ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. TS-363
Rokiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktais„ Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Rokiškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. TS-250 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Rokiškio rajono savivaldybės tarybos
2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-363
ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžio nustatymo principams apibrėžti.
2. Pagal Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Metodikos nuostatas nustačius su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas Vietinės rinkliavos dydis Rokiškio rajono savivaldybėje.
II. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
4. Būtinosios su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos šių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, šioms atliekoms surinkti ir tvarkyti skirtą infrastruktūrą eksploatuoti ilgą laiką, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamas buityje susidarančias atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – Būtinosios sąnaudos).
5. Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip atskirų komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklų būtinųjų sąnaudų suma.
6. Būtinąsias sąnaudas sudaro:
6.2. regioninio atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (reguliuojamosios veiklos) sąnaudos;
7. Į būtinąsias su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas negali būti įtrauktos:
7.1. šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos;
7.2. gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo ir kitos su gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymu susijusios (įskaitant gaminių ar pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros) sąnaudos, kurias pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą turi apmokėti gamintojai ir importuotojai;
7.3. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymą apmokamos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis ir (ar) kurias pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą patiria gamintojai ir importuotojai;
8. Metodikos 6 punkte nurodytų ir Taisyklėse reglamentuotų atskirų su atliekų tvarkymu susijusių veiklų būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:
BSVEIKL = PSVEIKL + KSVEIKL;
BSVEIKL – atskiros su atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinosios sąnaudos;
PSVEIKL – atskiros su atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinosios pastoviosios sąnaudos;
KSVEIKL – atskiros su atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinosios kintamosios sąnaudos.
9. Nustatant Vietinės rinkliavos dydį vertinamos tik realiai vykdomos su atliekų tvarkymu susijusios veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.
10. Pastoviosios sąnaudos – tai sąnaudos, kurių dydis nekinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.
11. Apskaičiavus kiekvienos su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinąsias pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios būtinosios pastoviosios sąnaudos.
12. Kintamosios sąnaudos – tai sąnaudos, kurių dydis kinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.
13. Apskaičiavus kiekvienos su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios veiklos būtinąsias kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios būtinosios kintamosios sąnaudos.
III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
15. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų, pateksiančių į Rokiškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, atskirai surenkamos biologinės atliekos, atskirai surenkamos tekstilės atliekos, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse atiduodamos tvarkyti komunalinės atliekos, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos komunalinės atliekos, kitos atskirai surenkamos ar priimamos komunalinės atliekos) ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai. Vertinamos tik Savivaldybės teritorijoje realiai vykdomos Metodikos 6 punkte įvardintos su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios veiklos.
III.1. Atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos
16. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos įvertintus pastovią mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo kainos dalį bei planuojamą ištuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos.
17. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų pastovioji ir kintamoji dalys nustatomos atsižvelgiant į su sutartyje su atliekų vežėju nustatytas šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos pastoviąją ir kintamąją dalis.
18. Atliekų nuo bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerių (priskiriamos kitoms buityje susidarančioms atliekoms) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo (kartu su sutvarkymu) sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina (kartu su sutvarkymu).
19. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pastovią maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kainos dalį bei planuojamą ištuštinti maisto ir virtuvės atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos.
20. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudų pastovioji ir kintamoji dalys nustatomos atsižvelgiant į sutartyje su atliekų vežėju nustatytas maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kainos pastoviąją ir kintamąją dalis.
21. Tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo (kartu su sutvarkymu) sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kaina ir sutvarkymo kaina.
22. Tekstilės atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą ištuštinti tekstilės atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos. Tekstilės atliekų sutvarkymo sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti tekstilės atliekų kiekį padauginus iš sutvarkymo kainos.
III.2. Regioninio atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (reguliuojamosios veiklos) sąnaudos
23. Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas duomenimis apie susidarančius mišrių komunalinius atliekų kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje ir patvirtinta mišrių komunalinių atliekų tvarkymo kaina. Mišrių komunalinių atliekų tvarkymo kaina susideda iš mišrių komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos, komunalinėms atliekoms nustatytos nereguliuojamos atliekų tvarkymo kainos ir solidarumo įkainio. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti ir sutvarkyti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų tvarkymo kainos.
24. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas duomenimis apie susidarančius maisto ir virtuvės atliekų kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje ir patvirtinta biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) tvarkymo kaina. Biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) tvarkymo kaina susideda iš biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekos) tvarkymo regioninės kainos, komunalinėms atliekoms nustatytos nereguliuojamos atliekų tvarkymo kainos ir solidarumo įkainio. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti ir sutvarkyti maisto ir virtuvės atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų tvarkymo kainos.
