Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Nutarimas
Dėl PAAIŠKINIMų DĖL ATITINKAMOS RINKOS APIBRĖŽIMO
paTVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 13 d. Nr. 1S-126 (2024)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei atsižvelgdama į atnaujintą 2024 m. vasario 22 d. Europos Komisijos pranešimą „Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (C/2024/1645, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos nacionalinių teismų, Europos Komisijos ir kitų šalių praktiką bei sukauptą savo patirtį taikant Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1S-150 (2019) „Dėl paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
2024 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1S-126 (2024)
PAAIŠKINIMAI DĖL ATITINKAMOS RINKOS APIBRĖŽIMO
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – Paaiškinimai) tikslas – pateikti pagrindinius principus ir kriterijus, kuriais vadovaudamasi Konkurencijos taryba apibrėžia atitinkamą rinką, taikydama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 101 bei 102 straipsnį, įskaitant teisės normas, reglamentuojančias draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir koncentracijų priežiūrą.
2. Konkurencijos taryba, siekdama užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą pateikia atnaujintus Paaiškinimus, kurie padidins nuspėjamumą bei teisinį tikrumą ūkio subjektams bei jų konsultantams. Ūkio subjektai galės geriau įvertinti atitinkamų rinkų apimtį ir tikimybę, kad tam tikrais atvejais gali būti nustatytos konkurencijos problemos. Į šiuos veiksnius jie galės atsižvelgti priimdami sprendimus dėl ūkio subjekto veiklos, pavyzdžiui, ketindami įsigyti kitus ūkio subjektus, kurti bendrąsias įmones, sudaryti tam tikrus susitarimus arba vienašališkai imtis tam tikrų veiksmų. Šiame pranešime pateiktos gairės taip pat padės ūkio subjektams numatyti, kokios rūšies informaciją Konkurencijos taryba laiko svarbia rinkos apibrėžimo tikslais.
3. Paaiškinimai parengti vadovaujantis atnaujintu 2024 m. vasario 22 d. Europos Komisijos (toliau – Komisijos) pranešimu „Dėl Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Sąjungos konkurencijos teisės tikslams “ (C/2024/1645), taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos teismų, Komisijos ir kitų šalių praktiką bei Konkurencijos tarybos sukauptą patirtį taikant Konkurencijos įstatymo ir Sutarties nuostatas.
4. Paprastai atitinkama rinka yra apibrėžiama tais atvejais, kai svarbu nustatyti santykinį ūkio subjektų konkurencinį pajėgumą tam tikroje teritorijoje.
5. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje naudojamos sąvokos[1]:
5.2. Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.
5.3. Konkurencijos sąlygos – visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).
5.4. Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis.
5.5. Prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.
5.6. Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.
6. Kitos Paaiškinimuose naudojamos sąvokos:
6.1. Antrinė prekė – pirminės prekės papildinys, vartojamas tik kartu su pirmine preke. Pavyzdžiui, atsarginės dalys automobiliui yra antrinė prekė, jei automobilį laikysime pirmine preke.
6.2. Neatgaunami kaštai – įėjimo į rinką kaštų dalis, kurios ūkio subjektas nebegali atgauti išeidamas iš rinkos ir parduodamas šiai veiklos rūšiai būtinus gamybos išteklius, juos išnuomodamas arba kitaip panaudodamas, t. y. dėl šių kaštų padidėja rizika, kad investicijos siekiant įeiti į rinką neatsipirks.
6.3. Pakeičiamumo grandinė – atvejis, kai dvi prekės (teritorijos) nėra tiesiogiai pakeičiamos tarpusavyje, tačiau kiekviena iš jų gali būti keičiama ta pačia trečia preke (teritorija). Pakeičiamumo grandinę gali sudaryti daugiau nei trys prekės (teritorijos).
6.4. Paklausos pakeičiamumas – vartotojų galimybė reaguojant į nagrinėjamos prekės kainos padidėjimą arba kokybės sumažėjimą šią prekę pakeisti kita preke arba ją įsigyti kitoje negu nagrinėjama teritorijoje.
6.5. Pasiūlos pakeičiamumas – tiekėjų, kurie netiekia nagrinėjamos prekės nagrinėjamoje teritorijoje, galimybė reaguojant į tos prekės kainos padidėjimą arba kokybės sumažėjimą pradėti tiekti šią prekę nagrinėjamoje teritorijoje.
6.6. Pirkėjas – asmuo, kuris perka ar kitu būdu įsigyja prekes perpardavimui arba kitokio pobūdžio naudojimui (vartojimui).
6.7. Prekės kryžminis paklausos elastingumas – santykis tarp įsigyjamo prekės kiekio (paklausos) procentinio pokyčio ir kitos prekės kainos procentinio pokyčio. Šis dydis parodo, kaip vienos prekės pardavimų pokyčiai priklauso nuo kitos prekės kainos ir kiek artimi pakaitalai yra nagrinėjamos prekės.
6.8. Prekės paklausos elastingumas – santykis tarp įsigyjamo prekės kiekio (paklausos) procentinio pokyčio ir prekės kainos procentinio pokyčio. Šis dydis parodo, kaip jautriai pirkėjai reaguoja į nagrinėjamos prekės kainų pokyčius.
6.9. Priešsrovinė ir pasrovinė rinkos – sąvokos, apibūdinančios įmonių (galimus) tarpusavio komercinius ryšius. Dažniausiai tai yra tokie komerciniai ryšiai, kai pasrovinėje rinkoje veikianti įmonė perka žaliavas ar produkciją iš priešsrovinėje rinkoje veikiančios įmonės ir naudoja ją kaip išteklius savo produkcijai, kurią vėliau parduoda savo klientams, gaminti.
PIRMASIS SKIRSNIS
RINKOS APIBRĖŽIMO VAIDMUO
7. Rinkos apibrėžimas yra priemonė, kurią Konkurencijos taryba naudoja siekdama nustatyti ir apibrėžti ūkio subjektų konkurencijos ribas. Pagrindinis rinkos apibrėžimo tikslas – sistemingai nustatyti veiksmingą ir tiesioginį konkurencinį spaudimą, su kuriuo susiduria vertinamas (-i) ūkio subjektas (-ai)[2] siūlydamas (-i) tam tikras prekes tam tikroje teritorijoje. Rinkos apibrėžimas padeda nustatyti atitinkamus vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) konkurentus siūlant tas prekes, taip pat atitinkamus pirkėjus (bei vartotojus, jei prekės „vartojimas“ yra nemokamas).[3] Tik tos prekės, kurios daro tiesioginį konkurencinį spaudimą (arba galėtų pradėti daryti per trumpą laikotarpį), priklauso tai pačiai atitinkamai rinkai kaip ir vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ių) prekės, o kitas spaudimas (ne toks veiksmingas arba tik potencialus) analizuojamas konkurencijos vertinimo dalyje.
8. Tos pačios nuostatos taikomos ir apibrėžiant atitinkamas tam tikrų prekių pirkimo rinkas tam tikroje teritorijoje (toliau – pirkimo rinkos)[4]. Tokiu atveju pagrindinis rinkos apibrėžimo tikslas – sistemingai nustatyti veiksmingą ir tiesioginį konkurencinį spaudimą, su kuriuo vertinamas (-i) ūkio subjektas (-ai) susiduria pirkdamas (-i) tas prekes[5]. Taigi, apibrėžiant rinką nustatomi vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų), perkančio tas prekes, atitinkami konkurentai ir atitinkami tiekėjai.[6]
9. Konkurencijos taryba paprastai naudoja rinkos apibrėžimą, kai reikia įvertinti santykinį ūkio subjektų konkurencinį pajėgumą atliekant konkurencijos vertinimą[7] ir, visų pirma, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektai turi rinkos galią[8]. Taigi, rinkos apibrėžimas yra tarpinė priemonė, padedanti atitinkamais atvejais struktūrizuoti ir palengvinti konkurencijos vertinimą, ir nėra privalomas žingsnis atliekant visus vertinimus pagal konkurencijos teisę. Antra, atlikdama konkurencijos vertinimą ir analizuodama rinkos galią, Konkurencijos taryba atlieka bendrą viso atitinkamo spaudimo, kylančio vertinamam (-iems) ūkio subjektui (-ams) atitinkamose prekių ir geografinėse rinkose, vertinimą, kuris gali apimti patekimo į rinką ar plėtros kliūčių vertinimą, masto ekonomijos poveikį (kuris gali būti susijęs su už rinkos ribų vykdoma veikla) arba tinklo efektą, galimybę naudotis konkrečiu turtu ir žaliavomis, taip pat prekių diferencijavimą[9]. Kai byloje reikia atlikti perspektyvinį vertinimą, vertinimas taip pat gali apimti pakankamai numatomus tokio spaudimo pokyčius. Kaip išsamiau paaiškinta 15 punkte, rinkos apibrėžimas, kaip tarpinis bendro vertinimo proceso etapas, turi būti aktualus vertinamam elgesiui bei laikotarpiui ir turi būti pagrįstas faktais.
10. Konkurencijos tarybos naudojamas rinkos apibrėžimas yra glaudžiai susijęs su tikslais[10], kurių siekiama įvairiomis konkurencijos teisės priemonėmis:
10.1. atliekant vertinimus pagal Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį ir Sutarties 102 straipsnį, paprastai yra apibrėžiama atitinkama rinka, kai vertinama, ar esama dominuojančios padėties[11];
10.2. atliekant koncentracijų priežiūrą, dažniausiai yra apibrėžiamos atitinkamos rinkos vertinant koncentracijos poveikį konkurencijai[12];
10.3. atliekant vertinimus pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir Sutarties 101 straipsnį, rinkos apibrėžimas yra naudojamas siekiant nustatyti, ar esama reikšmingo konkurencijos ribojimo, arba ar tenkinama Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio ir Sutarties 101 straipsnio 3 dalies b punkto sąlyga, siekiant taikyti išimtį iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos[13]. Praktikoje rinkos apibrėžimai yra naudojami vertinant susitarimus[14], kurių poveikis yra kelio konkurencijai užkirtimas, ribojimas arba iškraipymas. Priešingai, atitinkama rinka paprastai nėra tiksliai apibrėžiama, kai vertinami susitarimai, kurių tikslas yra konkurencijos ribojimas, pavyzdžiui, konkurentų susitarimai dėl kainų fiksavimo.[15][16].
10.4. Nagrinėjant galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimą, rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai.[17] Plačiau dėl šių reikalavimų – 22.2 pastraipoje.
11. Apibrėžus rinką galima apskaičiuoti rinkos dalis, kurias, be kitų elementų, Konkurencijos taryba gali naudoti konkurencijos vertinimo tikslais siekiant įvertinti ūkio subjekto konkurencinį pajėgumą. Analizuodama rinkos galią, Konkurencijos taryba taip pat gali atsižvelgti į tendencijas, kurios greičiausiai tęsis, arba numatomus pokyčius, susijusius su tokiomis rinkos dalimis, taip pat į spaudimą, kurio vertinant tik rinkos dalis nustatyti negalima, kaip išsamiau paaiškinta 119 ir 126 punktuose. Konkurencijos taryba taip pat gali naudoti rinkos dalis kaip pradinį kriterijų, kad įvertintų, ar gali kilti konkurencijos problemų. Rinkos dalies ribos yra vienas iš parametrų, pagal kuriuos nustatoma bendrosios išimties reglamentų taikymo sritis, kai tam tikrų kategorijų susitarimams taikoma Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis bei Sutarties 101 straipsnio 3 dalis[18]; pagal Konkurencijos įstatymo 5 ir 7 straipsnius bei Sutarties 101 ir 102 straipsnius vertinama, ar gali būti daromas poveikis prekybai[19], ir nustatomos koncentracijos, kurios nuo pat pradžių laikomos nekeliančiomis konkurencijos problemų pagal Susijungimų reglamentą bet kurioje rinkoje arba tam tikrose rinkose[20].
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI RINKOS APIBRĖŽIMO PRINCIPAI
12. Siekiant užtikrinti Konkurencijos įstatymo vykdymą, apibrėždama atitinkamas rinkas, Konkurencijos taryba taiko keletą principų. Šie principai išdėstyti žemiau.
13. Pirma, pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir Komisijos praktiką atitinkama rinka, kurioje yra vertinama konkurencijos dinamika, paprastai apima prekės ir geografinį aspektus[21]:
13.1. Pagal Konkurencijos įstatymą prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Atliekant atitinkamos prekės rinkos vertinimą svarbu atsižvelgti į konkurencijos sąlygas ir paklausos bei pasiūlos struktūrą rinkoje[22].
13.2. Pagal Konkurencijos įstatymą geografinė rinka – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Atliekant atitinkamos geografinės rinkos vertinimą svarbu atsižvelgti į tai, kad geografinė rinka apima geografinę teritoriją, kurioje vertinami ūkio subjektai tiekia arba perka atitinkamas prekes; kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti tiriamo elgesio ar koncentracijos poveikį, ir kurią galima atskirti nuo kitų geografinių teritorijų, visų pirma dėl to, kad konkurencijos sąlygos tose teritorijose reikšmingai skiriasi[23].
14. Tam tikrais atvejais apibrėžiant atitinkamą rinką taip pat gali būti svarbūs laiko aspektai, pavyzdžiui, kai tokie veiksniai, kaip sezoniškumas (pavyzdžiui, vasaros ir žiemos sezonai) arba piko ir ne piko metas (pavyzdžiui, transporto ar šilumos ar elektros energijos tiekimo sektoriuose), daro didelę įtaką pirkėjų prioritetams arba pasiūlos struktūrai[24]. Tai gali būti svarbu, kai vartotojai negali prekės įsigijimo vienu laikotarpiu pakeisti prekės įsigijimu kitu laikotarpiu (pavyzdžiui, jeigu vartotojai kelionės piko metu negali pakeisti kelione ne piko metu) ir tiekėjai negali prekės pardavimo vienu laikotarpiu pakeisti prekės pardavimu kitu laikotarpiu (pavyzdžiui, daržovių auginimo pajėgumai skiriasi priklausomai nuo sezono, o jų galiojimo terminas yra ribotas). Paprastai laiko dimensija nagrinėjama apibrėžiant prekės rinką, t. y. prekės rinka gali būti apibrėžiama kaip tam tikros prekės pardavimas tam tikru laiku[25].
15. Antra, rinka apibrėžiama remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis[26]. Atitinkamos rinkos skiriasi įvairiuose sektoriuose, įvairiuose tiekimo grandinės lygmenyse ir kartais gali skirtis įvairiose geografinėse teritorijose. Jei yra ankstesnių Konkurencijos tarybos, Komisijos ar kitų valstybių sprendimų dėl konkrečios rinkos, Konkurencijos taryba gali remtis šių institucijų atlikta analize ir patikrinti, ar atitinkamos rinkos apibrėžimas, pateiktas ankstesniuose sprendimuose, gali būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Konkurencijos taryba neprivalo ankstesniuose sprendimuose pateikto atitinkamos rinkos apibrėžimo taikyti vėlesnėse bylose[27] ir atkreips dėmesį į galimus pokyčius, kuriuos lemia platesnio masto tendencijos, pavyzdžiui, skaitmenizavimas, vertės grandinių ar pirkėjų vykdomo įsigijimo pokyčiai arba komercinių mainų globalizacijos lygio pokyčiai.
