Mazeikiai

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR JO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2020 m. gruodžio 15 d. Nr. T1-335

Mažeikiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-342 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodikos patvirtinimo“ 3 punktu, Mažeikių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

Patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo tvarkos aprašą (pridedama).

Šis sprendimas gali būti skundžiamas ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui (Dvaro g. 81, LT-76299 Šiauliai) arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Dvaro g. 80, LT-76298 Šiauliai) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius

PATVIRTINTA

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr.T1-335

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO IR JO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mažeikių rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) paskirtis – nustatyti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų (įstaigų, įmonių, laisvųjų mokytojų, organizacijų ar jų padalinių) (toliau – NVŠ teikėjai) veiklos įsivertinimo ir veiklos vertinimo sampratą, metodiką, išorinio vertinimo organizavimą ir vykdymą.

2. Tvarkos aprašas apima šiuos neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) kokybės užtikrinimo elementus: NVŠ stebėseną, veiklos įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei tyrimus.

3. Šiame Tvarkos apraše apibrėžtos nuostatos privalomos neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms. Kiti NVŠ teikėjai išoriniame vertinime gali dalyvauti jiems patiems pageidaujant.

4. Tvarkos apraše vartojama sąvoka – NVŠ išorės vertintojas – asmuo, nustatyta tvarka įgijęs neformaliojo vaikų švietimo kokybės vertinimo kompetencijų neformaliojo vaikų švietimo vertintojų mokymuose.

5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO STEBĖSENA

6. NVŠ švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir NVŠ teikėjo lygmenimis.

7. NVŠ teikėjas organizuoja ir vykdo NVŠ teikėjo lygmens švietimo stebėseną. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas NVŠ teikėjo lygmeniu nustatomas NVŠ teikėjo vidaus dokumentuose.

8. NVŠ stebėsenos tikslas:

8.1. nustatyti NVŠ būklę, analizuoti, planuoti jos kaitą, vertinti vykdomų priemonių įtaką NVŠ tikslams ir švietimo strateginiams tikslams pasiekti, planuoti galimas intervencijas NVŠ kokybei gerinti;

8.2. padėti NVŠ teikėjams užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo programų (toliau – NVŠ programos) kokybę, kurti ir plėtoti jų kokybės kultūrą, įvairovę, dalyvaujančių vaikų skaičių ir prieinamumą.

9. NVŠ stebėsena vykdoma užpildant Tvarkos aprašo 1 priedą. NVŠ rodikliai vertinami kiekvienų metų spalio 1 d. ir kovo 1 d. Vertinant remiamasi Atviros informavimo ir konsultavimo sistemos (toliau ‒ AIKOS), Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS), apklausų ir tyrimų duomenimis.

10. NVŠ teikėjai iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. ir iki vasario 28 d. suveda duomenis į Mokinių registrą, Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registrą (toliau – KTPRR), Švietimo valdymo informacinę sistemą pagal Tvarkos aprašo 1 priedą.

III SKYRIUS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMAS IR IŠORINIS VERTINIMAS

11. Įsivertinimas ir išorinis vertinimas vykdomas šiose srityse:

11.1. ugdymo pasiekimai ir pažanga;

11.2. ugdymo organizavimas;

11.3. ugdymo aplinka;

11.4. lyderystė ir vadyba.

12. Tvarkos aprašo 11 punkte nurodytos sritys vertinamos pagal 2 priede pateiktą NVŠ teikėjų veiklos kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų formą. Kiekviena vertinimo sritis išreiškiama 3 lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas).

13. NVŠ teikėjai veiklos įsivertinimą atlieka kiekvienais metais (už praėjusius kalendorinius metus) iki rugsėjo 30 d. pagal Tvarkos aprašo 2 priedą.

14. Išorinis NVŠ ir jo teikėjų vertinimas (toliau – NVŠ išorinis vertinimas) vykdomas po teikėjų įsivertinimo, kas 5-eri metai, remiantis Tvarkos aprašo 2 priedu.

15. Pirmą kartą NVŠ išorinis vertinimas atliekamas pagal visus Tvarkos aprašo 2 priede nurodytus kokybės rodiklius. Vertinant pakartotinai, gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių NVŠ išorinis vertinimas ar vertinama pagal tikslingai pasirinktus rodiklius. Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų įsivertinimo sritis pasirenka mokyklos taryba.