25. Didelių gabaritų surinkimo aikštelėse priimamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas duomenimis apie susidarančius komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, kurių dėl dydžio ir (ar) pavojingumo negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemones, kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje ir patvirtinta DGASA priimamų komunalinių atliekų tvarkymo kaina. DGASA priimamų komunalinių atliekų tvarkymo kaina susideda iš DGASA priimamų komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos, komunalinėms atliekoms nustatytos nereguliuojamos atliekų tvarkymo kainos ir solidarumo įkainio. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą iš Rokiškio rajono savivaldybės gyventojų DGASA priimti komunalinių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų tvarkymo kainos.
26. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas duomenimis apie susidarančius žaliųjų atliekų kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje ir patvirtinta ŽAKA priimamų komunalinių atliekų tvarkymo kaina. ŽAKA priimamų komunalinių atliekų tvarkymo kaina susideda iš ŽAKA priimamų komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos, komunalinėms atliekoms nustatytos nereguliuojamos atliekų tvarkymo kainos ir solidarumo įkainio. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą iš Rokiškio rajono savivaldybės gyventojų ŽAKA priimti komunalinių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų tvarkymo regioninės kainos.
III.3. Atliekų tvarkymo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamai veiklai
27. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (į DGASA atvežamos statybinės ir pan. atliekos) tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas duomenimis apie susidarančius komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (į DGASA atvežamos statybinės ir pan. atliekos) kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje ir Panevėžio RATC nustatyta komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą atvežti tvarkyti komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (į DGASA atvežamos statybinės ir pan. atliekos) kiekį padauginus iš šių atliekų tvarkymo kainos.
III.4. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos
28. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos – Vietinės rinkliavos administratoriaus patiriamos sąnaudos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 2 dalyje. Rokiškio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudas sudaro:
29. Rokiškio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis, galimais įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų pakeitimais, dėl kurių pasikeičia darbuotojų darbo apmokėjimas, kitais veiksniais lemiančiais komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų pokyčius.
III.5. Bendros pastoviosios ir kintamosios būtinosios sąnaudos
30. Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų su atliekų tvarkymu susijusių veiklų būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:
BPS = PSV1 + PSV2 + .... + PSV10
BPS – bendros pastoviosios sąnaudos;
PSV1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos;
PSV2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos;
PSV10 – 10-os veiklos pastoviosios sąnaudos.
31. Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų su atliekų tvarkymu susijusių veiklų būtinąsias kintamąsias sąnaudas:
BKS = KSV1 + KSV2 + .... + KSV10
BKS – bendros kintamosios sąnaudos;
KSV1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos;
KSV2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos;
KSV10 – 10-os veiklos kintamosios sąnaudos.
IV. VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI
32. Vietinės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuotas toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymus susijusios sąnaudos.
33. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 30 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektai paskirstyti į kategorijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu (toliau – Sąrašas).
34. Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Metodikos 33 punkte, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.
35. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis kolektyviniais arba individualiais konteineriais ir kiekvienai jų pasirenkami Vietinės rinkliavos nustatymo parametrai.
36. Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti Vietinės rinkliavos dedamųjų parametrai (nurodyti Metodikos 1 priede) yra tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau − Nuostatai).
V. VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA
38. Vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:
38.1. Pastoviąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka visi Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios Vietinės rinkliavos dedamosios nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis arba nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurie negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.
38.2. Kintamąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį per einamuosius metus (ne trumpesnį kaip metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto komunalinės atliekos nebus surenkamos.
39. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms NT objektų kategorijoms padalijamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:
39.1. Pirmiausia pastoviosios sąnaudos padalinamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (Metodikos 1 priedo 1, 8.2, 18 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (Metodikos 1 priedo 2–7, 8.1, 9–17, 19 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalinamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą ir gyventojų bei darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui (Metodikos 2 priedas):
PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO) x PS x GPK (1)
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (kv. m);
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (kv. m);
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR);
GPK – gyventojų ir jų naudojamų nekilnojamojo turto objektų ploto santykio koeficientas.
PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO) x PS x DPK (2)
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (kv. m);
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (kv. m);
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR);
DPK – juridinių asmenų darbuotojų ir jų naudojamų nekilnojamojo turto objektų ploto santykio koeficientas.