16. Trečia, apibrėždama atitinkamą rinką, Konkurencijos taryba atsižvelgia į įvairius konkurencijos parametrus, kuriuos pirkėjai laiko svarbiais vertinamoje teritorijoje ir vertinamu laikotarpiu. Tie parametrai gali apimti ne tik prekės kainą, bet ir jos inovatyvumą bei įvairius kokybės aspektus, pavyzdžiui, prekės tvarumą, efektyvų išteklių naudojimą, patvarumą, vertę ir naudojimo būdų įvairovę, galimybę integruoti prekę kartu su kitomis prekėmis, perteikiamą įvaizdį arba užtikrinamą saugumą ir privatumo apsaugą, taip pat jos prieinamumą, įskaitant pateikimo laiką, tiekimo grandinių atsparumą, tiekimo patikimumą ir transportavimo kaštus. Santykinė šių parametrų svarba pirkėjams laikui bėgant gali keistis.
17. Ketvirta, rinkos apibrėžimas, kai jis reikalingas, yra tik vienas iš vertinimo etapų. Todėl atliekant vertinimą rinkos apibrėžimas yra tarpinis etapas ir vien tik rinkos apibrėžimas neturi lemiamos įtakos atliekamo vertinimo rezultatams, kadangi tik atlikus konkurencijos vertinimą yra nusprendžiama, ar yra konkurencijos problemų[28].
18. Penkta, rinkos apibrėžimas leidžia atskirti konkurencinį spaudimą, daromą rinkoje ir už jos ribų, įtraukiant tik veiksmingą ir tiesioginį konkurencinį spaudimą atitinkamoje rinkoje. Tačiau atlikdama konkurencijos vertinimą Konkurencijos taryba, kai aktualu, atsižvelgia į visą konkurencinį spaudimą, turėdama omenyje tai, kad už atitinkamos rinkos ribų kylantis spaudimas vertinamam (-iems) ūkio subjektui (-ams) yra mažesnis. Daugiau informacijos apie santykį su konkurencijos vertinimu taip pat pateikta 9 punkte.
19. Šešta, apibrėžtos rinkos dažnai yra vienodos įvairiose bylose ir vertinimuose, kai kalbama apie tą pačią ekonominę veiklą prekių ir geografinės vietovės atžvilgiu[29]. Apibrėžiant rinką siekiama nustatyti veiksmingą ir tiesioginį konkurencinį spaudimą, kuris aktualus vertinant konkurenciją konkretaus elgesio ar koncentracijos atveju, todėl rinkos apibrėžimo rezultatai gali skirtis priklausomai nuo:
19.1. vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ių). Kadangi vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) veikla lemia pakeičiamumo analizės pradžios tašką, rinkos gali būti apibrėžiamos skirtingai, priklausomai nuo vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų). Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, kai konkurencinis spaudimas, kurį ūkio subjektai daro vienas kitam, yra asimetriškas, t. y. tam tikras ūkio subjektas gali daryti spaudimą kitam ūkio subjektui, tačiau tas kitas ūkio subjektas spaudimo nedaro[30]. Tokiu atveju, pakeičiamumo analizės pradžios taškais imant skirtingas ūkio subjektų prekes, pavyzdžiui, dėl to, kad koncentracijos šalys yra skirtingos, arba dėl to, kad tiriamas kito ūkio subjekto elgesys, gali būti gauti skirtingi rinkos apibrėžimo rezultatai.
19.2. nagrinėjamojo laikotarpio. Konkurencijos taryba atsižvelgia į vertinamo elgesio ar koncentracijos metu buvusias konkurencijos sąlygas (kurios gali apimti pakankamai numatomus pokyčius, kai byloje reikia atlikti perspektyvinį vertinimą, kaip nurodyta 23 punkte). Todėl, jei keičiasi konkurencijos dinamika, rinkos apibrėžimo rezultatai ilgainiui gali skirtis. Taip gali būti, pavyzdžiui, kai konkurencijos sąlygos atskirose geografinėse teritorijose ilgainiui susilygina ir tampa pakankamai vienodos, todėl teritorijos, kurios iš pradžių buvo priskiriamos atskiroms geografinėms rinkoms, vėliau įtraukiamos į tą pačią geografinę rinką[31], arba kai įvyksta prognozuojami rinkos pokyčiai, kurie anksčiau buvo laikomi tolimais arba neaiškiais.
19.3. svarstomų konkurencijos problemų. Atitinkamas veiksmingas ir tiesioginis konkurencinis spaudimas konkrečiu atveju gali priklausyti nuo svarstomų konkurencijos problemų. Pavyzdžiui, toks spaudimas gali priklausyti nuo to, ar nagrinėjama problema yra susijusi su esamų prekių kainos padidėjimu dėl susijungimo arba su investicijų į prekių kūrimą sumažėjimu dėl to paties susijungimo [32]. Be to, gali reikėti adaptuoti įprastą požiūrį į rinkos apibrėžimą, kai esama rinkos galia gali iškreipti analizę (pavyzdžiui, žalos teorijos pagal Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį ir Sutarties 102 straipsnį atveju)[33].
20. Septinta, sąvoka „atitinkama rinka“ konkurencijos teisėje gali skirtis nuo sąvokos „rinka“, vartojamos kitame kontekste, ypač verslo srityje. Ūkio subjektai sąvoką „rinka“ dažnai vartoja nurodydami teritoriją ar vietą, kurioje jie parduoda savo prekes, arba apskritai pramonės šaką ar sektorių, kuriam jie priklauso. Pavyzdžiui, ūkio subjektai gali teigti, kad jie veikia pasaulinėje rinkoje, jei mano, kad jie konkuruoja dėl pajamų visame pasaulyje su ūkio subjektais iš visų žemynų. Tačiau tai nereiškia, kad visų pasauliniu mastu veikiančių ūkio subjektų prekės yra pakeičiamos pirkėjams Lietuvoje arba pirkėjai susiduria su pakankamai vienodomis konkurencijos sąlygomis visame pasaulyje, kas yra tinkama perspektyva rinkos apibrėžimui nustatyti, kaip išsamiau paaiškinta II ir III skyriuose. Platesnio masto dinamika, nepatenkanti į apibrėžtas atitinkamas rinkas konkurencijos teisės tikslais, pavyzdžiui, diferencijuota masto ekonomija, kuria pasinaudoja skirtingi ūkio subjektai, vykdydami pasaulinę veiklą keliose prekių ar geografinėse rinkose, neturi reikšmės tarpiniam etapui, kuriuo rinkos apibrėžiamos konkurencijos teisės tikslais, tačiau ji gali būti svarbi konkurencijos vertinimui ir, jei taip, į ją šiame kontekste bus tinkamai atsižvelgta. Be to, „rinkos“ sąvoka ar apibrėžimas, vartojama ne konkurencijos teisės, o kitose teisės srityse, pavyzdžiui, elektroninių ryšių[34], taikant konkurencijos teisę lemiamos įtakos neturi.
21. Aštunta, Konkurencijos taryba nėra įpareigota daryti galutinės išvados dėl galutinio rinkos apibrėžimo, jei taikant skirtingus tikėtinus rinkos apibrėžimus vertinimo rezultatai nepasikeistų. Rinkos apibrėžimas gali būti paliktas atviru[35] tiek tais atvejais, kai konkurencijos problemų kyla nepriklausomai nuo taikomo rinkos apibrėžimo[36], tiek tais atvejais, kai konkurencijos problemų nekyla nepriklausomai nuo taikomo rinkos apibrėžimo[37]. Kai rinka nėra galutinai apibrėžiama, paprastai yra atliekama visų galimų alternatyvių rinkos apibrėžimų konkurencijos vertinimas, tačiau jų atliekamas konkurencijos analizės išsamumas vertinamose alternatyviose tikėtinose rinkose gali skirtis[38].
22. Tam tikrais atvejais rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai reikalavimai:
22.1. Pavyzdžiui, nagrinėjant horizontalaus pobūdžio susitarimą teikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, pasireiškiantį kainų derinimu, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, kadangi toks susitarimas tarp konkurentų savaime laikomas pažeidimu[39]. Tikslus rinkos apibrėžimas tam nėra reikalingas ir užtenka nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose ūkio subjektai siūlė perkančiosios organizacijos pageidaujamą prekę[40].
22.2. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų; nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas[41].
23. Devinta, kai konkrečiu atveju reikia atlikti perspektyvinį vertinimą, Konkurencijos taryba gali atsižvelgti į numatomus rinkos struktūros pokyčius. Struktūriniai rinkos pokyčiai skiriasi nuo vertinimo aspektų, susijusių su potencialių konkurentų įėjimu į rinką (potencialia konkurencija)[42], nes struktūriniai pokyčiai daro poveikį bendrai pasiūlos ir paklausos dinamikai rinkoje, taigi ir bendrai reakcijai į santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius. Tokius struktūrinius rinkos pokyčius reikėtų skirti nuo pokyčių, turinčių įtakos tik atskiriems ūkio subjektams ar pirkėjams, siūlantiems prekes ar įsigyjantiems jas atitinkamose rinkose. Struktūriniai rinkos pokyčiai gali turėti įtakos atitinkamos prekės rinkos apibrėžimui, pavyzdžiui, kai yra pakankama tikimybė, kad rinkoje atsiras naujų prekių rūšių[43], arba atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimui, pavyzdžiui, kai artėja technologiniai arba reguliavimo sistemos pokyčiai[44]. Konkurencijos taryba atsižvelgia į numatomus trumpojo ar vidutinio laikotarpių struktūrinius rinkos pokyčius, jei dėl jų per vertinimui svarbų laikotarpį pasikeistų bendra pasiūlos ir paklausos dinamika[45]. Kad Konkurencijos taryba galėtų tai padaryti, turi būti patikimų įrodymų[46], kad numatomi struktūriniai pokyčiai yra pakankamai tikėtini. Tokie įrodymai turi neapsiriboti vien prielaidomis, kad stebimos tendencijos išliks arba kad tam tikri ūkio subjektai pakeis savo elgesį.
II SKYRIUS
BENDROJI METODIKA
24. Kaip paaiškinta I skyriaus pirmajame skirsnyje, pagrindinis rinkos apibrėžimo tikslas yra sukurti sistemą, kuri padėtų struktūrizuoti konkurencijos vertinimą ir jį palengvintų, sistemingai nustatant veiksmingą ir tiesioginį konkurencinį spaudimą, su kuriuo susiduria vertinamas (-i) ūkio subjektas (-ai), siūlydamas (-i) pirkėjams tam tikras prekes tam tikroje teritorijoje. Praktikoje atitinkamos rinkos apibrėžimas paprastai apima keletą etapų: pirmiausia apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita, po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti[47].
25. Ūkio subjektai susiduria su konkurenciniu spaudimu, kurio pagrindiniai šaltiniai yra trys: paklausos pakeičiamumas, pasiūlos pakeičiamumas ir potenciali konkurencija:
25.1. Paklausos pakeičiamumas yra tiesioginė ir veiksmingiausia tam tikros prekės tiekėjus drausminanti jėga[48]. Ūkio subjekto įtaka vyraujančioms pardavimo sąlygoms, pavyzdžiui, kainoms, inovatyvumui ar siūlomai kokybei, priklauso nuo to, kaip lengvai jo pirkėjai gali pereiti prie prieinamų prekių, kurias pirkėjai laiko pakaitalais[49]. Todėl apibrėžiant atitinkamą prekės rinką pagrindinis veiksnys yra paklausos pakeičiamumas.
25.2. Tam tikrais atvejais apibrėžiant atitinkamą rinką taip pat gali būti svarbus pasiūlos pakeičiamumas, t. y. kai jis yra toks pat greitas ir veiksmingas kaip paklausos pakeičiamumas ir kai dėl to susidaro panašios visų atitinkamų prekių konkurencijos sąlygos. Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad pasiūlos pakeičiamumas apibrėžiant rinką yra svarbus tik tam tikrais atvejais.
25.3. Tačiau potenciali konkurencija apima ne tokį greitą ir veiksmingą ir labiau sąlyginį konkurencinį spaudimą, kuris neatitinka pakeičiamumo veiksmingumo ir tiesioginio ryšio kriterijų[50]. Todėl potenciali konkurencija nėra svarbi apibrėžiant atitinkamą rinką, o į atitinkamą prekės rinką netikslinga įtraukti dabartinių potencialaus konkurento prekių pardavimo duomenų, kadangi šios prekės pirkėjų požiūriu negali pakeisti vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) prekės (-ių)[51], arba išplėsti geografinę rinką įtraukiant teritorijas, kuriose potencialus konkurentas savo prekėmis jau prekiauja[52]. Norint nustatyti, ar egzistuoja potenciali konkurencija, būtina išnagrinėti papildomus veiksnius, įskaitant tokio įėjimo į rinką tikimybę, laikotarpį ir mastą. Vertinant potencialios konkurencijos poveikį reikia išanalizuoti, kaip tai paveiktų arba galėtų paveikti vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) elgesį. Tai analizuojama konkurencijos vertinimo etape.
26. Paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo vertinimas padeda nustatyti atitinkamoje rinkoje esančias prekes, taigi ir šioje rinkoje veikiančius tiekėjus. Kad konkurencijos vertinimas būtų naudingas, apibrėžiant atitinkamą rinką taip pat gali būti svarbu nustatyti pirkėjus, kurie gali susidurti su panašiu nagrinėjamo elgesio ar koncentracijos poveikiu. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba vertina, ar pirkėjai susiduria su panašiomis arba skirtingomis konkurencijos sąlygomis. Toks vertinimas dažnai yra svarbus apibrėžiant atitinkamą prekės ir geografinę rinką, kai tiekėjai derasi su atskirais pirkėjais arba kai jie gali diskriminuoti pirkėjus ar pirkėjų grupes[53].
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROJI PREKĖS RINKŲ APIBRĖŽIMO METODIKA
Paklausos pakeičiamumas
27. Kaip nurodyta 25 punkte, pagrindinis metodas, kurį Konkurencijos taryba taiko apibrėždama atitinkamą prekės rinką, yra prekių pakeičiamumo vertinimas pirkėjo požiūriu (paklausos pakeičiamumas). Pakankamai stiprus paklausos pakeičiamumas atsiranda tada, kai pirkėjai gali lengvai pereiti prie prieinamų vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) alternatyvių prekių. Konkurencijos taryba įtraukia tas prekes į tą pačią atitinkamą prekės rinką, nes jie sudaro veiksmingą ir tiesioginį konkurencinį spaudimą.
28. Nagrinėdama įvairius įrodymus, Konkurencijos taryba nustato prekes, kurias vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pirkėjai laiko veiksmingais pakaitalais jo prekėms bei šio pakeičiamumo laipsnį. Tokie įrodymai, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo reikalavimus ir ypatumus, apima rodiklius, rodančius priežastis, dėl kurių pirkėjai keistų ar nekeistų vienos prekės kita, pavyzdžiui, pirkėjų prioritetus, susijusius su prekės savybėmis, kainomis, funkcijomis, numatomu panaudojimu ir kliūtimis norint pakeisti prekę kita bei tokio keitimo kaštus. Jie apima ir tiesioginius pakeičiamumo rodiklius, pavyzdžiui, buvusio ar hipotetinio pakeičiamumo įrodymus. Išsamesnė informacija apie įrodymus, kuriais Konkurencijos taryba remiasi vertindama paklausos pakeičiamumą, pateikiama III skyriaus antrajame skirsnyje.
