Kaunor-m

 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

6 POSĖDIS

 

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO RAJONO NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ veiklos kokybės IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2020 m. birželio 25 d. Nr. TS-244

Kaunas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi, Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodikos patvirtinimo“, Kauno rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

Patvirtinti Kauno rajono neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Valerijus Makūnas

 

 

PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės tarybos

2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. TS-244

 

 

KAUNO RAJONO NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ veiklos kokybės IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kauno rajono neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų ir kitų teikėjų (toliau – NVŠ teikėjų) veiklos kokybės išorinio vertinimo (toliau – išorinis vertinimas) sampratą, organizavimą ir vykdymą.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

Išorinis vertinimas – formuojamasis vykstančių procesų vertinimas, teikiantis informaciją NVŠ teikėjų veiklai koreguoti ir jos rezultatams gerinti. Išorinis vertinimas remiasi NVŠ teikėjo atliktu veiklos kokybės įsivertinimu.

Išorinio vertinimo grupė – vertintojų grupė konkretaus NVŠ teikėjo veiklos kokybei vertinti, kurios dydis priklauso nuo vertinamų NVŠ teikėjų skaičiaus. Jai vadovauja paskirtas grupės vadovas.

Vertinimo sritis – vertinamas NVŠ teikėjo veiklos aspektas, kurį sudaro į temas suskirstyti veiklos rodikliai.

Veiklos rodiklis – NVŠ teikėjo veiklos matmuo, kurio vertę nustato išorės vertintojų grupė.

Veiklos kokybės vertinimo lygis – kiekybinė kokybės išraiška.

3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

4. Išorinis vertinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais neformalųjį vaikų švietimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo Aprašu.

5. Šiuo Aprašu savo veikloje vadovaujasi Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius (toliau – Skyrius), NVŠ teikėjai ir jų veiklos vertintojai.

 

Ii skyrius

IŠORINIO VERTINIMO SAMPRATA

 

6. Išorinio vertinimo tikslas – skatinti NVŠ teikėjus tobulėti siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.

7. Išorinio vertinimo uždaviniai:

7.1. nustatyti NVŠ teikėjo stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus, turinčius įtakos mokinių pasiekimams;

7.2. konsultuoti NVŠ teikėjus dėl veiklos tobulinimo;

7.3. skatinti NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimą, jų bendruomenių susitarimus dėl veiklos kokybės sampratos, kokybės įsivertinimo ir kokybės gerinimo;

7.4. teikti informaciją apie NVŠ teikėjų veiklos kokybę ir skleisti veiklos gerąją patirtį.

8. Išorinio vertinimo sritys: pasiekimai ir pažanga, ugdymo organizavimas, ugdymo aplinka, lyderystė ir vadyba. Jos vertinamos pagal veiklos kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų formą (1 priedas). Kiekviena vertinimo sritis išreiškiama 3 lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas).

9. Išorinio vertinimo principai:

9.1. etiškumas – išorės vertintojai vadovaujasi Neformaliojo vaikų švietimo kokybės išorės vertintojų etikos principais (2 priedas);

9.2. objektyvumas – vertinant NVŠ teikėjo veiklos kokybės aspektus sprendimai grindžiami patikimais duomenimis, informacija ir bendru išorės vertintojų grupės susitarimu;

9.3. skaidrumas – visos išorinio vertinimo procedūros ir vertinimo turinys yra aiškūs ir iš anksto žinomi visiems išorinio vertinimo dalyviams;

9.4. kontekstualumas – atliekant išorinį vertinimą atsižvelgiama į NVŠ teikėjo veikimo kontekstą – socialinį, ekonominį, kultūrinį, technologinį ir pedagoginį, – NVŠ teikėjo dydį, teikiamas programas, jų įvairovę ir kiekį.

 

Iii skyrius

IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

10. Išorinį vertinimą organizuoja Skyrius.

11. Išorinis vertinimas vykdomas po NVŠ teikėjo veiklos kokybės įsivertinimo, remiantis Aprašo 1 priedu, ir ne rečiau kaip kas 5 metai. NVŠ teikėjams veiklos kokybės įsivertinimą rekomenduojama atlikti kasmet pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą.