IV SKYRIUS

IŠORINIO VERTINIMO SAMPRATA

16. Išorinio vertinimo tikslas – skatinti NVŠ teikėjus tobulėti siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.

17. Išorinio vertinimo uždaviniai:

17.1. nustatyti NVŠ teikėjo stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus, turinčius įtakos mokinių pasiekimams;

17.2. konsultuoti NVŠ teikėjus dėl veiklos tobulinimo;

17.3. skatinti NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimą, jų bendruomenių susitarimus dėl veiklos kokybės sampratos, kokybės įsivertinimo ir kokybės gerinimo;

17.4. teikti informaciją apie NVŠ teikėjų veiklos kokybę ir skleisti veiklos gerąją patirtį.

18. Išorinio vertinimo principai:

18.1. etiškumas – išorės vertintojai vadovaujasi Neformaliojo vaikų švietimo kokybės išorės vertintojų etikos principais (Tvarkos aprašo 3 priedas);

18.2. objektyvumas – vertinant NVŠ teikėjo veiklos kokybės aspektus sprendimai grindžiami patikimais duomenimis, informacija ir bendru išorės vertintojų grupės susitarimu;

18.3. skaidrumas – visos išorinio vertinimo procedūros ir vertinimo turinys yra aiškūs ir iš anksto žinomi visiems išorinio vertinimo dalyviams;

18.4. kontekstualumas – atliekant išorinį vertinimą atsižvelgiama į NVŠ teikėjo veikimo kontekstą – socialinį, ekonominį, kultūrinį, technologinį ir pedagoginį, – NVŠ teikėjo dydį, teikiamas programas, jų įvairovę ir kiekį.

V SKYRIUS

IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

19. NVŠ išorinį vertinimą organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius (toliau – Švietimo, kultūros ir sporto skyrius), kuris:

19.1. parengia NVŠ teikėjų išorinio vertinimo planą ir jį iki spalio 20 d. paskelbia savivaldybės tinklalapyje;

19.2. informuoja ir konsultuoja NVŠ išorės vertinime dalyvaujančius asmenis;

19.3. suformuoja 3–5 narių išorės vertinimo grupę (toliau – Vertinimo grupė), kurios sudėtį įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Vertinimo grupėje mažiausiai vienas narys (grupės vadovas) yra išorės vertintojas, įgijęs NVŠ kokybės vertinimo kompetencijų NVŠ vertintojų mokymuose. Rekomenduojama, kad vertinant mokyklas, vykdančias formalųjį švietimą papildančias ugdymo programas, Vertimo grupėje būtų vertinamos NVŠ programos krypties specialistas.

19.4. analizuoja NVŠ teikėjų išorinio vertinimo išvadas, konsultuoja, stebi pažangą;

19.5. koordinuoja veiklos tobulinimo planų įgyvendinimą, inicijuoja gerosios patirties sklaidą;

19.6. organizuoja pakartotinį išorinį vertinimą po vienerių metų, jeigu išorinio vertinimo metu bent viena veiklos sritis, tema buvo įvertinta žemu lygiu. Vertinant pakartotinai, gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių išorinis vertinimas ar vertinama pagal tikslingai pasirinktus rodiklius;

19.7. NVŠ teikėjų, kurių veiklos kokybė įvertinta, sąrašą ir kiekvieno NVŠ teikėjo kokybės vertinimo išvadas pagal Tvarkos aprašo 4 priedą per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo Švietimo, kultūros ir sporto skyriui teikia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kuris šią informaciją skelbia ŠVIS.

20. Rekomenduojama NVŠ išorinio vertinimo grupės vizito trukmė – 1–2 dienos.

21. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius) įsakymu paskiria asmenį, kuris atlieka išorinio vertinimo koordinatoriaus funkciją.

22. Koordinatoriaus funkciją atliekantis asmuo:

22.1. yra vertinimo grupės narys;

22.2. ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki išorinio vertinimo pradžios Vertinimo grupės vadovui elektroniniu paštu išsiunčia NVŠ tiekėjo parengtą įsivertinimo medžiagą;

22.3. derina vertinimo vizito laiką, darbo sąlygas;

22.4. padeda organizuoti susitikimus su atrinktomis grupėmis;

22.5. analizuoja NVŠ teikėjų išorinio vertinimo išvadas, teikia konsultacijas veiklos tobulinimo planų parengimo klausimais, stebi jo įgyvendinimą.