29. Pagrindinis klausimas, į kurį reikia atsakyti nagrinėjant šiuos įrodymus, yra tai, kokiu mastu ir prie kokių lengvai prieinamų pakaitinių prekių (jei tokių yra) vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pirkėjai pereitų, pablogėjus vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) prekių pasiūlos sąlygoms, palyginti su kitomis prekėmis[54]. Operatyvumo ir praktiniais tikslais šiame vertinime paprastai daugiausia dėmesio skiriama reakcijai į kainų padidėjimą, tačiau taip pat galima atsižvelgti į kitų konkurencijos parametrų, pavyzdžiui, prekės kokybės ar inovatyvumo, pokyčius, kaip nurodyta 16 punkte.
30. Konceptualiai šis metodas reiškia, kad yra pradedama nuo preliminarios rinkos, į kurią iš pradžių yra įtraukiama vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) prekė (-s) arba prekių rūšis, kurios (-ių) atžvilgiu yra atliekamas konkurencijos vertinimas. Toliau į tą rinką įtraukiamos lengvai prieinamos pakaitinės prekės (jei tokių yra), kol nustatytos prekės sudarys atitinkamą prekės rinką. Tokios alternatyvios prekės-pakaitalai yra įtraukiami atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi pirkėjai juos vertina kaip pakaitalus vertinamo ūkio subjekto prekėms (įprastai – mažėjančia tvarka, t. y. pradedant nuo geriausių pakaitalų).
31. Teorinis kriterijus, dažnai naudojamas įvertinti, ar preliminari rinka yra atitinkama prekės rinka, yra tas, ar hipotetinis monopolistas preliminarioje rinkoje galėtų pasinaudoti rinkos galia.[55] Šį klausimą galima įvertinti paklausus, ar hipotetiniam monopolistui numatomoje rinkoje būtų pelninga įgyvendinti mažą, bet reikšmingą ilgalaikį santykinį kainos padidinimą (angl. small but significant non-transitory increase in price, toliau – MRIKP testas)[56]. MRIKP testo praktinio pritaikymo pavyzdžiu galėtų būti dviejų skirtingų prekių priklausomybės tai pačiai rinkai tyrimas. Jeigu pakankamai daug pirkėjų, reaguodami į prekės A MRIKP, nebepirktų šios prekės, o pirktų prekę B, ir dėl to prekės A kainos padidinimas būtų nenaudingas tiekėjui, būtų galima teigti, kad nagrinėjama rinka susideda iš prekių A ir B. Tada šis testas būtų taikomas ir kitų galimų šių prekių pakaitalų atžvilgiu tol, kol būtų nustatytas rinkinys prekių, kurių kainų padidinimas nesukeltų pakankamo paklausos pakeičiamumo.
32. Svarbu atkreipti dėmesį, kad atliekant MRIKP testą, kai kuriais atvejais neužtenka nustatyti skirtingų prekių kainų skirtumo ir palyginti tą skirtumą su minimu 5–10 proc. dydžiu. Prekės rinkos apibrėžimo atveju, ypač kai prekės nėra homogeniškos arba kaina nėra lemiantis veiksnys pasirenkant prekę, faktas, kad skirtingų prekių kainos skiriasi daugiau negu 5–10 proc., savaime nereiškia, kad šios prekės nepatenka į tą pačią rinką, ir atvirkščiai, patenka, jeigu kainų skirtumas yra mažesnis negu 5–10 proc. Pavyzdžiui, jeigu aukštesnės kokybės prekė yra 11 proc. brangesnė, žemesnės kokybės prekės kainai padidėjus 10 proc., sumažėjęs kainų skirtumas gali paskatinti žemesnės kokybės prekės pirkėjus ją pakeisti aukštesnės kokybės.
33. Kai ūkio subjektai konkuruoja kitais parametrais nei kainomis, pavyzdžiui, kokybe ar inovacijomis, MRIKP testą taikyti sudėtinga, ypač nulinės piniginės kainos prekių[57] ir labai novatoriškų pramonės šakų atveju. Priklausomai nuo analizuojamos žalos teorijos, kyla papildomų sunkumų. Kai vertinant daugiausia dėmesio skiriama vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) rinkos galios pokyčiui, pavyzdžiui, analizuojant, ar horizontalusis susijungimas turėtų nekoordinuotą poveikį, MRIKP testas paprastai gali būti taikomas pagal vyraujančią rinkos kainą. Kitaip gali būti tuo atveju, kai atliekamas vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) esamos rinkos galios vertinimas, pavyzdžiui, apibrėžiant rinkas siekiant įvertinti, ar esama dominavimo pagal Konkurencijos įstatymo 7 ir Sutarties 102 straipsnius[58]. Be to, apibrėžiant atitinkamą prekės rinką gali būti sunku empiriškai taikyti MRIKP testą konkrečiais atvejais dėl praktinių apribojimų. Pavyzdžiui, gali būti neįmanoma surinkti patikimos informacijos apie praradimų, kuriuos hipotetinis monopolistas patirtų įgyvendindamas MRIKP, dydį. Be to, kai kuriais atvejais šis testas nėra tinkamas, pavyzdžiui, jei prekių įsigijimo kaštai tenka ne tiems pirkėjams, kurie formuoja paklausą. Hipotetinio monopolisto testas taip pat yra sunkiai pritaikomas tais atvejais, kai prekės yra įsigyjamos konkurso būdu, o pirkėjų ir tiekėjų bei pačių konkursų skaičius yra mažas, kai rinką veikia staigūs pokyčiai ir inovacijos.[59]
34. Modifikuotas hipotetinio monopolisto testas gali būti taikomas ir pirkėjo galios vertinimui, kai atskaitos tašku laikomas tiekėjas ir jo galimybės pakeisti pirkėją. Kadangi šis testas reikalingas alternatyviems to tiekėjo prekių platinimo kanalams nustatyti, testui naudojamas ne kainos padidėjimas, o sumažėjimas.
35. Nors vertinant atitinkamą rinką, galima remtis MRIKP testo principais, nėra privaloma MRIKP testo taikyti empiriškai, o rinkos apibrėžimui pagrįsti vienodai tinka ir kitų rūšių įrodymai, kaip aprašyta III skyriuje[60]. Iš tikrųjų daugeliu atvejų MRIKP testas yra tik konceptuali sistema turimiems įrodymams interpretuoti.
36. Prekės dažniausiai galutinius vartotojus pasiekia per tiekimo grandinę, kurią sudaro skirtingi lygiai, pavyzdžiui, gamyba, didmeninė prekyba ir mažmeninė prekyba. Dažniausiai šie lygmenys pirkėjams ir tiekėjams nėra tarpusavyje pakeičiami. Dėl to svarbu užtikrinti, kad skirtingi tiekimo grandinės lygmenys nebūtų klaidingai įtraukti į tą pačią rinką, jeigu hipotetinis nagrinėjamo tiekimo grandinės lygmens monopolistas galėtų pelningai pritaikyti MRIKP. Tokiu atveju skirtingus tiekimo lygmenis reikia vertinti atsižvelgiant į paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą kaip ir skirtingų prekių atveju.
Pasiūlos pakeičiamumas
37. Prekių pakeičiamumas tiekėjų požiūriu (pasiūlos pakeičiamumas) gali būti svarbus apibrėžiant rinką, kai tiekėjai naudoja tą patį turtą ir taiko tuos pačius procesus susijusioms prekėms (kurios nėra pakaitalai pirkėjams) gaminti ir kai dėl to susidaro panašios konkurencijos sąlygos kiekvienos tokių susijusių prekių atveju. Tokiais atvejais gali būti tikslinga susijusias prekes įtraukti į atitinkamą prekės rinką, jeigu pasiūlos pakeičiamumo varžantis poveikis, kurį sukelia minėtos prekės, yra lygiavertis paklausos pakeičiamumo poveikiui veiksmingumo ir greitumo prasme.
38. Būtinos sąlygos, kad rinka būtų išplėsta remiantis pasiūlos pakeičiamumu – dauguma tiekėjų (jei ne visi) turi galimybę keisti vienos susijusių prekių asortimentą sudarančios prekės gamybą[61] kitos prekės gamyba[62]; keisdami gamybą tiekėjai turi patirti tik nereikšmingus papildomus neatgaunamus kaštus ar su tuo susijusią riziką; tiekėjai taip pat turi turėti paskatų tai daryti (ir faktiškai tai darytų) pasikeitus santykinėms kainų ar paklausos sąlygoms, be to, jie turi galėti veiksmingai pasiūlyti visas asortimento prekes trumpuoju laikotarpiu[63].
39. Pakankamai stipraus pasiūlos pakeičiamumo atvejai paprastai gali atsirasti tada, kai ūkio subjektai parduoda skirtingos kokybės ar klasės tas pačias prekes. Pavyzdžiui, byloje, susijusioje su nerūdijančio plieno gamyba[64], buvo nustatyta, kad paklausos požiūriu pirkėjai negalėjo naudoti skirtingų nerūdijančio plieno klasių ar klasių grupių prekių tam pačiam tikslui pasiekti. Tačiau vertinamų prekių gamintojai per trumpą laiką ir naudodami tą pačią įrangą galėjo pereiti nuo vienos klasės nerūdijančio plieno gamybos prie kitos, o dėl to patiriami papildomi kaštai buvo nedideli. Kadangi ypatingų sunkumų platinant minėtą produkciją nebuvo, nerūdijančio plieno gamintojai galėjo konkuruoti dėl įvairių klasių užsakymų. Todėl įvairios nerūdijančio plieno klasės buvo įtrauktos į tą pačią atitinkamą rinką.
40. Pasiūlos pakeičiamumas taip pat gali būti svarbus apibrėžiant rinką, kai pirkėjai perka prekes pagal užsakymą arba konkurso būdu, pavyzdžiui, kai pirkėjai skelbia statybos projektų arba traukinių ar dujų turbinų pirkimo konkursus. Tokiais atvejais skirtingiems pirkėjams skirtų prekių pagal užsakymą paklausos pakeičiamumo gali nebūti arba jis gali būti nedidelis. Paklausos pakeičiamumo požiūriu kiekviena tokia prekė pagal užsakymą galėtų būti apibrėžiama kaip atskira atitinkama rinka. Tačiau kai konkurencinis spaudimas vertinamam (-iems) ūkio subjektui (-ams) atsiranda dėl to, kad kiti tiekėjai gali gaminti konkrečią prekę pagal užsakymą, konkurencijos sąlygos vis dėlto skirtingiems pirkėjams gali būti panašios. Todėl tais atvejais, kai tie patys tiekėjai gali pateikti ir paprastai pateikia pasiūlymus, atitinkančius skirtingų pirkėjų specifikacijas, pavyzdžiui, skirtinguose konkursuose, skirtingos prekės, perkamos pagal užsakymą arba konkurso būdu, gali būti įtrauktos į tą pačią atitinkamą prekės rinką. Pastebėtina, kad tų pačių ūkio subjektų dalyvavimas konkursuose savaime nereiškia, kad visos šių tiekėjų siūlomos prekės (šiuo atveju – skirtingos prekės) sudaro vieną atitinkamą rinką, kadangi turi būti įvertinta, ar visi ūkio subjektai turi galimybę pateikti konkurencingus pasiūlymus.
41. Jei keisti gamybą ir per trumpą laiką veiksmingai pasiūlyti prekes gali ir yra suinteresuoti tik kai kurie tiekėjai (ir net jei jie tą padarytų), prekių asortimento į tą pačią atitinkamą rinką įtraukti nereikėtų[65]. Atliekant konkurencijos vertinimą, yra atsižvelgiama į konkurencinį spaudimą, kurį daro sąlygas atitinkantys tiekėjai, be kita ko, į tai, ar tikėtina, kad jie ateityje išplės atitinkamų prekių pardavimo apimtį, kai konkrečiu atveju reikia atlikti perspektyvinį vertinimą. Pavyzdžiui, Komisija atliko metalu dengto plieno rinkos vertinimą[66] ir darė išvadą, kad alavuotojo ir elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno pasiūlos pakeičiamumo sąlygos nebuvo įvykdytos, nes tik vienas konkuruojantis tiekėjas galėjo gaminti šias prekes toje pačioje gamybos linijoje, o abiejų prekių gamyba „pakaitinėse linijose“, kurias galima sukeisti, rinkoje esminio vaidmens neturėjo. Tačiau atliekant konkurencinį vertinimą buvo atsižvelgta į tiekėjo, galinčio gaminti alavuotąjį ir elektrolitiniu būdu chromu padengtą plieną „pakaitinėse linijose“, daromą konkurencinį spaudimą.
42. Panašiai, kai dėl pasiūlos pakeičiamumo tiekėjams reikėtų reikšmingai pertvarkyti turimą materialųjį ir nematerialųjį turtą nukrypstant nuo įprastų veiklos sąlygų, patirti daugiau nei nereikšmingas papildomas investicijas, neatgaunamus kaštus ar riziką, priimti ilgalaikio pobūdžio strateginius sprendimus arba patirti vėlavimus, Konkurencijos taryba, remdamasi pasiūlos pakeičiamumu, atitinkamos rinkos neišplečia. Tai, kad gamintojai jau gamina įvairias susijusias prekes, savaime nereiškia, kad atitinkama rinka turi būti išplėsta remiantis pasiūlos pakeičiamumu. Pavyzdžiui, nors kai kurie sūrio gamintojai gali gaminti skirtingų rūšių sūrį, gali būti, kad vienos rūšies sūrio gamintojas, norėdamas keisti gamybą ir pradėti pardavinėti kitos rūšies sūrį, patirtų didelių išlaidų ir tai ilgai užtruktų[67]. Tokiais atvejais Konkurencijos taryba, atlikdama konkurencijos vertinimą, nagrinėja tokio pakeitimo poveikį kaip potencialios konkurencijos spaudimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROJI GEOGRAFINIŲ RINKŲ APIBRĖŽIMO METODIKA
43. Geografinės rinkos gali būti įvairios – nuo lokalių iki pasaulinių, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip nurodyta 13.2 punkte, Konkurencijos taryba atlieka konkurencijos sąlygų vertinimą apibrėždama atitinkamą geografinę rinką. Įprastas vertinimo pradžios taškas – nustatyti teritorijas, kuriose atitinkamas elgesys ar koncentracija gali turėti poveikį, nustatant vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) ir jo pirkėjų buvimo vietą. Paskui yra nagrinėjama, ar konkurencijos sąlygos tam tikroje teritorijoje yra pakankamai vienodos[68], kad būtų galima įvertinti elgesio ar koncentracijos poveikį, ir ar tą teritoriją galima atskirti nuo kitų teritorijų, nes konkurencijos sąlygos jose reikšmingai skiriasi.