12. Pirmą kartą vertinimas atliekamas pagal visus Aprašo 1 priede nurodytus kokybės rodiklius. Vertinant pakartotinai gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių išorinis vertinimas arba vertinama pagal tikslingai pasirinktus rodiklius.

13. Išorinio vertinimo organizavimas:

13.1. parengiamieji darbai;

13.2. veiklos kokybės vertinimas – vizito laikas 1–2 dienos;

13.3. vertinimo apibendrinimas, ataskaitos rengimas ir jos derinimas su vertinamuoju;

13.4. veiklos kokybės vertinimo ataskaitos pateikimas ir aptarimas.

14. Skyrius, organizuodamas išorinį vertinimą, atlieka šias funkcijas:

14.1. rengia NVŠ teikėjų išorinio vertinimo planą, numato finansavimą;

14.2. iš savivaldybės specialistų, NVŠ konsultantų, švietimo įstaigų atstovų sudaro išorinio vertinimo grupę (toliau – Vertinimo grupė) iš 2–4 narių, kurioje bent vienas narys (grupės vadovas) yra išorės vertintojas, įgijęs NVŠ vertinimo kompetencijų NVŠ vertintojų mokymuose; vertinant mokyklas, vykdančias formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, į vertinimo grupę įtraukiami asmenys, turintys vertinamos NVŠ programos krypties išsilavinimą;

14.3. paskiria asmenį, kuris atlieka išorinio vertinimo koordinatoriaus funkciją. Paskirtas asmuo ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki išorinio vertinimo pradžios Vertinimo grupės nariams elektroniniu paštu išsiunčia vertinamo NVŠ teikėjo parengtą veiklos kokybės įsivertinimo medžiagą, derina vertinamojo vizito laiką, darbo sąlygas, padeda organizuoti susitikimus su atrinktomis grupėmis ir pan. Šis asmuo gali būti ir Vertinimo grupės nariu, t. y. atlikti tiek išorinio vertinimo koordinatoriaus, tiek Vertinimo grupės nario funkcijas;

14.4. NVŠ teikėjo veiklos kokybės išorinio vertinimo išvadas pagal Aprašo 3 priedą per 10 darbo dienų pateikia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kuris šią informaciją skelbia Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS);

14.5. analizuoja išorinio vertinimo ataskaitas, atrenka ir fiksuoja informaciją apie NVŠ teikėjų gerąją patirtį, inicijuoja jos sklaidą;

14.6. stebi ir analizuoja NVŠ teikėjų pažangą, konsultuoja juos; organizuoja pakartotinį išorinį vertinimą, jeigu išorinio vertinimo metu bent viena veiklos sritis buvo įvertinta žemu lygiu ir per vienus metus po vykusio išorinio vertinimo nebuvo stebima pažanga.

15. Vertinimo grupė:

15.1. analizuoja NVŠ teikėjo veiklos kokybės įsivertinimo medžiagą;

15.2. dalyvauja išorinio vertinimo vizite NVŠ teikėjo įstaigoje;

15.3. NVŠ kokybės išorinio vertinimo rezultatus fiksuoja Aprašo 1 priede nustatytoje formoje ir su projektu supažindina NVŠ teikėją.

16. Per 10 darbo dienų po vizito pabaigos Vertinimo grupės vadovas NVŠ teikėjui ir Skyriui pateikia užpildytą Aprašo 1 priedą, NVŠ teikėjo kokybės vertinimo išvadą, parengtą pagal Aprašo 3 priedą (ne mažiau kaip 5 stipriuosius veiklos aspektus ir ne daugiau kaip 3 tobulintinus veiklos aspektus), ir siūlymus NVŠ teikėjui NVŠ kokybei gerinti; jei reikia, siūlo Skyriui numatyti pagalbos priemones, padėsiančias NVŠ teikėjui gerinti veiklos kokybę.

