijose, kongresuose ir kituose renginiuose žalingų įpročių, smurto prevencijos klausimais |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Pedagogų švietimo centras, ugdymo įstaigų vadovai, atsakingi už prevenciją |
Nuolat keliama kvalifikacija |
Projektai |
|
||
| 1.22. Stiprinti ugdymo įstaigose savivaldos institucijas, mokinių ir mokyklos bendruomenės iniciatyvines prevencijos grupes |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, VPK, Ugdymo įstaigos |
Didesnė miesto visuomenės dalis bus įtraukta į prevencijos veiklą |
|
|
||
| 1.23. Dalyvauti rengiant alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, prekybos žmonėmis ir prostitucijos, lytiniu kelių plintančių ligų, savižudybių, vaiko teisių pažeidimų, pirminės prevencijos ir socializacijos projektus, konkursus. Propaguoti sveikos, tvirtos ir moralios šeimos idėjas, skatinant programas, kurios ugdo ir palaiko tvirtas šeimas
|
|
|
|
Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos tarnyba, vyr. jaunimo reikalų specialistas, Švietimo skyrius, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Pedagoginė -psichologinė tarnyba, VPK, ugdymo įstaigų vadovai
|
Aktyvus dalyvavimas fondų organizuojamuose projektuose, plati projektinė veikla |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Panevėžio jaunimo veiklos programa, Panevėžio sveikatos fondas, Užimtumo fondas, tarptautinių fondų, kitų įstaigų, organizacijų vykdomi projektai ir konkursai |
|
||
| 1.24. Dalyvauti respublikiniuose ir miesto mokinių žinių, piešinių ir rašinių konkursuose ir akcijose alkoholio, rūkymo, narkotikų, nusikalstamumo, vaiko teisių apsaugos, savižudybių, socializacijos, sveikatinimo prevencijos temomis. Nuolat organizuoti prevencinius renginius ugdymo įstaigose |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Sveikatos apsaugos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, VPK, ugdymo įstaigų vadovai |
Plati ir aktyvi prevencinė veikla |
|
|
||
| 1.25. Koordinuoti Socializacijos programos įgyvendinimą mieste. Skatinti bei remti darbo ir poilsio stovyklas |
|
|
|
Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, ugdymo įstaigų vadovai |
Plati ir aktyvi prevencinė veikla, mokinių užimtumas vasaros atostogų metu |
Švietimo ir mokslo ministerija, Savivaldybės biudžetas, kiti rėmėjai |
|
||
| 1.26. Kasmet organizuoti ir įtraukti miesto ugdymo įstaigas į tradicinę žinių viktoriną „Temidė“ bei tarpžinybinio bendradarbiavimo akciją „Vaikų smurtui – ne“, „Gegužės mėnuo - be smurto prieš vaikus“ |
|
|
|
VPK, Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Švietimo skyrius, ugdymo įstaigų vadovai |
Nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimas, teisinis mokinių švietimas, vaiko teisių apsaugos stiprėjimas |
Programos lėšos ir privatūs rėmėjai |
|
||
| 1.27. Skatinti mokinius dalyvauti miesto mokinių taurės varžybose, Kūno kultūros ir sporto centro organizuojamuose renginiuose
|
|
|
|
Mokyklų vadovai, kūno kultūros mokytojai |
Sportinės veiklos panaudojimas užimtumo prevencijai |
Fondai |
|
||
| 2. ASMENŲ, PATEKUSIŲ Į NEIGIAMŲ SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKĄ, PRIEŽIŪRA IR SOCIALINĖ REINTEGRACIJA |
|
|
|
|
|
|
|
||
| 2.1. Skatinti socialinės rizikos vaikus dalyvauti užmokyklinių įstaigų organizuojamuose renginiuose, konkursuose ir akcijose, skatinti jų užimtumą |
|
|
|
Moksleivių namų, Gamtos, Muzikos, Dailės mokyklų atsakingi mokytojai, Socialinių paslaugų centras |
Plati užmokyklinė veikla |
Programos |
|
||
| 2.2. Organizuoti socialinės rizikos vaikams atvirų durų dienas VPK, 1 PK, 2 PK ir ekskursijas į įvairias teisėsaugos institucijas |
|
|
|
VPK, Pataisos namai |
Nepilnamečių užimtumo gerinimas, geresnis vaikų aplinkos pažinimas |
Vidaus reikalų ministerija |
|
||
| 2.3. Teikti nuteistiesiems informaciją teisiniais klausimais pataisos įstaigoje |
|
|
|
Pataisos namai, Savivaldybės administracijos Teisės skyrius |
Nuteistųjų žinios apie neigiamų socialinių veiksnių žalą |
Programos |
|
||
| 2.4. Remti veikiančią nemokamą telefoninės pagalbos liniją |
|
|
|
VšĮ Panevėžio poliklinika, Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Pedagoginė-psichologinė tarnyba |
Teikiama pirminė psichologinė pagalba |
Sveikatos fondas |
|
||
| 2.5. Įdarbinti (viešieji darbai) jaunimą ir mokinius vasaros atostogų metu |
|
|
|
Savivaldybės administracija, Darbo birža |
Sumažės nedarbas |
Užimtumo fondas |
|
||
| 2.6. Organizuoti kvalifikavimo mokymus jaunimui ir asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų, bei nuteistiesiems, įrašytiems į pataisos inspekcijos įskaitą, gyvenantiems Panevėžio mieste |
|
|
|
Darbo birža, Panevėžio miesto pataisos inspekcija |
Įgis kvalifikaciją |
Užimtumo fondas |
|
||
| 2.7. Įtraukti jaunimą, neturintį profesijos, į profesinį mokymą pagal prevencijos priemonių planą |
|
|
|
Darbo birža |
Įgis specialybę |
|
|
||
| 2.8. Organizuoti darbo klubus jaunimui, neturinčiam pagrindinio išsilavinimo. Siųsti jaunuolius į Suaugusiųjų mokymo centrą |
|
|
|
Darbo birža |
Įgis išsilavinimą |
|
|
||
| 3. PROGRAMOS KOORDINAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS |
|
|
|
|
|
|
|
||
| 3.1. Užtikrinti Savivaldybės komisijos neigiamų socialinių veiksnių prevencijai koordinuoti veiklą |
|
|
|
Savivaldybės administracija
|
Užtikrins programos įgyvendinimo administravimą |
|
|
||
| 3.2. Vykdyti prevencijos priemonių planą ir koordinuoti veiksmus |
|
|
|
Savivaldybės komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai koordinuoti |
Užtikrins programos koordinavimą ir kontrolę |
|
|
||
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2007 m. gruodžio 22 d.