44. Konkurencijos taryba konkurencijos sąlygas vertina nagrinėdama įvairius įrodymus. Tokie įrodymai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos reikalavimus ir ypatumus, apima: tų pačių arba skirtingų tiekėjų buvimą skirtingose geografinėse teritorijose; jų rinkos dalių ir kainų panašumus arba skirtumus; pirkėjų prioritetų ir pirkimo elgsenos bei įpročių panašumus arba skirtumus; kliūtis ir išlaidas, susijusias su tiekimu pirkėjams kitoje teritorijoje; su atstumu susijusius veiksnius, turinčius įtakos išlaidoms, prieinamiems kiekiams arba tiekimo patikimumui, prekybos srautams ir transportavimo tendencijoms (pasiskirstymui). Išsamesnė informacija apie įrodymus, kuriais yra remiamasi vertinant geografines rinkas, pateikiama III skyriaus trečiajame skirsnyje.
45. Be to, Konkurencijos taryba paprastai nagrinėja paklausos pakeičiamumą tarp tiekėjų, esančių skirtingose geografinėse vietovėse ar teritorijose. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai pirkėjo buvimo vieta pati savaime neturi įtakos sąlygoms, kuriomis siūlomos prekės, t. y. kai tiekėjai nesidera su atskirais pirkėjais arba nediskriminuoja pagal pirkėjo buvimo vietą ar geografinę teritoriją. Tokiu atveju atitinkama geografinė rinka paprastai apibrėžiama pagal tiekėjo buvimo vietą[69], ir Konkurencijos taryba, laikydamasi II skyriaus pirmojo skirsnio pirmajame poskyryje nustatytos metodikos, gali ypač daug dėmesio skirti tam, kad būtų nustatyta, kuriose teritorijose ir kurie tiekėjai yra artimi vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pakaitalai. Pavyzdžiui, oro transporto sektoriuje anksčiau atitinkamos keleivinio oro transporto paslaugų rinkos buvo apibrėžiamos vadovaujantis atskiro oro uosto metodu. Tokioje analizėje daugiausia dėmesio skiriama tam, ar vertinant iš keleivių perspektyvos kai kurie atitinkami oro uostai gali būti pakeičiami kitais oro uostais[70].
46. Tais atvejais, kai tiekėjai derasi su atskirais pirkėjais arba gali diskriminuoti pagal pirkėjo buvimo vietą ar geografinę teritoriją, paprastai atitinkama geografinė rinka yra apibrėžiama pagal pirkėjo buvimo vietą[71]. Paklausos pakeičiamumas skirtingose geografinėse teritorijose, pavyzdžiui, pereinant prie papildomo importo, taip pat gali būti svarbus veiksnys tokiais atvejais. Kai pirkėjai dviejose teritorijose alternatyvomis laiko iš esmės tuos pačius tiekėjus ir gali lengvai keisti pirkimo iš tų tiekėjų apimtį, tai kartu su kitais veiksniais gali reikšti, jog konkurencijos sąlygos abiejose teritorijose yra pakankamai vienodos ir elgesio ar koncentracijos poveikis būtų pakankamai panašus, kad abi teritorijos galėtų priklausyti tai pačiai atitinkamai geografinei rinkai. Priešingai, kai pirkėjai dviejose teritorijose alternatyvomis laiko ne tuos pačius tiekėjus arba kai apimtis, kurią tarp tų tiekėjų gali pakeisti ir kuri yra pakeičiama, yra ribota, pavyzdžiui, dėl pirkėjų prioritetų arba dėl galimo importo apimties apribojimų, tai rodo, kad konkurencijos sąlygos dviejose teritorijose nėra pakankamai vienodos[72].
47. Tai, kad tam tikroje geografinėje teritorijoje esama importo arba jis yra galimas, nereiškia, kad reikia išplėsti geografinės rinkos aprėptį įtraukiant teritoriją, iš kurios prekės buvo arba galėjo būti eksportuotos. Teritorijoje, iš kurios prekės buvo arba galėjo būti eksportuotos, esantys pirkėjai gali susidurti su kitokiomis konkurencijos sąlygomis nei pirkėjai, esantys teritorijoje, į kurią importuojama. Prekybos srautų kryptis atliekant vertinimą yra ypač svarbi. Geografinės rinkos aprėptis nebūtinai plečiama, jei prekių tiekimas vyksta ir į kitą teritoriją. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje esantis nagrinėjamos prekės tiekėjas dėl didelių tos prekės kainų užsienyje ją pelningai eksportuoja į kitas šalis, vien dėl šios aplinkybės tos šalys neturėtų patekti į geografinę rinką, nes Lietuvoje esantiems pirkėjams brangesnės prekės tose šalyse gali nebūti tinkamas pakaitalas pigesnei Lietuvoje tiekiamai prekei net jai pritaikius MRIKP. Tokiomis aplinkybėmis, jei geografinės rinkos būtų apibrėžtos plačiai, siekiant apimti eksporto teritorijas ir importuojamų prekių pristatymą, į atitinkamų rinkų teritorijas gali būti klaidingai įtraukti pirkėjai, kuriems atitinkamas elgesys ar koncentracija greičiausiai turėtų kitokį poveikį. Tai trukdytų, o ne palengvintų konkurencijos vertinimą.
48. Tai, kad konkursuose pasiūlymus gali teikti ūkio subjektai iš skirtingų teritorijų (tarp jų – ir iš skirtingų valstybių), savaime nereiškia, kad geografinė rinka turi būti plečiama įtraukiant minėtas teritorijas. Yra būtina atsižvelgti į tai, ar konkursų pasiūlymai yra konkurencingi[73], bei į tai, ar dėl tokios pirkimo procedūros konkurencinės sąlygos tarp skirtingų teritorijų tampa itin panašios.
49. Todėl tais atvejais, kai importas yra didelis, tačiau prekyba tarp tam tikrų geografinių teritorijų arba kiti pasiūlos ir paklausos veiksniai yra nepakankami, kad lemtų pakankamai vienodas konkurencijos sąlygas, Konkurencijos taryba neišplečia atitinkamos geografinės rinkos, kad ji apimtų teritoriją, iš kurios prekės buvo eksportuotos. Tačiau atlikdama konkurencijos vertinimą ir kai geografinės rinkos apibrėžiamos pagal pirkėjų buvimo vietą, Konkurencijos taryba rinkos dalis apskaičiuoja remdamasi visais pardavimo pirkėjams atitinkamoje geografinėje rinkoje duomenimis, įskaitant ir vietos tiekėjų, ir importuotojų pardavimo duomenis. Atliekant konkurencijos vertinimą yra atsižvelgiama į importo atitinkamoje rinkoje kitais būdais daromą konkurencinį spaudimą, pavyzdžiui, nagrinėjant, ar tikėtina, kad importas ateityje didės, kai konkrečiu atveju reikia atlikti perspektyvinį vertinimą[74].
50. Vienas iš pavyzdžiu, kaip yra atsižvelgiama į prekybos srautus apibrėžiant atitinkamą geografinę rinką ir atliekant konkurencijos vertinimą, yra Komisijos atlikto gatavų plokščių anglinio plieno gaminių rinkos vertinimas[75]. Tuo atveju buvo padaryta išvada, kad kelių rūšių gatavų plokščių anglinio plieno gaminių atitinkamos geografinės rinkos nėra platesnės nei EEE, nes rinkos struktūros įvairiuose pasaulio regionuose skyrėsi, tiekimas regioniniu lygmeniu vyko labai dideliu mastu, o prekių kainos įvairiuose pasaulio regionuose labai skyrėsi. Vis dėlto atliekant konkurencijos vertinimą buvo išsamiai įvertintas importo daromas konkurencinis spaudimas.
III SKYRIUS
RINKŲ APIBRĖŽIMO PROCESAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRAS POŽIŪRIS Į RINKOS APIBRĖŽIMĄ PRAKTIKOJE
51. Praktikoje Konkurencijos taryba dažniausiai gali preliminariai nustatyti labiausiai tikėtinas atitinkamas prekių ir geografines rinkas, kuriose turėtų būti vertinamas konkretus elgesys ar koncentracija. Tai gali būti paremta lengvai prieinama informacija, atitinkamomis rinkomis, apibrėžtomis ankstesniuose Konkurencijos tarybos arba Komisijos bei kitų valstybių sprendimuose tose pačiose ar panašiose pramonės šakose, arba vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pateikta informacija. Dažnai tokių tikėtinų alternatyvių atitinkamų rinkų skaičius yra ribotas. Preliminarus Konkurencijos tarybos atitinkamos prekės ir geografinės rinkos vertinimas arba pradinės darbinės hipotezės gali būti koreguojamos atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą. Daugeliu atvejų Konkurencijos tarybos sprendime pateikiamam konkurencijos vertinimui struktūrizuoti ir palengvinti pakanka preliminariai išnagrinėti galimus alternatyvius rinkos apibrėžimus, todėl nebūtina atlikti išsamios analizės, kad būtų padaryta galutinė išvada dėl kiekvienos atitinkamos rinkos apibrėžimo. Priklausomai nuo konkretaus atvejo specifikos, Konkurencijos taryba savo sprendimuose gali išdėstyti ir įvertinti alternatyvius rinkos apibrėžimus, pradėdama nuo galimų platesnių arba siauresnių rinkų.
52. Antrajame ir trečiajame šio skyriaus skirsniuose aprašyti įvairūs veiksniai, kurie gali būti svarbūs apibrėžiant atitinkamas prekių ir geografines rinkas, o ketvirtajame skirsnyje aprašyta, kaip yra renkami ir vertinami šių skirtingų veiksnių įrodymai. Tai nereiškia, kad kiekvienoje konkrečioje byloje Konkurencijos taryba turi gauti visų minėtų veiksnių įrodymus ir juos įvertinti. Praktikoje dažnai pakanka įrodymų, susijusių su tam tikru šių veiksnių rinkiniu, kad Konkurencijos taryba galėtų padaryti išvadą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo.
ANTRASIS SKIRSNIS
APIBRĖŽIANT PREKĖS RINKAS NAUDOJAMI ĮRODYMAI
53. Vadovaudamasi II skyriaus antrajame skirsnyje nurodytais principais, Konkurencijos taryba, apibrėždama atitinkamą prekės rinką, pirmiausia dėmesį skiria įrodymams, susijusiems su paklausos pakeičiamumu, tačiau ji taip pat gali atsižvelgti į įrodymus, susijusius su pasiūlos pakeičiamumu, jei tenkinamos atitinkamos dalies antrajame poskirsnyje nurodytos sąlygos. III skyriaus antrojo skirsnio poskyriuose išvardytos įrodymų kategorijos gali būti svarbios vertinant paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą siekiant apibrėžti atitinkamą prekės rinką.
Pirmasis poskirsnis
Prekių savybės, kainos, numatoma paskirtis ir bendrieji pirkėjų prioritetai
54. Įrodymai, susiję su tokiais veiksniais kaip prekės savybės (įskaitant ir prekės kokybę ar inovatyvumą), kainos, funkcijos ir numatomas panaudojimas, kurie dažnai yra lengvai prieinami, paprastai yra naudingi nustatant galimų pakaitalų, kurie yra prieinami vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pirkėjams, asortimentą.
55. Tačiau įvertinimo, ar prekės yra panašios pagal stebimas savybes, ar jų kainos ir kainų modeliai yra panašūs[76], ar prekės yra naudojamos pagal tą pačią numatomą paskirtį[77], gali nepakakti siekiant nustatyti, ar prekės yra pakaitalai paklausos požiūriu. Ir atvirkščiai, prekės savybių, kainų ir numatomo naudojimo paskirties skirtumai ne visada gali būti pakankami siekiant nustatyti, kad prekės priklauso skirtingoms atitinkamoms prekių rinkoms[78]. Taip yra todėl, kad tokie svarstymai gali tiksliai neatspindėti, kaip pirkėjai vertina skirtingas prekės savybes ir kaip pirkėjai reaguotų į santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius, pavyzdžiui, kainos padidinimą.
56. Todėl Konkurencijos taryba vertina pagrindines priežastis, dėl kurių pirkėjai vieną prekę pakeistų arba nepakeistų kita, siekdama nustatyti parametrus, kurie pirkėjams renkantis yra svarbiausi. Pirkėjų pasirinkimą gali lemti ne tik prekės kaina, bet ir įvairūs kiti parametrai, pavyzdžiui, inovatyvumas arba įvairūs kokybės aspektai, kaip nurodyta 16 punkte. Pavyzdžiui, pirkėjai gali atsižvelgti į tai, ar prekė pagaminta naudojant tvarią technologiją[79]. Taip pat gali būti svarbūs platinimo kanalų, įskaitant internetinius ir neinternetinius kanalus[80], skirtumai arba reguliavimas[81]. Be to, pirkėjų pasirinkimas gali priklausyti nuo elgsenos tendencingumo, pavyzdžiui, tendencijos pasirinkti pateiktą numatytąjį pasirinkimą. Nustačiusi parametrus, kurie yra svarbiausi pirkėjų (bei vartotojų) pasirinkimui, Konkurencijos taryba gali palyginti prekes pagal šiuos parametrus, o tai yra informatyvu siekiant įvertinti jų pakeičiamumą.
Antrasis poskirsnis
Ankstesnio pakeičiamumo įrodymai
57. Tam tikrais atvejais gali būti skirtingų prekių pakeičiamumo, kuris vyko praeityje po struktūrinių pokyčių, įvykių ar sukrėtimų rinkoje, įrodymų. Tokie įrodymai gali suteikti daug informacijos apie paklausos pakeičiamumą, ypač kai pakeitimą lemia išorinis[82] vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) prekių santykinių pasiūlos sąlygų pokytis – netikėtas kainų šuolis ar kitas panašus įvykis. Naujų prekių pateikimas į rinką taip pat gali suteikti naudingos informacijos, kai galima tiksliai išanalizuoti, kurių prekių pardavimas sumažėjo dėl naujos prekės[83]. Be to, informacijos apie pakeičiamumo modelius gali suteikti kiekių pokyčiai, susiję su reakcija į tiekėjo pasitraukimą iš rinkos arba tam tikrų prekių (laikinu) neprieinamumu (pavyzdžiui, dėl gamybos sustabdymo ar nutraukimo arba tiekimo grandinės sutrikimų)[84]. Vis dėlto reakcija į reikšmingą pokytį, pavyzdžiui, visišką prekės neprieinamumą ar naujos prekės pateikimą, ne visada gali rodyti, kaip pirkėjai reaguotų į mažesnius santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius.
58. Kai kuriais atvejais įprastinės veiklos metu ūkio subjektai taip pat gali rinkti aktualią informaciją apie savo prekių pakaitalus. Pavyzdžiui, ūkio subjektas gali turėti duomenų apie įgytus ir prarastus pirkėjus ir žinoti, kurie konkurentai tuos pirkėjus prarado (įgijo). Priešingai, įrodymai, kad pirkėjai prekės atsisako dėl veiksnių, nesusijusių su santykinių pasiūlos sąlygų pokyčiais (pavyzdžiui, ilgainiui pasikeičia prioritetai ar vartojimo įpročiai bei modeliai), informacijos apie paklausos pakeičiamumą suteikia mažiau[85].
59. Jei yra pakankamai duomenų apie ankstesnį pakeičiamumą, gali būti įmanoma apskaičiuoti kiekybinius įvairių prekių pakeičiamumo rodiklius. Pavyzdžiui, prekių, kurios galėtų būti pakaitalais, nukreipimo koeficientus. Šiais rodikliais įvertinama prarasta nagrinėjamos prekės pardavimo apimties dalis, kuri reaguojant į santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius perorientuojama prie kiekvienos prekės, kuri galėtų būti tinkamas pakaitalas. Be to, taikant ekonometrinius metodus, gali būti įmanoma įvertinti prekės paklausos elastingumą savo kainos atžvilgiu[86] ir jo paklausos elastingumą kitos prekės kainos atžvilgiu (kryžminį elastingumą)[87] [88]. Kad tokiais kiekybiniais įrodymais būtų galima pasikliauti, jie turi būti pakankamai patikimi.