17. Išorinio vertinimo metu analizuojami NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo ir kiti pateikti dokumentai, vykdomi pokalbiai su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, vadovais. Ugdymo procesas stebimas tuo atveju, jei Vertinimo grupės išvados nesutampa su NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo išvadomis. Sprendimą dėl ugdymo proceso stebėjimo priima Vertinimo grupė. Ugdymo proceso stebėjimo metu surinkti duomenys fiksuojami protokole, nurodant stebėjimo tikslą ir rezultatus (išvadas).

18. NVŠ teikėjas:

18.1. gavęs pranešimą apie planuojamą išorinį vertinimą, informuoja bendruomenę;

18.2. supažindina bendruomenę su išorinio vertinimo paskirtimi, organizavimo tvarka;

18.3. pateikia Vertinimo grupės vadovui reikiamus vertinimui dokumentus ir kitą informaciją;

18.4. gavęs išorinio vertinimo ataskaitos projektą, supažindina su juo bendruomenę ir raštu gali pateikti bendruomenės komentarus išorinio vertinimo grupės vadovui;

18.5. inicijuoja išorinio vertinimo išvadų pateikimą bendruomenės nariams;

18.6. įstaigos interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie atliktą išorinį vertinimą, kokybės vertinimo išvadas pagal Aprašo 3 priedą;

18.7. planuoja ir įgyvendina priemones veiklos kokybei gerinti.

 

Iv skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19. NVŠ teikėjų išorinio vertinimo išlaidos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto ir kitų lėšų, teisės aktų ir susitarimų nustatyta tvarka.

20. Kiti NVŠ teikėjai – įstaigos, įmonės, laisvieji mokytojai, organizacijos, kuriems neformalusis vaikų švietimas nėra pagrindinė veikla – vertinami pagal Skyriaus nustatytą tvarką.

21. Už Aprašo įgyvendinimo kontrolę yra atsakingas Skyrius.  

___________________

 

Kauno rajono neformaliojo vaikų švietimo teikėjų

veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

(Neformaliojo vaikų švietimo kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų pildymo forma)

 

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS RODIKLIŲ ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI

 

 

RODIKLIS

 

 

RODIKLIO ASPEKTAI

 

RODIKLIO ĮSIVERTINIMO / VERTINIMO PAGRINDIMAS

I.          UGDYMO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS SRITIS

1. Ugdymosi tikslai, pasiekimai ir jų vertinimas *

 

1.1. Ugdomos vaikų bendrosios ir dalykinės (profesinės) kompetencijos.

1.2. Vaikai ir tėvai žino planuojamus ugdymo tikslus.

1.3. Teikėjas naudoja individualios vaiko pažangos, pasiekimų atpažinimo ir pažangos vertinimo sistemą.

1.4. Vaikui, baigusiam neformaliojo vaikų švietimo programą, išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodomos jo įgytos kompetencijos.

(Įsivertinimo pagrindimas)

Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais: aukštas, vidutiniškas, žemas.

Lygių paaiškinimai:

aukštas – geras, puikus, pasižymintis dideliu kiekiu, intensyvus;

vidutiniškas – turintis tam tikrų ypatybių nei daug, nei mažai;

žemas – prastas, menkas, nedidelio kiekio, nepasiekiantis įprasto lygio.

(Vertinimo pagrindimas)

Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas)

2. Asmenybės augimas, siejant ugdymą su gyvenimu *

2.1. Vaikas geba išsikelti asmeninius tikslus, įgyja naujų gebėjimų bei vertybinių nuostatų.

2.2. Ugdymo procesas planuojamas taip, kad vaikas galėtų pasidžiaugti savo pasiekimais, gebėtų įveikti nesėkmes.

 

 

3. Grįžtamasis ryšys *

3.1. Teikėjas reguliariai planuoja ir vykdo refleksijas su vaiku apie ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą.