sprendimu Nr. 1-12-4
PANEVĖŽIO MIESTO NEIGIAMŲ SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ PREVENCIJOS 2008-2010 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ FINANSAVIMO NUOSTATAI
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto neigiamų socialinių veiksnių prevencijos 2008-2010 metų programos priemonių finansavimo nuostatuose (toliau – nuostatai) nustatyta Panevėžio miesto savivaldybės neigiamų socialinių veiksnių prevencijos priemonių finansavimo tvarka (prašymų teikimas, nagrinėjimas, finansavimo skyrimas ir atsiskaitymas už priemonių įvykdymą), taip pat nurodytos priemonės, kurių Savivaldybė gali imtis, jei vykdytojai nevykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų.
2. Nuostatuose vartojama sąvoka projektas – dokumentas, nustatantis tikslus, uždavinius ir priemones programai įgyvendinti.
II. PROJEKTŲ RĖMIMO PRIORITETAI
III. PROJEKTŲ TEIKIMAS VERTINTI
8. Projektus gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, kurių veikla vykdoma Panevėžyje, ir pavieniai bei grupė fizinių asmenų, gyvenančių Panevėžyje. Fiziniai asmenys, kurie teikia projektą, turi turėti projekto administratorių (juridinį asmenį).
9. Vertinti teikiamas projektas turi būti aprašytas paraiškoje, kurios formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Turi būti nurodyta tiksli užduotis, išreikšta konkrečiais dydžiais, kad būtų galima įrašyti į programų vykdymo ataskaitas, taip pat sudarytas užduočių įgyvendinimo priemonių planas. Projektas turi būti pasirašytas paraiškos teikėjo, t.y. organizacijos vadovo, fizinio asmens (grupės), administratoriaus, ir patvirtintas organizacijos antspaudu. Prie paraiškos reikia pridėti organizacijos registracijos pažymėjimo kopiją ir pagrindinių vykdytojų gyvenimo aprašymus (CV).
10. Paraiškoje pateikiami duomenys:
10.1. programą vykdančios organizacijos ar administratoriaus (juridinio asmens) statusas, adresas, telefonas;
IV. PROJEKTŲ SVARSTYMAS IR VERTINIMAS
13. Komisija projektus vertina pagal šiuos kriterijus:
13.2. ar projektą vykdančios organizacijos resursai, t.y. organizacijos ir projektų vykdytojo patirtis, materialinė bazė ir kt., yra pakankami projektui įgyvendinti ir rezultatams pasiekti;
13.4. kokia projekto vertė ir planuojamas rezultatas (projekto dalyvių skaičius, kiek bus naudinga ir pan.);
14. Komisija apsvarsto projektus ir nustato konkrečią pinigų sumą kiekvienam projektui. Parengia kompleksinį neigiamų socialinių veiksnių prevencijos priemonių finansavimo lėšų paskirstymą ir teikia tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui.
V. PROJEKTUS VYKDANČIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI IR JŲ VYKDYMO KONTROLĖ
16. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinus kompleksinį neigiamų socialinių veiksnių prevencijos priemonių finansavimo lėšų paskirstymą, per 15 dienų projektų vykdytojai (administratoriai) su Savivaldybės administracijos direktoriumi sudaro projektų finansavimo sutartis, kuriose numatomi organizacijos įsipareigojimai, lėšų dydis, finansavimo teikimo terminai, vykdomų priemonių apimtys, grafikai ir lėšų naudojimo, atskaitomybės ir atsakomybės sąlygos.
17. Jei paraiškos teikėjai gavo finansavimą keliems projektams, dėl kiekvieno sudaroma atskira finansavimo sutartis.
18. Jei projektui buvo skirtas tik dalinis finansavimas, t.y. skirta suma yra mažesnė, nei pareiškėjas prašė paraiškoje, pareiškėjas gali mažinti projekto apimtis proporcingai skirtų lėšų sumai, bet negali keisti projekto tikslų.
19. Projektų vykdytojai, gavę finansavimą , turi atsiskaityti už gautų lėšų panaudojimą ir projektų įvykdymą pagal patvirtintą formą ( tvirtina komisija ).
20. Lėšos, panaudotos ne pagal paskirtį sutartyje nurodytai veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka grąžinamos į Savivaldybės biudžetą.
21. Jei iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos organizacija nepanaudoja visų jai skirtų lėšų, nepanaudotas likusias lėšas privalo grąžinti į Savivaldybės biudžetą iki ateinančiųjų metų sausio 5 dienos. Taip pat privalo grąžinti Savivaldybės biudžetui gautas lėšas , jei atsiranda aplinkybių, dėl kurių negali įgyvendinti projekto, ar organizacija atsisako vykdyti projektą dėl kitų priežasčių.