Trečiasis poskirsnis
Hipotetinio pakeičiamumo įrodymai
60. Konkurencijos taryba taip pat gali remtis informacija apie tai, kaip pirkėjai gali reaguoti į hipotetinius santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius (hipotetinis pakeičiamumas). Remiantis pagrįstais pirkėjų ir konkurentų atsakymais į klausimus apie tokį hipotetinį pakeičiamumą, galima gauti informacijos prekėms-pakaitalams nustatyti. Kai kuriais atvejais hipotetinio pakeičiamumo įrodymų taip pat galima gauti iš reprezentatyviosios imties pirkėjų apklausų. Hipotetinio pakeičiamumo įrodymai gali būti vieninteliai turimi tiesioginiai (kiekybiniai) paklausos pakeičiamumo įrodymai ir suteikti informacijos vertinimui atlikti. Vis dėlto hipotetinio pakeičiamumo įrodymai gali būti mažiau patikimi nei faktinio pakeičiamumo įrodymai, nes hipotetinis paklausos pakeičiamumas nedaro faktinio poveikio pirkėjams arba jei yra kitų elgsenos tendencingumų. Rinkos dalyvių nuomonė apie hipotetinį alternatyvios prekės tikėtiną naudojimą arba naudojimo mastą gali būti nepakankamai patikima, išsami ar tiksli, kad būtų galima įvertinti paklausos elastingumą. Tačiau tai vertinama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir priklauso nuo turimų įrodymų patikimumo.
61. Sparčiai besivystančiose pramonės šakose, ypač tose, kuriose būdinga sparti technologinė pažanga (pavyzdžiui, skaitmeniniame sektoriuje), naujų ar naujai sukurtų prekių arba procesų pateikimas ir technologiniai ar reguliavimo pokyčiai gali lemti struktūrinius rinkos pokyčius, veikiančius esamą konkurencijos dinamiką ir bendrą reakciją į santykines pasiūlos sąlygas. Tokiais atvejais Konkurencijos taryba, laikydamasi 23 punkte nustatytų sąlygų, gali atsižvelgti į numatomus pakeičiamumo galimybių pokyčius, atsirandančius dėl konkurencinės dinamikos pokyčių.
Ketvirtasis poskirsnis
Pramonės atstovų nuomone pagrįsti konkurencinio spaudimo įrodymai
62. Ūkio subjektai paprastai stebi konkurenciją rinkoje. Ją taip pat gali stebėti pramonės asociacijos arba ekspertai. Nors tokia pramonės atstovų nuomonė apie rinkos ribas nebūtinai atitinka atitinkamos rinkos sąvoką pagal konkurencijos teisę, informacija apie tai, kurie ūkio subjektai laiko vienas kitą (artimais) konkurentais, taip pat kitų rinkos dalyvių ir pramonės ekspertų nuomonė apie konkurencinį spaudimą gali būti naudinga paklausos pakeičiamumui įvertinti. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai nuomonės, kad tam tikri ūkio subjektai yra (artimi) konkurentai, atitinka Konkurencijos tarybos taikomus rinkos apibrėžimo principus, t. y. kai pirkėjai minėtų ūkio subjektų prekes laiko pakaitalais.
Penktasis poskirsnis
Su paklausos nukreipimu galimiems pakaitalams susijusios kliūtys ir kaštai
63. Yra įvairių galimų pakeičiamumo kliūčių ir keitimo kaštų. Šios kliūtys ir kaštai gali būti įvairios kilmės, pavyzdžiui, sutartiniai įsipareigojimai, alternatyvių prekių paieškos kaštai, netikrumas dėl alternatyvių prekių kokybės ir reputacijos, mokymosi naudotis kitomis prekėmis arba savo gamybos procesų pritaikymo kaštai, prekės ženklo atpažįstamumas, reguliavimo kliūtys arba kitos valstybės intervencijos formos, tinklo efekto buvimas[89], duomenų perkeliamumo kaštai, sąveikumo[90] su kitomis prekėmis mastas arba kitų tipų priklausomybė, susijusi su duomenimis, prekių integravimu ar naudojimo papildomumu.
64. Kliūčių keisti prekę taip pat gali atsirasti, jei pirkėjai vieno pardavimo kanalo negali pakeisti kitu. Pavyzdžiui, konkurencinis spaudimas tiekiant automobilių dalis originalios įrangos rinkai gali skirtis nuo konkurencinio spaudimo jas tiekiant kaip atsargines dalis, taigi pirkėjai, šias dalis perkantys kaip atsargines, negali jų gauti originalios įrangos gamintojams siūlomomis sąlygomis. Dėl to gali būti apibrėžtos dvi atskiros atitinkamos prekės rinkos.
Šeštasis poskirsnis
MRIKP testo taikymas
65. Kai kuriais atvejais atitinkamos rinkos ribas taip pat galima nustatyti kiekybiškai įvertinus, ar MRIKP būtų pelningas hipotetiniam monopolistui[91]. MRIKP testo taikymo pavyzdys yra kritinių praradimų analizė[92]. Atliekant kritinių praradimų analizę paprastai nustatoma, kiek daugiausia gali sumažėti pardavimo apimtis, kad hipotetiniam monopolistui būtų pelninga atlikti MRIKP. Tada kritiniai praradimai lyginami su tikėtino faktinio pardavimo apimties sumažėjimo dėl MRIKP įverčiu. Jei kritiniai praradimai yra didesni už tikėtiną faktinį apimties sumažėjimą, MRIKP būtų pelningas, o tai rodo, kad prekės numatomoje rinkoje sudaro atitinkamą prekės rinką. Pagal priešingą scenarijų gali tekti išplėsti numatomą rinką. Atliktinos analizės ypatumai priklauso nuo konkrečių kiekvieno atvejo aplinkybių. Atliekant kritinių praradimų analizę, taip pat yra atsižvelgiama į tai, kad nustatyta didelė procentinė pelno marža reiškia ne tik nedidelio masto kritinius praradimus, bet ir gali reikšti mažą faktinį paklausos elastingumą (taigi ir nedidelio masto faktinį apimties sumažėjimą), ir atvirkščiai[93].
Pirmasis poskirsnis
Ankstesnio pakeičiamumo įrodymai
66. Vertindama pasiūlos pakeičiamumą, Konkurencijos taryba gali atsižvelgti į ūkio subjektų pateiktus perteklinių pajėgumų, gebėjimo perkelti gamybą ir pasiūlą trumpuoju laikotarpiu ir turimų paskatų tai padaryti, įrodymus. Ypač svarbūs yra ankstesnio atitinkamų prekių gamybos ar pasiūlos perkėlimo, reaguojant į išorinius pasiūlos ar paklausos sąlygų pokyčius (pavyzdžiui, įprastinės veiklos metu gaminamos skirtingos kokybės ar klasės prekės), įrodymai. Priešingai, nesant ankstesnio pasiūlos pakeičiamumo įrodymų, Konkurencijos taryba gali manyti, kad mažiau tikėtina, jog tokio pakeičiamumo poveikis būtų lygiavertis paklausos pakeičiamumo poveikiui veiksmingumo ir staigumo atžvilgiu.
Antrasis poskirsnis
Su pasiūlos keitimu susijusios kliūtys ir kaštai
67. Konkurencijos taryba, vertindama galimybę išplėsti rinką pasiūlos pakeičiamumo pagrindu, atsižvelgia į įvairias kliūtis ir kaštus. Pavyzdžiui, ji atsižvelgia į tai, ar norėdami keisti gamybą arba tiekimą ūkio subjektai turi skirti konkrečių kapitalo investicijų arba konkrečių investicijų į gamybos procesus, mokymąsi ir žmogiškąjį kapitalą, prekės ženklo sukūrimą ar pavadinimo žinomumo užtikrinimą, prieigą prie duomenų, gamybos priemonių pertvarkymo kaštus, arba kitų investicijų. Be to, gali būti svarbi informacija apie esamas teisines ar administracines kliūtis, pavyzdžiui, būtinybę turėti tam tikrą licenciją, arba strateginio pobūdžio kliūtis, galinčias daryti poveikį gamybos ar tiekimo keitimui, pavyzdžiui, sutartinius ryšius ar išimtinumo susitarimus. Taip pat yra analizuojamos ūkio subjektų turimos paskatos keisti gamybą arba tiekimą, įskaitant tai, ar dėl tokio keitimo sumažėtų kitų prekių pardavimai, ir jų noras keisti gamybą arba tiekimą. Net esant galimybei gaminti naują prekę, ūkio subjektai gali nebūti suinteresuoti to daryti, jeigu pirkėjai yra lojalūs nagrinėjamoms prekėms arba nevertina naujos prekės kaip tinkamos alternatyvos. Kaip paaiškinta 42 punkte, kai tokios kliūtys ar kaštai nėra nereikšmingi, Konkurencijos taryba atlikdama konkurencijos vertinimą veikiau atsižvelgia į tokių ūkio subjektų daromą konkurencinį spaudimą (jei jis yra), o ne išplečia atitinkamą rinką.
TREČIASIS SKIRSNIS
ĮRODYMAI, NAUDOJAMI APIBRĖŽIANT GEOGRAFINES RINKAS
68. Konkurencijos taryba paprastai gali preliminariai nuspręsti, ar numatoma geografinė rinka yra lokali, nacionalinė, regioninė, visa EEE, platesnė nei EEE ar pasaulinė, remdamasi preliminaria informacija apie atitinkamų prekių pirkėjų pirkimo elgseną ir prioritetus. Paskui yra tiriama, ar visoje numatomoje rinkoje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti elgesio arba koncentracijos poveikį, ir ar numatomą rinką galima atskirti nuo kitų teritorijų, nes jose konkurencijos sąlygos reikšmingai skiriasi.
69. Tie patys kiekybiniai testai, taikomi apibrėžiant prekės rinką, gali būti naudojami taip pat ir geografinės rinkos apibrėžimui, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip valiutų kursų pokyčiai, apmokestinimas, prekių diferencijavimas ir teisinis reguliavimas.
70. Žemiau nurodytos įrodymų kategorijos gali būti svarbios apibrėžiant atitinkamą geografinę rinką.
Pirmasis poskirsnis
Esami tiekėjai, rinkos dalys ir kainos
71. Kai skirtingose geografinėse teritorijose pirkėjai turi prieigą prie tų pačių faktinių ir potencialių tiekėjų ir kai tų tiekėjų rinkos dalys skirtingose teritorijose yra panašios, tai paprastai yra pirmas požymis, kad konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos ir tas teritorijas galima priskirti tai pačiai atitinkamai geografinei rinkai. Priešingai, kai šių tiekėjų rinkos dalys skirtingose geografinėse teritorijose labai skiriasi, tai paprastai rodo, kad konkurencijos sąlygos šiose teritorijose nėra pakankamai vienodos.
72. Naudingų įrodymų gali suteikti preliminari kainodaros ir kainų skirtumų analizė. Tam tikrais atvejais gali būti įrodymų apie kainų pokyčius skirtingose teritorijose ir pirkėjų reakciją į šiuos pasikeitimus. Dažniausiai galima tikėtis, kad vienodos konkurencijos sąlygos skirtingose teritorijose lems tų pačių prekių panašias kainas. Toks panašumas taip pat gali būti arbitražo skirtingose teritorijose rezultatas, t. y. proceso, kurio metu didesnės kainos vienoje teritorijoje gali paskatinti arbitražo dalyvius pirkti mažų kainų teritorijoje ir perparduoti didelių kainų teritorijoje, kol kainos susilygina tiek, kad toks arbitražas tampa nepelningas. Konkurencijos taryba taip pat gali įvertinti, ar tiekėjai skirtingose vietose esantiems pirkėjams siūlo nevienodas tiekimo sąlygas, nes tai gali daryti poveikį tam, ar rinką galima apibrėžti pagal tiekėjų buvimo vietą[94].
73. Vis dėlto, apibrėžiant geografinę rinką, rinkos dalių ir kainų analizės duomenys savaime nėra lemiamas veiksnys[95]. Todėl paprastai yra tiriamos priežastys, dėl kurių susiklostė tam tikra rinkos dalių ar kainų konfigūracija, taip pat vertinami kiti rodikliai.
Antrasis poskirsnis
Pirkėjų prioritetai ir pirkimo elgsena
74. Kultūros, kalbos, gyvenimo būdo, demografijos ar socialinės ir ekonominės padėties skirtumai gali lemti vietinius, nacionalinius ar regioninius prioritetus tam tikroms prekėms ar prekės ženklams[96]. Tai gali paveikti skirtingų ūkio subjektų konkurencinę padėtį skirtingose teritorijose. Tikėtina, kad skirtingose teritorijose esančių pirkėjų prioritetų skirtumai gali lemti nevienodą pirkimo elgseną, taigi, turi didelį potencialą apriboti geografinę rinkos aprėptį.
75. Konkrečiai, kai prekių, kurias pirkėjai laiko vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) prekių pakaitalais, rinkiniai skiriasi įvairiose geografinėse teritorijose, dažniausiai yra stiprus požymis, kad konkurencijos sąlygos nėra pakankamai vienodos, kad tos teritorijos priklausytų tai pačiai geografinei rinkai.
76. Įrodymai apie netolimoje praeityje vykusį užsakymų nukreipimą į kitas teritorijas taip pat gali būti naudojami geografinės rinkos apibrėžimui.
77. Pirkėjų dabartinio pirkimo geografijos tyrimas gali suteikti naudingų įžvalgų, iš kurių matyti pirkėjų prioritetų ir konkurencijos sąlygų panašumus ar skirtumus. Pavyzdžiui, kai pirkėjai tų pačių tiekėjų paslaugomis (panašiomis sąlygomis) gali naudotis visoje Lietuvoje, o pateikti konkurencingus pasiūlymus gali ūkio subjektai iš visos Lietuvos (ir faktiškai pateikia juos), tai tokiu atveju geografine rinka Konkurencijos taryba paprastai laikys visą Lietuvos Respublikos teritoriją; jei nėra kitų tokiai išvadai prieštaraujančių veiksnių. Analogiškai, kai pirkėjai tų pačių tiekėjų paslaugomis (panašiomis sąlygomis) gali naudotis platesnėje teritorijoje, geografinė rinka greičiausiai bus apibrėžta plačiau, jei nėra kitų tokiai išvadai prieštaraujančių veiksnių[97] [98]. Rinka taip pat gali būti apibrėžiama plačiau neįtraukiant tam tikrų teritorijų[99], pavyzdžiui, jei yra didelių patekimo į rinką kliūčių arba kitų kliūčių, trukdančių pirkėjams vykdyti įsigijimą platesniu mastu. Tokiais atvejais (ir kai geografinės rinkos apibrėžiamos pagal pirkėjų buvimo vietą) bet koks importas iš neįtrauktų teritorijų į apibrėžtą geografinę rinką būtų įtraukiamas apskaičiuojant rinkos dalis[100], o atliekant konkurencijos vertinimą turėtų būti analizuojama, ar toks importas galėtų daryti spaudimą vertinamam (-iems) ūkio subjektui (-ams) atitinkamoje rinkoje.