39.2. Gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedo 1, 8.2, 18 eilutės), atsižvelgiant į naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:
PSNTOK = (BPNTOK / BPGNTO) x PSGNTO x GNKNTOK (3)
PSNTOK – konkrečiai gyventojų naudojamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPNTOK – konkrečios nekilnojamojo turto objektų kategorijos objektų bendras apmokestinamas plotas (kv. m);
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras apmokestinamas plotas (kv. m);
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę (EUR);
GNKNTOK – konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas.
39.3. Juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedo 2–7, 8.1, 9–17, 19.1, 19.2 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:
PSNTOK = (BPNTOK / BPJANTO) x PSJANTO x DPKNTOK (4)
PSNTOK – konkrečiai juridinių asmenų naudojamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPNTOK – konkrečios nekilnojamojo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (kv. m);
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (kv. m);
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę (EUR);
DPKNTOK – konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas.
40. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis paskaičiuotas apibendrinus Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie darbuotojų skaičių, dirbantį tam tikrose ūkio šakose, ir nekilnojamojo turto plotus registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijai juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu ir atsižvelgiant į Savivaldybės ypatumus).
41. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai paskaičiuojamas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametras, kuris naudojamas paskaičiuojant kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:
41.1. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP1 = PSGPO / APGPO (5)
VRPDP1 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams (EUR/ kv. m);
PSGPO – gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR);
APGPO – gyvenamosios paskirties objektų apmokestinamas plotas (kv. m).
41.2. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sodų paskirties arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP2 = PSNTOK / TOSNTOK (6)
VRPDP2 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams (EUR/turt. objekt.);
PSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR);
TOSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
41.3. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (išskyrus sandėliavimo paskirties objektus, žemės ūkio paskirties objektus ir fermų paskirties objektus) paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP3 = PSNTOK / APNTOK (7)
VRPDP3 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai (EUR/ kv. m);
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (EUR);
APNTOK – konkrečios nekilnojamojo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (kv. m).
41.4. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis juridinių asmenų naudojamiems sandėliavimo paskirties objektams, žemės ūkio paskirtiems objektams ir fermų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
VRPDP4 = PSNTOK / TOSNTOK (8)
VRPDP4 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sandėliavimo paskirties objektams, žemės ūkio paskirties objektams ir fermų paskirties objektams, (EUR/turt. objekt.);
PSNTOK – sandėliavimo paskirties objektams, žemės ūkio paskirties objektams ir fermų paskirties objektams, tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR);
TOSNTOK – sandėliavimo paskirties objektų, žemės ūkio paskirties objektų ir fermų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
42. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamojo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRPD = VRPDP x APNTO (10)
VRPD – Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (EUR);
VRPDP – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (EUR/ kv. m);
APNTO – nekilnojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (kv. m).
43. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRPD = VRPDP x TOSNTO (11)
VRPD – Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (EUR);
VRPDP – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (EUR/turt. objekt.);
TOSNTO – nekilnojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
44. Nekilnojamojo turto objektams, kurie naudojasi individualiu konteineriu, Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas).
45. Vietinės rinkliavos kintamąją dedamąją nustatant pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančios kintamosios sąnaudos nustatomos įvertinus konteinerio ištuštinimo kainą ir naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
VRKD = KPK x KS x KID (12)
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR);
KPK – konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.);
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus (kartai).
46. Konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei vidutinį numatomą ištuštinimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kainos kintamąją dedamąją:
KPK = KAS x KATK x KSD (13)
KPK – konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KAS – atliekų vidutinis svoris konteinerio ištuštinimo metu (kg);
KATK – Savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg);
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.)
47. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.
48. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį.
49. Nekilnojamojo turto objektams, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas. Šios normos gali pasikeisti, atsižvelgiant į naujausių atliktų tyrimų rezultatus.
50. Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro (jis naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas, bei paskaičiuojamas pagal formulę:
VRKDP = ANNTO x KATK x KSD (14)
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis (EUR/gyventojui skaičiuojant pagal parametrą mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) norma gyventojui; EUR/ kv. m – skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objekto plotui; EUR/turt. objekt. – skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objektui);
ANNTO – nekilojamojo turto objektui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/gyventojui skaičiuojant pagal parametrą MKA norma gyventojui; kg/ kv. m – skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objekto plotui; kg/turt. objekt., skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objektui),
KATK – Savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg);
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
51. Naudojant parametrą „gyventojų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamojo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRKD = VRKDP x GSNTO (15)
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (EUR);
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų kategorijai (EUR/gyventojui);
GSNTO – nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičius (vnt.).
52. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamojo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRKD = VRKDP x APNTO (16)
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (EUR);
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (EUR/ kv. m);
APNTO – nekilojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (kv. m).
53. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamojo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
VRKD = VRKDP x TOSNTO (17)
VRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (EUR);
VRKDP – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (EUR/turt. objekt.);
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
54. Vietinės rinkliavos dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:
VR = VRPD + VRKD (18)
VR – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui paskaičiuotas Vietinės rinkliavos dydis (EUR);
VRPD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis (EUR);
VRKD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (EUR).
55. Tuo atveju, kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su nekilnojamojo turto objektu, t. y. kai statinys yra laikinas (kioskai, paviljonai, lauko terasos ir pan.) arba atliekos yra laikino pobūdžio (renginiai, sporto varžybos, statybos ar rekonstrukcijos projektų įgyvendinimas ir pan.), statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos1 priedo 19.4 eilutė). Komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus visą kiekvieno konteinerio ištuštinimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
VRLSNRPĮ = PKIK x KS x KID (19)
VRLSNRPĮ – Vietinės rinkliava laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR);
PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.);
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius (kartai).
56. Visa konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kainą:
PKIK = KAS x KATK (20)
PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg);
KATK – Savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg).
57. Tuo atveju, kai nėra galimybės priskirti individualų konteinerį, statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedo 19.4 eilutė):
VRLSNRPĮ = ANLSNRPĮ x KATK (21)
VRLSNRPĮ – DVR laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR);
ANLSNRPĮ – laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/ kv. m – skaičiuojant pagal MKA normą laikino statinio plotui);
KATK – Savivaldybės nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (EUR/kg).
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Kitiems kalendoriniams metams būtinosios su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų kalendorinių metų 1–9 mėn. faktines ir 10–12 mėn. prognozuojamas sąnaudas, numatomas atliekų surinkimo ir vežimo kainas, sąnaudų ir mokesčių pokyčius, naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą. Jeigu apskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas.
59. Perskaičiuojant būtinąsias sąnaudas, taip pat kitiems kalendoriniams metams perskaičiuojami apmokestinimo parametrų dydžiai. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius, gyventojų skaičius), naudojami praėjusių pilnų kalendorinių metų faktiniai Vietinės rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys.
60. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, Vietinės rinkliavos dydis gali būti perskaičiuojamas, jei būtinosios sąnaudos skiriasi daugiau nei 5 proc. nuo dabar galiojančio Vietinės rinkliavos dydžio įsigaliojimo pradžios.
61. Vietinės įmokos dydis turi būti perskaičiuojamas kartą per metus, jeigu ATĮ 302 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina.
62. Vietinės įmokos dydis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo dabar galiojančio Vietinės įmokos dydžio įsigaliojimo pradžios, jei metinis vartotojų kainų indeksas yra lygus 110 ar didesnis ir jei prognozuojant sąnaudas neįvertintas galimas metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis.
63. Sprendimą dėl perskaičiuoto Vietinės rinkliavos dydžio taikymo pradžios ir trukmės priima Savivaldybės taryba.
64. Savivaldybės taryba, patvirtindama naujus Vietinės rinkliavos dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys 1 proc. vidutinių mėnesio statistinių Rokiškio rajono savivaldybės namų ūkio pajamų. Jeigu apskaičiuotas naujas Vietinės rinkliavos dydis viršija 1 proc. vidutinių mėnesio statistinių Rokiškio rajono savivaldybės namų ūkio pajamų, Savivaldybė iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti Vietinės rinkliavos dydį, kad jis neviršytų 1 proc. vidutinių mėnesio statistinių Rokiškio rajono savivaldybės namų ūkio pajamų.