3.2. Teikėjas reguliariai aptaria vaiko ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą su tėvais (globėjais / rūpintojais);

 

 

 

 

II. UGDYMO ORGANIZAVIMO SRITIS

4. Mokytojo kvalifikacija ir nuolatinis tobulėjimas *

1.   4.1. Mokytojų kvalifikacija atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus.

4.2. Mokytojai tikslingai tobulina bendrąsias ir specialiąsias (dalykines ir didaktines) kompetencijas.

 

 

5. Veiklų prieinamumas

 

5.1. Nuolat vertinamas ugdymo paslaugų poreikis, koreguojama paslaugų pasiūla, užtikrinamas jų teritorinis prieinamumas.

5.2. Sudarytos ugdymo galimybės vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, socialinę atskirtį patiriantiems ar rizikos grupės vaikams.

5.3. Taikoma aiški ir lanksti paslaugų kainodara.

5.4. Reguliariai atnaujinama ir pateikiama išsami informacija apie teikiamas švietimo paslaugas.

 

 

6. Ugdymo programa ir ugdymo planas*

6.1. Ugdymo programa / planas yra nuosekli / -us ir logiška / -as, parengta vadovaujantis teisės aktais.

6.2. Ugdymo programos / planai atnaujinamos / -i ar koreguojamos / -i atsižvelgiant į kintančius poreikius.

6.3. Ugdymo programoje / plane numatytose veiklose vyrauja aktyvūs (įtraukiantys) ugdymo metodai.

 

 

7. Personalo vadyba

7.1. Mokytojų kaita vykdoma tiek, kiek būtina užtikrinti ugdymo poreikius.

7.2. Aiški tvarka ir procedūros dėl mokytojų pavadavimo, darbuotojų paieškos ir įdarbinimo.

7.3. Veikia darbuotojų motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistema, sudaromos sąlygos nuolatiniam mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymui.

7.4. Veikia mechanizmai, užtikrinantys personalo patirties perdavimą ir potencialo panaudojimą.

7.5. Įstaigoje darbuotojai jaučiasi gerai, mikroklimatas teigiamas.

 

 

8. Bendradarbiavimas ir bendravimas

8.1. NVŠ teikėjai įtraukia bendruomenę, ypač tėvus (globėjus, rūpintojus), į veiklų planavimą.

8.2. NVŠ teikėjas yra atviras bendradarbiavimui su kitais partneriais.

8.3. Kartu su bendruomenės nariais nustatomas ugdymo priemonių, edukacinių aplinkų kūrimo poreikis.

8.4. Bendruomenė turi galimybę vertinti ugdymo paslaugų kokybę ir teikti pasiūlymus jai užtikrinti.

 

 

9. Ugdymo individualizavimas *

9.1.  Mokytojas skatina ugdytinius išsikelti asmeninius tikslus ir atpažinti pažangą jų siekiant.

9.2.  NVŠ teikėjas turi, vykdo, pritaiko programas, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

9.3.  Ugdymo procesas yra individualizuotas ir lankstus, esant tam tikroms situacijoms gali vykti ne pagal išankstinį planą, tačiau veiklos dera su planuotu turiniu.

 

 

III. UGDYMO(SI) APLINKOS SRITIS

10. Fizinė ugdymo(si) aplinka ir priemonės *

10.1.  Ugdymo erdvės yra saugios.

10.2.  NVŠ teikėjas turi ugdymo programų specifikai pritaikytas aplinkas. Jei patalpose vykdomos kelios programos, erdvės lengvai pritaikomos pagal programos specifiką.

10.3.  Ugdymui organizuoti turima reikalinga įranga ir priemonės, kurios atitinka programos turinį ir ugdytinių amžių.

10.4.  Patalpos pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

10.5.  Įrengtos poilsio ir bendravimo zonos.

10.6.  Vaikai patys dalyvauja kuriant ugdymo aplinką.

 

 

11. Psichologinė aplinka *

11.1.  Kuriama ir palaikoma vaiko emocinį ir intelektualinį ugdymą skatinanti aplinka.

11.2.  Vaikų, mokytojų ir vadovų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu.

11.3.  Vaikas turi galimybę rodyti iniciatyvą, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais, gali išreikšti savo nuomonę.