Trečiasis poskirsnis
Su tiekimu skirtingose teritorijose esantiems pirkėjams susijusios kliūtys ir kaštai
78. Konkurencijos taryba vertina, ar tiekėjai gali ir nori siūlyti prekes konkurencingomis sąlygomis visoje numatomoje rinkoje, ar yra kliūčių arba kaštų, dėl kurių tiekėjas negali arba jam nėra patrauklu aptarnauti pirkėjus konkurencingomis sąlygomis tose teritorijose, kuriose jis šiuo metu neaptarnauja. Atliekant šį vertinimą, be kita ko, tiriama, ar pirkėjų prioritetų patenkinimui tiekėjams būtina turėti vietos padalinį arba prieigą prie platinimo tinklo ar atitinkamų platinimo kanalų tam, kad galėtų parduoti visoje numatomoje rinkoje. Taip pat tiriama reguliavimo sistema, t. y. valstybės veiksmais sukurtos bet kokio pobūdžio kliūtys, kurios gali paveikti tiekėjus iš kitų teritorijų. Tokios kliūtys gali būti, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės, valstybės subsidijos, kainų reguliavimas, prekybą ar gamybą ribojančios kvotos ir tarifai, techniniai standartai, kalbos reikalavimai, teisinės monopolijos, įsisteigimo laisvės apribojimai, administracinių leidimų reikalavimai (pavyzdžiui, licencijos ir leidimai) arba kitas konkrečių sektorių reguliavimas. Tokios kliūtys gali reikšmingai apriboti konkurencinį spaudimą, kurį tam tikroje teritorijoje esantiems tiekėjams daro už jos ribų esantys tiekėjai, ir taip lemti skirtingas konkurencijos sąlygas. Tos pačios kliūtys taip pat gali trukdyti pirkėjams pirkti iš kitose teritorijose esančių tiekėjų.
79. Ir atvirkščiai, reguliavimo sistema, ypač reguliavimo harmonizavimas (pavyzdžiui, Europos Sąjungos arba pasauliniu lygiu), gali sumažinti prekybos kliūčių ir rodyti, kad geografinės rinkos yra platesnės arba gali tapti platesnės ateityje. Kai reguliavimo kliūtys pašalinamos, Konkurencijos taryba įvertina atitinkamus įrodymus, iš kurių matyti struktūriniai rinkos pokyčiai (pavyzdžiui, su kainomis, rinkos dalimis arba prekybos modeliais susijusius įrodymus).
Ketvirtasis poskirsnis
Su atstumu susiję veiksniai, transporto kaštai ir pasiekiamumo zonos
80. Kai kuriose rinkose tiekėjų konkurencinė padėtis gali priklausyti nuo atstumo tarp kiekvieno tiekėjo ir pirkėjo. Pavyzdžiui, transporto kaštai gali sudaryti svarbią tam tikrų prekių įsigijimo išlaidų dalį, todėl tiekėjai, esantys didesniu atstumu nuo pirkėjo, gali atsidurti labai nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su arčiau pirkėjo esančiais tiekėjais. Panašų poveikį gali daryti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tiekimo saugumas, tvarumo aspektai[101], prekių galiojimo laikas ar prieinamumas. Be to, aplink pirkėjus apibrėžtose rinkose svarbus veiksnys gali būti kelionės atstumas arba kelionės trukmė iki tiekėjo. Tai paprastai aktualu, pavyzdžiui, oro uostų, prekybos centrų ar degalinių atveju.
81. Tokiomis aplinkybėmis tikėtina, kad rinkos gali būti geografiškai diferencijuotos, nes konkurencijos sąlygų kitimas priklauso nuo atstumo tarp kiekvieno tiekėjo ir pirkėjo[102]. Tokiais atvejais Konkurencijos taryba gali apibrėžti geografinę rinką remdamasi pasiekiamumo zonomis (angl. catchment areas). Jos gali būti nustatomos pagal pirkėjų arba tiekėjų buvimo vietą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo ypatybes ir į tai, ar tiekėjų nustatytų sąlygų, kuriomis jie siūlo prekes, skirtumai priklauso nuo pirkėjo geografinės teritorijos arba buvimo vietos. Jei tokios diskriminacijos nėra, pasiekiamumo zonos dažnai nustatomos aplink tiekėjų buvimo vietas. Rinkose, kuriose kainos nustatomos konkretiems pirkėjams, paprastai pageidautina įvertinti konkurencijos sąlygas įvairiose pirkėjų buvimo vietose ir pasiekiamumo zonas nustatyti aplink tas vietas[103]. Kai to padaryti neįmanoma, nes, pavyzdžiui, pirkėjų yra daug ir jie išsisklaidę arba nėra informacijos apie konkurentų pirkėjų buvimo vietą, Konkurencijos taryba pasiekiamumo zonas gali nustatyti aplink tiekėjų buvimo vietas.
82. Vertinant pasiekiamumo zonas dažniausiai skaičiuojamas pirkėjų kelionės atstumas ar kelionės laikas (tokiu atveju jos vadinamos izochronomis) arba pristatymo atstumas ar pristatymo laikas visoje vietovėje, kurioje atliekama tam tikra pardavimų dalis. Nustatytos pasiekiamumo zonos paprastai turi atspindėti daugumos pirkėjų pirkimo modelius/įpročius[104]. Pasiekiamumo zonas galima nustatyti pagal faktinį pristatymo, kelionės atstumą ar laiką ir (arba) jie gali būti grindžiami rinkos dalyvių nuomone. Tuo remiantis paprastai yra laikoma, kad pasiekiamumo zonos turi apimti 80 proc. pardavimų apimties arba pirkėjų skaičiaus[105]. Atsižvelgiant į konkrečias rinkos aplinkybes galima remtis ir alternatyviais intervalais. Pavyzdžiui, praktikoje geografinės rinkos buvo apibrėžtos pagal pasiekiamumo zonas, apimančias 70 proc. ir (arba) 90 proc. pardavimų apimties[106].
83. Pasirinkimas, ar geografinės rinkos apibrėžimui naudoti atstumą ar laiką, priklauso nuo konkrečios situacijos ir veiksnių, lemiančių tiekėjų arba pirkėjų pasirinkimą transportuoti arba keliauti. Pavyzdžiui, žvyro transportavimo kaštai priklauso nuo transportavimo atstumo, taigi ir rinka turėtų būti apibrėžiama transportavimo atstumu. Priešingai, mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkoje pirkėjai, keliaujantys automobiliu, parduotuvę gali rinktis atsižvelgdami į keliavimo laiką, ir tokiu atveju gali būti tikslingiau naudoti laiką.
84. Minėtu būdu geografinė rinka gali būti apibrėžiama skirtingu tikslumu (pavyzdžiui, atstumą matuojant tiesia linija arba keliais, atsižvelgiant į greičio apribojimus ir eismą). Mažiau tikslus apibrėžimas turėtų būti pasirenkamas tais atvejais, kai yra mažai tikėtina, jog dėl mažesnio tikslumo pasikeis vertinimo rezultatai.
Penktasis poskirsnis
Prekybos srautai ir vežimo tendencijos
85. Analizuojant vežimo ir prekybos srautų tendencijas bei raidą ir tokius srautus lemiančius veiksnius, galima nustatyti, ar yra su tuo susijusių barjerų. Iš to, kaip tokie srautai reaguoja į santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius, taip pat galima nustatyti, kokio dydžio konkurencinį spaudimą vertinamam (-iems) ūkio subjektui (-ams) daro tiekėjai, esantys už numatomos geografinės rinkos ribų. Kai kuriais atvejais šį spaudimą gali būti įmanoma įvertinti kiekybiškai, pavyzdžiui, ekonometriškai įvertinus importo elastingumą arba atlikus įvykių tyrimus, kuriais parodoma, kaip importas reaguoja į kainų pokyčius[107]. Tačiau vien prekybos srautų buvimas ar jų reakcija į santykinių pasiūlos sąlygų pokyčius nebūtinai reiškia, kad konkurencijos sąlygos teritorijoje, iš kurios prasideda prekybos srautai, ir numatomos geografinės rinkos sąlygos yra pakankamai vienodos, kad būtų galima pagrįstai išplėsti atitinkamą geografinę rinką. Kitais atvejais, kaip paaiškinta 49 punkte, atlikdama konkurencijos vertinimą Konkurencijos taryba ne plečia atitinkamą geografinę rinką, o atsižvelgia į importuotojų konkurencinį spaudimą (jei jis yra) vertinamam (-iems) ūkio subjektui (-ams) (įskaitant rinkos dalis ir galimą plėtrą ateityje).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ĮRODYMŲ RINKIMAS IR VERTINIMAS
86. Apibrėždama atitinkamą rinką Konkurencijos taryba naudoja įvairius informacijos šaltinius ir įrodymų kategorijas, taip pat gali remtis tiek kokybine, tiek kiekybine informacija. Tam tikrų rūšių įrodymai gali būti lemiami vienu atveju, tačiau mažai svarbūs arba visai nesvarbūs kitais atvejais, susijusiais su kita pramonės šaka, preke arba aplinkybėmis. Dažniausiai, ypač kai reikia atlikti išsamų vertinimą, Konkurencijos taryba savo sprendimus grindžia daugelio veiksnių analize (žr. III skyriaus antrąjį ir trečiąjį skirsnius) ir įvairiais šaltiniais. Siekiant veiksmingai panaudoti visą turimą informaciją, kuri gali būti svarbi atskirais atvejais, yra laikomasi atviro požiūrio į empirinius įrodymus ir jais remiantis atliekamą bendrą vertinimą[108]. Konkurencijos taryba netaiko griežtos skirtingų informacijos šaltinių ar įrodymų rūšių hierarchijos[109].
87. Įrodymai, kuriais naudojantis apibrėžiamos rinkos, turėtų būti patikimi[110]. Tikėtina, kad taip bus, pavyzdžiui, tada, kai įrodymai gaunami iš valdžios institucijų arba juos patvirtina keli šaltiniai, įskaitant priešingų interesų turinčius rinkos dalyvius, pavyzdžiui, tiekėjus ir jų tiesioginius pirkėjus. Be to, kiek įmanoma, Konkurencijos taryba naudoja naujausius su tiriamuoju laikotarpiu susijusius įrodymus, ypač vertindama besikeičiančios pramonės šakos rinkas. Kai konkrečiu atveju reikia atlikti perspektyvinį vertinimą ir rinkos apibrėžimas grindžiamas vertinamu laikotarpiu vykstančiais konkurencijos dinamikos pokyčiais, tokie pokyčiai turi būti pagrįsti patikimais įrodymais, pakankama tikimybe rodančiais, kad numatomi pokyčiai iš tikrųjų įvyks. Atliekant tokius perspektyvinius vertinimus, kai kurių kategorijų ar šaltinių įrodymai gali būti mažiau patikimi arba jų gali iš viso nebūti. Pavyzdžiui, vertinant naujas kuriamas prekes gali nebūti ankstesnio pakeičiamumo įrodymų. O štai atliekant perspektyvinį vertinimą, rinkos dalyvių įprastinės veiklos metu parengti vidaus dokumentai arba nepriklausomos pramonės šakos ataskaitos, kuriose pateikiamos patikimos prognozės, gali būti ypač svarbūs.
88. Įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, jei galima nustatyti, kad įrodymams negalėjo turėti įtakos Konkurencijos tarybos tyrimas, pavyzdžiui, kai įrodymai atsirado anksčiau nei diskusijos apie koncentraciją ar elgesį. Jei įrodymai prieštaringi, Konkurencijos taryba prireikus tiria atitinkamus pareiškimus arba duomenis, pavyzdžiui, patikrina, ar yra nepriklausomų ir patikimų šaltinių. Jei tokių šaltinių nėra, yra įvertinama, kurie įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, atsižvelgiant į informacijos šaltinius, informacijos surinkimo ar pateikimo Konkurencijos tarybai aplinkybes ir į tai, kada ji buvo pateikta.
89. Konkurencijos taryba remiasi vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pateikta informacija ir prireikus renka įrodymus teikdama rinkos dalyviams, įskaitant vertinamus ūkio subjektus, rašytinius prašymus pateikti informaciją ir (arba) rengdama pokalbius su jais. Taip ji siekia gauti faktinių įrodymų iš pagrindinių konkurentų ir pirkėjų sektoriuje ir sužinoti jų nuomonę apie prekės bei geografinės rinkos ribas. Jei reaguojant į prašymus pateikti informaciją pateikiama klaidinančių ar neteisingų atsakymų, gali būti skiriamos baudos, kas padeda užtikrinti, kad būtų pateikiama tiksli informacija. Konkurencijos taryba taip pat gali susisiekti su atitinkamomis tiekėjų, prekybos ar pirkėjų asociacijomis, ūkio subjektais, veikiančiais priešsrovinėse ar susijusiose rinkose, ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant vietines, nacionalines ar tarptautines valdžios institucijas ir įstaigas arba nevyriausybines organizacijas.
90. Siekdama apibrėžti atitinkamą rinką, Konkurencijos taryba taip pat gali prašyti atitinkamų subjektų, visų pirma vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų), vidaus dokumentų. Tokie dokumentai yra ypač svarbūs, jei buvo parengti įprastinės veiklos metu, o ne rengiantis Konkurencijos tarybos tyrimui ar jam vykstant, nes jie gali geriau atspindėti šių ūkio subjektų požiūrį į rinką. Tai, be kita ko, gali būti rinkodaros tyrimai, kuriuos ūkio subjektai užsakė anksčiau, kad jais remdamiesi galėtų priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl savo prekių kainų nustatymo arba rinkodaros veiksmų. Nustatant, ar ekonomiškai svarbi pirkėjų dalis dvi prekes laiko pakeičiamomis, gali būti atsižvelgiama į pirkėjų apklausas apie prekių naudojimo tendencijas ir požiūrį, duomenis apie pirkėjų pirkimo pasiskirstymą, tiekėjų išsakytą nuomonę ir vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) ir konkurentų pateiktus rinkos tyrimus. Įrodymai, iš kurių matyti, kad ūkio subjektas stebi tam tikrų konkurentų elgesį, arba strateginiai dokumentai, kuriais remiasi ūkio subjektas priimdamas pagrįstus verslo sprendimus (pavyzdžiui, verslo planai arba stiprybių, silpnybių, galimybių ar grėsmių įvertinimai), taip pat gali parodyti, kokio stiprumo konkurencinį spaudimą daro įvairūs konkuruojantys ūkio subjektai[111]. Vertinant atskirų dokumentų svarbą, reikėtų atsižvelgti į veiksnius, susijusius su jų kontekstu. Tokie veiksniai, be kita ko, yra dokumentų data, autoriai ir galimi adresatai (pavyzdžiui, jų pareigos, kompetencija ir (arba) darbo stažas) ir dokumentų paskirtis.
91. Kai kuriais atvejais naudingos informacijos apie atitinkamą rinką galima gauti tyrimo tikslais atlikus ad hoc apklausas, apimančias reprezentatyviąją pirkėjų ar tiekėjų imtį[112]. Konkurencijos taryba gali nuspręsti atlikti apklausą konkrečiu atveju, atsižvelgdama į nagrinėjamą klausimą, remdamasi iš kitų šaltinių gautais įrodymais ir atsižvelgdama į administracinius apribojimus, pavyzdžiui, tyrimo trukmę. Tyrimai turi būti kruopščiai suplanuoti, kad iš tirtinos visumos būtų gauti reprezentatyvūs atsakymai[113].