Rokiškio rajono savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių
ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamų buityje susidarančių
atliekų tvarkymą
dydžio nustatymo metodikos
1 priedas
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR
VIETINĖS RINKLIAVOS DEDAMŲJŲ PARAMETRAI
|
|
Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji |
Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji |
|
| Naudojamas individ. konteineris |
Naudojamas kolekt. konteineris |
|||
| 1.1. |
Gyvenamosios paskirties objektai (individualūs namai) |
NT objekto plotas, (maks. apmok. plotas – 100 kv. m) |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
Gyventojų skaičius, vnt. |
| 1.2. |
Gyvenamosios paskirties objektai (butai) |
|||
| 2. |
Viešbučių paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, kv. m |
| 3. |
Administracinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 4. |
Prekybos paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 5. |
Paslaugų paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 6. |
Maitinimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 7. |
Transporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 8.1. |
Garažų paskirties objektai (juridinių asmenų) |
NT objekto plotas, kv. m |
NT objekto plotas, kv. m |
|
| 8.2. |
Garažų paskirties objektai (fizinių asmenų) |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
| 9. |
Gamybos, pramonės paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
NT objekto plotas, kv. m |
|
| 10. |
Sandėliavimo paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
| 11. |
Kultūros paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
NT objekto plotas, kv. m |
|
| 12. |
Mokslo paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 13. |
Gydymo paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 14. |
Poilsio paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 15. |
Sporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 16. |
Religinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 17. |
Specialiosios paskirties objektai |
NT objekto plotas, kv. m |
||
| 18. |
Sodų paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
| 19. |
Kiti objektai |
|
||
| 19.1. |
Žemės ūkio paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto skaičius, vnt. |
| 19.2. |
Fermų paskirties objektai |
|||
| 19.3. |
Kiti pastatai |
NT objekto plotas, kv. m |
NT objekto plotas, kv. m |
|
| 19.4. |
Kiti pastatai (netinkami naudoti NT objektai) |
NT objekto skaičius, vnt. |
- |
- |
| 19.5. |
Laikino statinio naudotojai, renginių ar projektų įgyvendintojai (kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objekto) |
- |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis (visa kaina) |
NT objekto plotas, kv. m |
Rokiškio rajono savivaldybės
vietinės rinkliavos už komunalinių
ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamų buityje susidarančių
atliekų tvarkymą
dydžio nustatymo metodikos
2 priedas
GYVENTOJŲ BEI DARBUOTOJŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
| Nekilnojamojo turto objektai |
Gyventojų/darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 kv. m ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
| Gyventojų naudojami NT objektai |
1,85 |
1,15 |
| Juridinių asmenų naudojami NT objektai |
1,23 |
0,76 |
| Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,62 |
1,00 |
GYVENOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI
| Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
Naudojimosi NT objektu koeficientas |
| Gyvenamosios paskirties objektai |
1,00 |
| Garažų paskirties objektai (fizinių asmenų) |
0,10 |
| Sodų paskirties objektai |
0,25 |
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
| Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
Darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 kv. m ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
| Viešbučių paskirties objektai |
2,97 |
2,42 |
| Administracinės paskirties objektai |
2,56 |
2,09 |
| Prekybos paskirties objektai |
2,97 |
2,42 |
| Paslaugų paskirties objektai |
2,97 |
2,42 |
| Maitinimo paskirties objektai |
2,97 |
2,42 |
| Transporto paskirties objektai |
0,80 |
0,65 |
| Garažų paskirties objektai (juridinių asmenų) |
0,80 |
0,65 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai |
0,80 |
0,65 |
| Sandėliavimo paskirties objektai |
|
|
| iki 100 kv. m |
1,52 |
1,24 |
| nuo 101 iki 500 kv. m |
1,16 |
0,95 |
| nuo 501 iki 2000 kv. m |
0,82 |
0,69 |
| virš 2001 kv. m |
0,44 |
0,36 |
| Kultūros paskirties objektai |
1,58 |
1,29 |
| Mokslo paskirties objektai |
1,58 |
1,29 |
| Gydymo paskirties objektai |
3,67 |
2,99 |
| Poilsio paskirties objektai |
2,97 |
2,42 |
| Sporto paskirties objektai |
1,58 |
1,29 |
| Religinės paskirties objektai |
0,63 |
0,51 |
| Specialiosios paskirties objektai |
0,63 |
0,51 |
| Žemės ūkio paskirties objektai |
|
|
| iki 100 kv. m |
0,49 |
0,40 |
| nuo 101 iki 500 kv. m |
0,36 |
0,30 |
| nuo 501 iki 2000 kv. m |
0,27 |
0,23 |
| virš 2001 kv. m |
0,14 |
0,12 |
| Fermų paskirties objektai |
|
|
| iki 100 kv. m |
0,49 |
0,40 |
| nuo 101 iki 500 kv. m |
0,36 |
0,30 |
| nuo 501 iki 2000 kv. m |
0,27 |
0,23 |
| virš 2001 kv. m |
0,14 |
0,12 |
| Kiti pastatai |
1,31 |
1,07 |
| Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,23 |
1,00 |