 

 

IV.       LYDERYSTĖS IR VADYBOS SRITIS

12. Vizija, misija, tikslai

12.1.  Teikėjo misija, vizija, filosofija ir tikslai atliepia nacionalinius ir savivaldybės strateginius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius NVŠ nuostatas.

12.2.  Darbuotojai žino veiklos tikslus, pripažįsta ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą.

 

 

13. Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas

13.1.  Tyrimų, anketų, į(si)vertinimo ir kt. duomenys naudojami veikloje, remiantis jais tobulinamos ir kuriamos naujos ugdymo programos, gerinama jų kokybė.

13.2.  Duomenys naudojami tobulinant NVŠ teikėjo strategiją, metinius veiklos ir ugdymo planus.

13.3.  NVŠ teikėjo biudžetas ir materialiniai ištekliai tvarkomi skaidriai ir tikslingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

 

 

 

Pastaba. *(žvaigždute) pažymėti rodikliai yra privalomi, kiti – pasirenkami.

______________________

 

Kauno rajono neformaliojo vaikų švietimo teikėjų

veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

 

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS IŠORĖS VERTINTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI

 

 

1. Išorės vertintojai savo pareigas atlieka sąžiningai, savo vertinimus grindžia faktais, vengia nepagrįsto faktų interpretavimo.

2. Išorės vertintojai nešališki ir objektyvūs, jų vertinimo ataskaitoje pateikiamos tiek stipriosios, tiek silpnosios vertinamo NVŠ teikėjo pusės.

3. Išorės vertintojai nėra ugdymo proceso dalyviai.

4. Išorės vertintojų priimti, užfiksuoti ir ataskaitoje pateikti vertinimai priimami kolektyviai, bendrai susitarus, neišskiriant kurio nors vieno nario nuomonės.

5. Išorės vertintojai išlaiko pagarbą žmogui ir jo pasirinkimams religiniais, rasiniais, nacionaliniais, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais; susilaiko nuo savo nuomonės reiškimo viešai apie konkrečių NVŠ teikėjų išorinio vertinimo eigą ir rezultatus.

6. Išorės vertintojai vengia viešų ir privačių interesų konflikto, neatstovauja savo, savo šeimos, giminaičių, draugų ir kitų asmenų interesams, vertindami konkretų NVŠ teikėją. Jei dėl išorės vertintojų ir vertinamo NVŠ teikėjo buvusių ar esamų veiklų galimas interesų konfliktas, jie privalo nurodyti savo ir asmenų, susijusių su jais santuokos, artimosios giminystės ryšiais, interesus ir atvejus.

7. Išorės vertintojai pirmiausia paiso vertinamo NVŠ teikėjo interesų ir stengiasi sumažinti išorinio vertinimo proceso sukeliamą įtampą.

8. Išorės vertintojai saugo visų duomenų konfidencialumą, o visą vertinimo metu gautą medžiagą ir informaciją naudoja tik vertinimo tikslais ir neskleidžia jos nei vertinamo NVŠ teikėjo atstovams, nei kitiems suinteresuotiems asmenims.

9. Išorės vertintojai negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų ar paslaugų, jeigu tai daroma siekiant paveikti išorinio vertinimo rezultatus.

 

Pastaba. Etikos principų laikymasis privalomas visiems išorinio vertinimo grupės nariams.

___________________

 

Kauno rajono neformaliojo vaikų švietimo teikėjų

veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašo

3 priedas

 

 

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJO KOKYBĖS VERTINIMO IŠVADA

 

 

(visas švietimo teikėjo pavadinimas)

 

 

Stiprieji veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai

 

 

Tobulintini veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai

1.

 

1.

2.

 

2.

3.

 

3.

4.

 

4.

5.

 

5.

___________________________________