92. Be to, Konkurencijos taryba gali remtis viešai skelbiama informacija, rinkos ar sektoriaus ataskaitomis, finansų analitikų ataskaitomis, rinkos statistiniais duomenimis ar ekonominiais tyrimais, įskaitant išorės konsultantų atliktus tyrimus[114]. Su reguliuojamomis rinkomis, įskaitant, pavyzdžiui, telekomunikacijų, energetikos ar sveikatos priežiūros sektorius, susijusiais atvejais Konkurencijos taryba gali prašyti ir konkretaus sektoriaus reguliavimo institucijų pateikti duomenis ir nuomonę.
IV SKYRIUS
RINKOS APIBRĖŽIMAS ESANT SPECIFINĖMS APLINKYBĖMIS
94. Šiame skyriuje aptariami tam tikri rinkos apibrėžimo aspektai, būdingi konkrečioms pramonės šakoms, sektoriams ar rinkų tipams. Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, jame minimoms konkrečioms pramonės šakoms, sektoriams ar rinkų tipams taip pat taikomi šiame pranešime nustatyti bendrieji prekės ir geografinės rinkos apibrėžimo principai.
PIRMASIS SKIRSNIS
RINKOS APIBRĖŽIMAS ESANT REIKŠMINGA DIFERENCIACIJAI
95. Prekės gali būti ypač diferencijuotos, t. y. vienos prekės yra artimesni tam tikros prekės pakaitalai, nei kitos. Diferenciacija gali būti prekės arba geografiniu lygmeniu. Prekių diferenciacija egzistuoja tada, kai pirkėjo pasirinkimą lemia prekių savybės[115], įskaitant dizainą, prekės ženklo įvaizdį, technines specifikacijas, ilgaamžiškumą, (paslaugos) kokybę ar kitą ypatingą požymį[116]. Geografinė diferenciacija atsiranda tada, kai atskiro pirkėjo pasirinkimą lemia jo ir konkretaus tiekėjo buvimo vieta[117].
96. Atlikdama pirkėjams faktiškai prieinamų pakaitalų analizę, Konkurencijos taryba gali nustatyti atskiras atitinkamas rinkas diferencijuotų prekių kontinuume. Kitais atvejais galima apibrėžti santykinai plačią atitinkamą rinką, apimančią diferencijuotas prekes[118].
97. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į esamas pakeičiamumo grandines[119], galima apibrėžti atitinkamas rinkas, kurių kraštutiniuose taškuose esančios prekės ar teritorijos nėra tiesioginiai pakaitalai[120]. Pavyzdžiui, jeigu prekės transportavimo kaštai yra dideli, jos vežimas gali apsiriboti tam tikro dydžio teritorija aplink kiekvieną tiekėją, ir tokia teritorija iš esmės galėtų sudaryti atitinkamą geografinę rinką. Tačiau jeigu tiekėjai yra išsidėstę taip, kad šios teritorijos aplink kiekvieną tiekėją žymiai persidengia, tai gali būti, kad šių prekių kainodarai varžančios įtakos turi pakeičiamumo grandinės efektas, ir tuomet geografinė rinka gali būti apibrėžiama plačiau. Vis dėlto ankstesnėse bylose išnagrinėjus faktus tokie platesni pakeičiamumo grandinėmis grindžiami rinkos apibrėžimai[121] dažniausiai buvo atmesti.
98. Bendrai laikoma, kad kuo toliau pakeičiamumo grandine nuo nagrinėjamų prekių ar teritorijų yra nutolusios kitos prekės ar teritorijos, tuo mažesnis yra jų sudaromas konkurencinis spaudimas ir tuo mažiau tikėtina, kad jos pateks į tą pačią rinką.
99. Svarbu atkreipti dėmesį, kad egzistuoja ženklūs netiesioginių pakaitalų įtraukimo į atitinkamą rinką apribojimai:
99.1. Pakeičiamumo grandinėse dažnai egzistuoja trūkiai, dėl kurių prekės ar teritorijos skirtingose trūkio pusėse nėra artimi pakaitalai (pavyzdžiui, keliavimo kliūtys).
99.2. Plečiantis pakeičiamumo grandinei, vartotojų, kurie tolimesnes grandinės grandis laiko tinkamais pakaitalais (ribinių vartotojų), dalis bendrame vartotojų skaičiuje mažėja. Taigi tam tikrame pakeičiamumo grandinės etape hipotetinis monopolistas galėtų pelningai taikyti MRIKP. Pavyzdžiui, jeigu pakeičiamumo grandinę jau sudaro 10 prekių, o 11-tą prekę kaip pakaitalą mato tik 10-tą prekę perkantys pirkėjai, ši pirkėjų dalis gali būti nepakankama, kad atgrasytų hipotetinį monopolistą nuo kainos padidinimo.
99.3. Atitinkamos rinkos apibrėžimas neturėtų būti plečiamas, jeigu pakeičiamumo grandinę sudaranti grandis nėra pakankamai didelė, kad suvaržytų nagrinėjamos prekės tiekėją. Tai ypač aktualu, jeigu į pakeičiamumo grandinę patenka nišinė prekė. Pavyzdžiui, jeigu dvi dideles prekių grupes, kurios tiesiogiai tarpusavyje nėra pakeičiamos, jungia maža nišinė rinka, tokios prekių grupės neturėtų patekti į tą pačią rinką.
99.4. Jeigu egzistuoja skirtingų kainų ar tiekimo sąlygų taikymo galimybė, atitinkamą rinką gali sudaryti ir viena pakeičiamumo grandinės grandis. Tais atvejais, kai gamintojas gali identifikuoti pirkėjus, kurie tolimesnes pakeičiamumo grandinės grandis laiko tinkamais pakaitalais, ir taikyti jiems specialias kainas, pakeičiamumo grandinių poveikis konkurenciniam spaudimui yra neutralizuojamas. Geografinės rinkos atveju tai gali rodyti šios aplinkybės: vyksta dvišalės derybos, nėra viešų nacionalinių kainoraščių, kainos reikšmingai skiriasi priklausomai nuo individualių prekių specifikacijų, tiekėjai žino pirkėjų buvimo vietą ir t.t.
99.5. Labai svarbu pabrėžti, jog atitinkamos rinkos ribos dėl pakeičiamumo grandinės gali būti praplečiamos, jeigu grandininis pakeičiamumas yra paremtas faktiniais duomenimis, tokiais kaip pakeičiamumo grandinės kraštuose esančių prekių kainų tarpusavio priklausomybė, kainų lygių pakeičiamumo grandinės kraštuose panašumas.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKOS APIBRĖŽIMAS ESANT PIRKĖJŲ AR PIRKĖJŲ GRUPIŲ DISKRIMINACIJAI
100. Pirkėjai arba pirkėjų grupės diskriminuojami, kai jiems dėl priežasčių, nesusijusių su kaštais, siūlomos skirtingos tos pačios prekės tiekimo sąlygos (pavyzdžiui, skiriasi kaina ar kokybė)[122]. Dėl to gali susidaryti atskira atitinkamos prekės pirkėjų grupė, sudaranti siauresnę atskirą rinką. Paprastai taip yra tuo atveju, kai tenkinamos visos trys žemiau nurodytos sąlygos[123]:
100.1. galima aiškiai nustatyti, kuriai grupei priklauso atskiras pirkėjas tuo metu, kai jam parduodama atitinkama prekė;
101. Pirkėjų arba pirkėjų grupių diskriminacijos atvejais gali labai skirtis konkurencijos sąlygos skirtingose pirkėjų grupėse, todėl nagrinėjamo elgesio ar koncentracijos poveikis skirtingoms pirkėjų grupėms gali būti nevienodas. Dėl to gali prireikti apibrėžti atskiras atitinkamas kiekvieno pirkėjo ar pirkėjų grupės rinkas[124]. Diskriminacija pagal pirkėjo buvimo vietą taip pat gali būti priežastis apibrėžti atitinkamą geografinę rinką pagal šias buvimo vietas[125].
TREČIASIS SKIRSNIS
RINKOS, KURIOJE VYKDOMA DIDELIO MASTO MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA, APIBRĖŽIMAS
102. Inovacijos gali būti pagrindinis konkurencijos kriterijus, todėl yra atsižvelgiama į itin novatoriškų pramonės šakų, kurioms būdinga dažna ir reikšminga mokslinių tyrimų ir plėtros (toliau – MTP) veikla, ypatumus. Į šiuos ypatumus, kuriais gali pasižymėti bet kuris pramonės sektorius, paprastai atsižvelgiama atliekant konkurencijos vertinimą, tačiau jie gali būti svarbūs ir apibrėžiant rinką. Kadangi inovacijų pastangų, susijusių su galutinėmis prekėmis, rezultatai gali būti nenuspėjami, atliekant vertinimą galima atsižvelgti į įvairius potencialius MTP procesų rezultatus.
103. Tai iliustruoja vystymo stadijoje esančios prekės. Nors šios prekės pirkėjams kol kas neprieinamos, iš jų MTP procesų gali būti įmanoma nustatyti, kokios kitos prekės (-ių) pakaitalu, tikėtina, bus vystoma prekė, jei jos vystymas bus sėkmingai baigtas ir prekė bus pateikta rinkai. Konkurencijos taryba gali nustatyti, kad tokia vystoma prekė priklauso esamai atitinkamai prekės rinkai[126] arba naujai prekės rinkai, kurią sudaro tik ruošiama prekė ir jos pakaitalai[127]. Apibrėžiant atitinkamą rinką, ypač svarbios aplinkybės yra numatoma vystomos prekės paskirtis ir prognozuojamas jos pakeičiamumas su kitomis prekėmis. Gali būti, kad atitinkamos vystomų prekių rinkos geografinis aspektas turės atspindėti susijusių MTP pastangų geografinį aspektą. Taigi jis galėtų būti platesnis nei atitinkama geografinė parduodamų prekių rinka[128].
104. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali būti, kad MTP procesas (kol kas) glaudžiai nesusijęs su kokia nors konkrečia preke[129], o susijęs su ankstyvais mokslinių tyrimų, kurie gali būti skirti įvairiems tikslams ir ilgainiui panaudoti kuriant įvairias prekes, etapais. Nors dėl to, kad pasinaudojant tokiomis ankstyvo etapo inovacijų pastangomis negalima iš karto kurti parduodamų prekių, gali būti sunku nustatyti atitinkamą prekės rinką griežtąja prasme, vis dėlto gali būti svarbu nustatyti ribas, kuriose ūkio subjektai konkuruoja imdamiesi tokių ankstyvo etapo inovacijų pastangų, siekiant įvertinti, ar dėl koncentracijos arba elgesio gali sumažėti inovacijų konkurencija[130]. Atliekant tokio pobūdžio vertinimą, inovacijų konkurencijos ribos gali būti nustatomos remiantis tokiais atitinkamais veiksniais kaip inovacijų pastangų pobūdis ir apimtis, įvairių mokslinių tyrimų krypčių tikslai, įvairių dalyvaujančių grupių specializacija arba ankstesnių ūkio subjekto inovacijų pastangų rezultatai. Nustatant šias ribas tikslinga atsižvelgti į geografines teritorijas, kuriose vykdomi MTP, ir į kitus geografinius ypatumus[131].
105. Atsižvelgiant į III skyriuje išdėstytų bendrųjų veiksnių, pagal kuriuos apibrėžiama atitinkama prekės ir geografinė rinka, numatomumo laipsnį, jie gali būti svarbūs apibrėžiant rinkas, kuriose vykdoma didelio masto MTP veikla. Su tuo susijęs galimas MTP procesų, kurie yra glaudžiai susiję su konkrečia preke arba vystoma preke, ir ankstyvo etapo inovacijų pastangų, kurios su tomis prekėmis nėra glaudžiai susijusios, tarpusavio tęstinumas. Taip gali būti ypač tame etape, kai MTP procesai tampa tikslingesni, tačiau remiantis jais vis dar galima gauti alternatyvių rezultatų, kurie nėra pakankamai išbaigti ir jų negalima klasifikuoti kaip konkrečių nustatytos paskirties vystomų prekių, turinčių galutines charakteristikas. Tokiu atveju požiūris į rinkos apibrėžimą gali būti artimesnis taikomoms arba vystomoms prekėms, arba taikomoms ankstyvo etapo inovacijų pastangoms, priklausomai nuo to, kokiame etape yra atitinkamas MTP procesas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RINKOS APIBRĖŽIMAS ESANT DAUGIAPUSĖMS PLATFORMOMS
106. Daugiapusės platformos palaiko skirtingų naudotojų grupių tarpusavio sąveiką, todėl susiklosto padėtis, kai vienos naudotojų grupės paklausa veikia kitų grupių paklausą[132]. Tokiu atveju vienos grupės reakcija į pasikeitusias pasiūlos sąlygas gali paveikti ir kitas grupes, todėl tarp įvairių platformos pusių atsiranda grįžtamojo ryšio ratas, t. y. netiesioginis tinklo efektas[133]. Nustatydamos tiekimo sąlygas, platformos paprastai atsižvelgia į šį netiesioginį įvairių grupių tarpusavio tinklo efektą.
107. Daugiapusių platformų atveju, galima apibrėžti platformos siūlomas prekes kaip vieną atitinkamą prekės rinką taip, kad ji apimtų visas (arba kelias) naudotojų grupes[134], arba galima apibrėžti kiekvienoje platformos pusėje siūlomas prekes kaip atskiras, bet tarpusavyje susijusias atitinkamas prekių rinkas[135]. Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti tikslingiau apibrėžti atskiras rinkas, jei įvairiose platformos pusėse pakeičiamumo galimybės reikšmingai skiriasi. Siekdama įvertinti, ar yra tokių skirtumų, Konkurencijos taryba gali atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tai, ar skiriasi ūkio subjektai, siūlantys pakeičiamas prekes kiekvienai naudotojų grupei, kiek diferencijuotos kiekvienos pusės prekės (arba koks kiekvienos naudotojų grupės diferenciacijos suvokimas), kokie yra elgsenos veiksniai, pavyzdžiui, kiekvienos naudotojų grupės sprendimai dėl vienu metu naudojamų platformų skaičiaus[136], ir platformos pobūdis (pavyzdžiui, ar tai yra sandorių, ar (vartotojų) suvedimo platforma). Bet kuriuo atveju Konkurencijos taryba, kai aktualu, apibrėždama atitinkamas rinkas arba atlikdama konkurencijos vertinimą, atsižvelgia į netiesioginį naudotojų grupių, esančių įvairiose platformos pusėse, tarpusavio tinklo efektą.
108. Praktikoje dėl netiesioginio tinklo efekto gali būti sudėtingiau įvertinti paklausos pakeičiamumą ir ypač atlikti MRIKP testą, nei tais atvejais, kai nėra tokios vartotojų grupių paklausos tarpusavio priklausomybės.
109. Daugiapusės platformos vienai naudotojų grupei gali tiekti prekę už nulinę piniginę ar net už neigiamą kainą, kad pritrauktų naudotojus kitose platformos pusėse siūlomomis prekėmis ir (arba) monetizuotų savo prekes tose pusėse. Nulinė piniginė kaina gali būti neatsiejama daugiapusių platformų veiklos strategijos dalis. Tai, kad prekė tiekiama už nulinę piniginę kainą, nereiškia, jog nėra atitinkamos tos prekės rinkos.
110. Tokiais atvejais vertinant pakeičiamumą ypač svarbūs su kaina nesusiję parametrai. Daugiausia dėmesio yra skiriama tokiems veiksniams kaip prekės funkcionalumai[137], numatoma paskirtis[138], buvusio ar hipotetinio pakeičiamumo įrodymai[139], keitimo kliūtys arba išlaidos (pavyzdžiui, sąveika su kitomis prekėmis), duomenų perkeliamumas ir licencijavimo ypatybės[140]. Be to, Konkurencijos taryba gali apsvarstyti MRIKP metodikos alternatyvas, pavyzdžiui, vertinti naudotojų elgesį keičiant nulinės kainos prekę dėl mažo, bet reikšmingo kokybės ilgalaikio sumažėjimo (MRIKS)[141].
PENKTASIS SKIRSNIS
RINKOS APIBRĖŽIMAS ESANT ANTRINĖMS PREKĖMS, PAKETAMS, KREPŠELIAMS IR (SKAITMENINĖMS) EKOSISTEMOMS
111. Tam tikromis aplinkybėmis ilgalaikės prekės (pirminės prekės) vartojimas lemia kitos susijusios prekės (antrinės prekės) vartojimą. Šis atvejis dažnai vadinamas antrine rinka (angl. after-market). Tokiomis aplinkybėmis Konkurencijos taryba, apibrėždama pirminių ir antrinių prekių atitinkamas rinkas ir (arba) atlikdama konkurencijos vertinimą, taip pat atsižvelgia į konkurencinį spaudimą, kurį lemia rinkos sąlygos atitinkamose susijusiose rinkose.
112. Atitinkamas prekių rinkas, kuriose yra pirminių ir antrinių prekių, dažniausiai galima apibrėžti trimis būdais:
112.1. kaip sisteminę rinką, apimančią pirminę ir antrinę prekę[142];
112.2. kaip kelias rinkas, t. y. pirminės prekės rinką ir atskiras antrinių prekių rinkas, susijusias su kiekvienu pirminės prekės naudojamu prekės ženklu[143];
112.3. kaip dvi rinkas, t. y. pirminę prekės rinką ir antrinę prekės rinką[144].
113. Sisteminę rinką apibrėžti gali būti tikslingiau:
113.1. kuo labiau tikėtina, kad pirkdami pirminę prekę pirkėjai atsižvelgs į gyvavimo ciklo sąnaudas;
113.2. kuo didesnės išlaidos antrinei prekei (-ėms) (arba jos (jų) vertė), palyginti su išlaidomis pirminei prekei (arba jos verte);
113.3. kuo didesnis pirminių prekių tarpusavio pakeičiamumas ir kuo mažesnės vienos pirminės prekės keitimo kita kaštai;
113.4. kai nėra tiekėjų, kurie specializuojasi tik antrinėje prekėje (-ėse), arba jų yra nedaug[145].
114. Kitais atvejais gali būti tikslingiau apibrėžti dvi rinkas arba kelias rinkas, atsižvelgiant į įvairių tiekėjų antrinių prekių tarpusavio pakeičiamumą. Pavyzdžiui, jei skirtingų tiekėjų antrinės prekės yra suderinamos su visomis arba dauguma pirminių prekių, gali būti tinkamiau apibrėžti dvi rinkas, o jei pirminės prekės pirkėjai yra susaistyti ir gali naudoti tik ribotą antrinių prekių skaičių, gali būti tinkamiau apibrėžti kelias rinkas.
115. Kitomis aplinkybėmis, nors vieno ar daugiau prekių vartojimas nepriklauso nuo pirminės prekės, pirkėjai vis tiek gali pageidauti kartu vartoti kelias prekes kaip paketą. Tokiomis aplinkybėmis galima nagrinėti, ar paketas yra atitinkama prekės rinka, kuri skiriasi nuo atskirų prekių rinkų, vertinant paketo ir atskirų prekių tarpusavio pakeičiamumą (pavyzdžiui, vertinant, ar pirkėjai ieškotų, kur įsigyti atskiras prekes atskirai, jei pablogėtų prekių paketo tiekimo sąlygos)[146].
116. Tam tikrais atvejais atitinkama prekės rinka gali būti sudaryta iš prekių, kurios tarpusavyje nėra pakeičiamos, krepšelių. Pavyzdžiui, jeigu atitinkama rinka apibrėžta kaip mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekių rinka, į atitinkamą rinką patenka visos kasdienio vartojimo prekės. Ar toks krepšelių sudarymas yra tinkamas, priklauso nuo nagrinėjamos situacijos. Atliekant šį vertinimą, svarbu atsižvelgti, kuris būdas atitinka pirkėjo perspektyvą. Pavyzdžiui, jeigu yra analizuojamas konkrečios prekės didmeninis tiekimas mažmenine prekyba užsiimančiam ūkio subjektui, atitinkama rinka turėtų sudaryti tik ta prekė, o ne visų prekių, kurios parduodamos mažmeninėje rinkoje, krepšelis
117. Tam tikromis aplinkybėmis (skaitmenines) ekosistemas galima laikyti susidedančiomis iš pirminės pagrindinės prekės ir kelių antrinių (skaitmeninių) prekių, kurių vartojimas susijęs su pagrindine preke, pavyzdžiui, technologiniais ryšiais arba sąveika[147]. Todėl, kad apibrėžtų atitinkamą prekės rinką (-as), Konkurencijos taryba, nagrinėdama (skaitmenines) ekosistemas, gali taikyti principus, panašius į taikomus antrinėms rinkoms apibrėžti[148]. Kai antrinės (skaitmeninės) prekės siūlomos kaip paketas, Konkurencijos taryba taip pat gali vertinti, ar šis paketas gali sudaryti atskirą atitinkamą rinką. Nors ne visoms (skaitmeninėms) ekosistemoms tinka antrinės rinkos ar paketo rinkos vertinimo metodas, siekdama apibrėžti atitinkamą prekės rinką (-as), Konkurencijos taryba prireikus atsižvelgia į tokius veiksnius kaip tinklo efektas, keitimo kaštai (įskaitant pirkėjų susaistymą galinčius lemti veiksnius) ir sprendimai naudoti vieną platformą arba daug platformų.
V SKYRIUS
RINKOS DALYS
118. Apibrėžusi rinką, Konkurencijos taryba gali nustatyti kiekvienoje atitinkamoje rinkoje veikiančius tiekėjus ir pirkėjus. Tada ji gali apskaičiuoti bendrą rinkos dydį ir kiekvieno tiekėjo rinkos dalį, dažniausiai remdamasi atitinkamų prekių pardavimu (pirkėjų atveju – pirkimu) atitinkamoje geografinėje teritorijoje.
119. Rinkos dalys atspindi santykinę tiekėjų padėtį rinkoje, todėl gali būti labai naudingos vertinant rinkos galią. Tačiau rinkos dalys nėra vienintelis ūkio subjekto rinkos galios rodiklis[149]. Priklausomai nuo konkrečių faktinių bylos aplinkybių, gali būti svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, patekimo į rinką ar plėtros kliūtys, įskaitant kylančias dėl masto poveikio arba tinklo efekto, galimybės naudotis konkrečiu turtu ir žaliavomis, taip pat prekių diferenciacijos ir pakeičiamumo lygio. Tai išsamiau paaiškinta Komisijos gairėse dėl esminių vertinimų konkurencijos bylose[150].
120. Konkurencijos taryba paprastai remiasi rinkos dalimis, kurios pagrįstos komercinio pardavimo duomenimis[151]. O štai pirkimo rinkose Konkurencijos taryba paprastai remiasi rinkos dalimis, kurios pagrįstos (komercinio) pirkimo duomenimis. Dažniausiai tiek pardavimo ar pirkimo vertė, tiek pardavimo ar pirkimo apimtis suteikia naudingos informacijos.
121. Priklausomai nuo nagrinėjamų konkrečių prekių ar konkrečios pramonės šakos, nustatant rinkos dalis, kiti parametrai nei tik komercinio pardavimo arba pirkimo duomenys gali suteikti papildomos ar naudingesnės informacijos. Tai gali būti: pajėgumai arba gamyba[152] (ypač rinkose, kurioms būdinga, kad pajėgumai yra strategiškai svarbūs)[153]; tiekėjų skaičius (ypač rinkose, kuriose skelbiami formalūs konkursai, arba tais atvejais, kai inovatyvios prekės yra kūrimo etape); skirtų sutarčių skaičius[154]; vartojimo (naudojimo) rodikliai, pavyzdžiui, (aktyvių) vartotojų (naudotojų) skaičius[155], apsilankymų svetainėje[156] ar srautinių transliacijų skaičius, praleistas laikas arba auditorijos dydis[157], atsisiuntimų ir atnaujinimų skaičius[158], sąveikų skaičius[159] arba platformoje sudarytų sandorių apimtis ar vertė (visų pirma, tais atvejais, kai galimybė naudotis prekėmis daugiausia suteikiama už nulinę piniginę kainą, kaip gali būti skaitmeninių rinkų arba apskritai daugiapusių platformų atveju); transporto priemonių parko vienetai, vietų skaičius, kelionių skaičius arba tokios naudojimosi teisės kaip laiko tarpsniai tam tikruose oro uostuose (pavyzdžiui, transporto rinkose)[160], arba turimi rezervai (pavyzdžiui, kasybos sektoriuje)[161]. Siekiant įvertinti santykinę ūkio subjektų konkurencinę padėtį rinkose, kuriose dažnai ir daug investuojama į MTP, kaip atitinkamas rodiklis gali būti naudojamas investicijų į MTP dydis arba patentų ar patentų citavimo skaičius[162]. Dažniausiai ypač svarbūs yra rodikliai, kuriuos rinkos dalyviai vidaus reikmėms naudoja įprastinės veiklos metu.
122. Kai rinkos apibrėžiamos aplink pirkėjų buvimo vietas, apskaičiuojant rinkos dalis atsižvelgiama į visus pardavimo pirkėjams duomenis atitinkamoje geografinėje rinkoje. Todėl, apskaičiuojant rinkos dalis, atsižvelgiama į tiekėjų iš kitų teritorijų pardavimo pirkėjams atitinkamoje geografinėje rinkoje duomenis (t. y. į importą į atitinkamą rinką), bet neatsižvelgiama į atitinkamoje rinkoje esančių tiekėjų pardavimo kitose vietovėse esantiems pirkėjams duomenis (t. y. į eksportą iš atitinkamos rinkos)[163]. Kita vertus, kai rinkos apibrėžiamos aplink tiekėjų buvimo vietas, apskaičiuojant rinkos dalis atsižvelgiama į visus atitinkamoje rinkoje esančių tiekėjų pardavimo duomenis, o pirkėjo buvimo vieta nėra svarbi[164]. Tokiu atveju, apskaičiuojant rinkos dalis, neatsižvelgiama į tiekėjų, esančių už atitinkamos geografinės rinkos ribų, pardavimo duomenis.
123. Kai prekės yra ypač diferencijuotos (kaip paaiškinta IV skyriaus pirmajame skirsnyje), rinkos dalys gali būti mažiau patikimas rinkos galios rodiklis, tuomet Konkurencijos taryba, atlikdama konkurencijos vertinimą, dažniausiai analizuoja ir tai, kaip artimai konkuruoja vertinamas (-i) ūkio subjektas (-ai) ir kiti tiekėjai. Atitinkamai, atliekant diferencijuotų rinkų konkurencijos vertinimą, gali būti tinkamiau ne tiek įvertinti rinkos dalis, o analizuoti, kaip artimai konkuruoja tiekėjai[165]. Todėl prireikus galima remtis atitinkamos rinkos segmentų dalimis ir, į jas atsižvelgiant, vertinti, kaip artimai vertinami ūkio subjektai konkuruoja tarpusavyje ir su konkurentais[166].
124. Be to, kai prekės yra ypač diferencijuotos, rinkos dalys, kurios apskaičiuojamos pagal pardavimo vertę ir pardavimo apimtį, gali reikšmingai skirtis. Konkurencijos taryba atskaitos tašku paprastai laiko pardavimo vertę[167]. Vis dėlto pardavimo vertės duomenis galima papildyti pardavimo apimties duomenimis, kadangi kai kuriais atvejais jais remtis gali būti tinkamiau, siekiant įvertinti tiriamo elgesio ar koncentracijos poveikį. Pavyzdžiui, jei koncentracijoje dalyvauja du ūkio subjektai, siūlantys prekę daug mažesne kaina nei kiti ūkio subjektai, tačiau turintys didelę dalį pirkėjų, vien tik pardavimo vertė gali nepakankamai atspindėti šių ūkio subjektų konkurencinę svarbą ir sąveiką[168].
125. Jei vertinamas (-ų) ūkio subjektas (-ų) neturi tikslių rinkos dalies duomenų, jis tokią informaciją gali pateikti kaip įverčius. Kai būtina vertinimui atlikti, Konkurencijos taryba papildomai arba kaip alternatyvą naudoja kitus informacijos apie rinkos dydį ir rinkos dalis šaltinius. Tai, be kita ko, gali būti valdžios institucijų, pramonės konsultantų arba verslo asociacijų tyrimai ar ataskaitos, vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) vidiniai dokumentai arba rinkos dalyvių pateikti įverčiai. Tais atvejais, kai nėra patikimų vertinamo (-ų) ūkio subjekto (-ų) pateiktų įverčių arba nėra informacijos iš kitų šaltinių, Konkurencijos taryba gali visiškai arba iš dalies apskaičiuoti rinkos dalis, prašydama atitinkamos rinkos tiekėjų arba pirkėjų pateikti duomenis apie savo pardavimo arba pirkimo apimtį ar vertę arba kitus svarbius rodiklius. Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad toks rinkos dalių apskaičiavimas dažniausiai yra tikslesnis.
126. Dažniausiai Konkurencijos taryba remiasi rinkos dalimis, apskaičiuotomis pagal metinius duomenis. Paprastai tokius duomenis Konkurencijos taryba, atlikdama koncentracijų vertinimą, renka bent už trejų metų laikotarpį arba, atlikdama Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimus, už tiriamo elgesio trukmę. Vis dėlto tiriamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamos rinkos dalys, nuo įprasto vienų metų laikotarpio gali skirtis priklausomai nuo atitinkamos rinkos ypatybių. Rinkose, kurioms būdinga netolygi ar nereguliari paklausa ar pasiūlos ir (arba) paklausos sezoniškumas, arba struktūrinius pokyčius patiriančiose rinkose gali būti tikslinga rinkos dalis apskaičiuoti ilgesniais ar trumpesniais tiriamaisiais laikotarpiais[169]. Struktūrinius pokyčius (pavyzdžiui, reguliavimo ar technologinius pokyčius) patiriančiose rinkose arba tais atvejais, kai gali būti tinkama atlikti perspektyvinį vertinimą, kad būtų atspindėta rinkos dinamika, gali būti vertinamos būsimos rinkos dalys siekiant atsižvelgti į tuos numatomus pokyčius[170].