23. Išorinį NVŠ teikėjų vertinimą vykdo išorinio vertintojų grupė:

23.1. grupės vadovas:

23.1.1. ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki išorinio vertinimo pradžios vertinimo grupės nariams elektroniniu paštu išsiunčia vertinamo NVŠ teikėjo parengtą įsivertinimo medžiagą;

23.1.2. atsako už funkcijų tarp Vertinimo grupės narių paskirstymą;

23.1.3. organizuoja ir koordinuoja vertintojų komandos darbą;

23.1.4. atsako už išorinio vertimo rezultatų ir išvadų pateikimą laiku;

23.1.5. NVŠ teikėjų kokybės vertinimo išvadas, parengtas pagal Tvarkos aprašo 4 priedą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paskutinės vertinimo dienos pateikia vertinamajam NVŠ teikėjui ir Švietimo skyriui;

23.1.6. kiekvieną vertinimo dieną supažindina NVŠ teikėjus su Vertinimo grupės įžvalgomis;

23.1.7. su vertinimo rezultatų projektu supažindina NVŠ teikėją. Paskutinę vertinimo dieną NVŠ teikėjui ir vertinamo NVŠ teikėjo bendruomenei pristato vertinimo grupės pirmines išvadas – ne mažiau kaip 5 NVŠ teikėjo stipriuosius ir ne daugiau kaip 3 tobulintinus veiklos aspektus;

23.2. vertinimo grupės nariai:

23.2.1. vadovaujasi NVŠ kokybės išorės vertintojų etikos principais, patvirtintais Tvarkos aprašo 3 priedu;

23.2.2. analizuoja NVŠ teikėjo parengtus įsivertinimo dokumentus bei su vertinimu susijusią informaciją;

23.2.3. dalyvauja NVŠ teikėjo vertinimo vizite;

23.2.4. vertinimo metu dalyvauja pokalbiuose su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, vadovais, renka duomenis pagal Tvarkos aprašo 2 priede nurodytus veiklos rodiklius;

23.2.5. vertina grupės vadovo paskirtas sritis;

23.2.6. veiklą įvertina pagal 3 lygių skalę;

23.2.7. išorinio vertinimo rezultatus fiksuoja Tvarkos aprašo 2 priede nustatytoje formoje;

23.2.8. prireikus stebi ugdymo procesą, stebėjimo metu surinktus duomenis fiksuoja protokole, nurodydami stebėjimo laiką ir rezultatus (išvadas). Sprendimą dėl ugdymo proceso stebėjimo priima vertinimo grupė. Ugdymo procesas stebimas tuo atveju, jei vertinimo grupės išvados nesutampa su įstaigos NVŠ veiklos įsivertinimo išvadomis;

23.2.9. susitaria dėl vertinimo išvadų: ne mažiau kaip 5 stipriųjų ir ne daugiau kaip 3 tobulintinų veiklos aspektų;

23.2.10. per 5 darbo dienas pateikia NVŠ ir jo teikėjo veiklos išorinio vertinimo rezultatus ir vertinimo išvadą vertinimo grupės vadovui;

23.2.11. siūlo priemones, padėsiančias NVŠ teikėjui gerinti veiklos kokybę.

24. NVŠ teikėjas, gavęs išorinio vertinimo rezultatus ir kokybės vertinimo išvadą:

24.1. su rezultatais ir išvadomis per 10 darbo dienų supažindina bendruomenę;

24.2. informacija apie atliktą išorinį vertinimą, teikėjo kokybės vertinimo išvadas pagal Tvarkos aprašo 4 priedą viešai skelbia įstaigos tinklapyje ar kitose viešojo informavimo priemonėse;

24.3. parengia veiklos tobulinimo planą ir ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo bendruomenės supažindinimo su rezultatais jį pateikia Švietimo skyriui, kultūros ir sporto skyriui.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25. Išoriniam vertinimui organizuoti ir vykdyti naudojamos savivaldybės biudžeto ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka numatytos lėšos. NVŠ teikėjų, kurių vykdomos NVŠ programos nėra finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto, NVŠ kokybės išorinis vertinimas atliekamas, jei NVŠ teikėjas pageidauja ir pats finansuoja vertinimo procesą, taip pat, kai yra skundų dėl NVŠ teikėjo vykdomų programų kokybės.

26. Išorinio vertinimo vykdymo data gali būti pakeista dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių.

27. Informacija apie NVŠ ir jo teikėjų kokybės užtikrinimo tvarką Savivaldybėje skelbiama interneto svetainėje

28. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius turi teisę inicijuoti išorinio vertinimo NVŠ teikėjų sąrašo pakeitimą ir yra atsakingas už Tvarkos aprašo įgyvendinimą ir kontrolę.

________________

Mažeikių rajono savivaldybės

neformaliojo vaikų švietimo ir jo

teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo

tvarkos aprašo

1 priedas

MAŽEIKIŲ RAJONO SavivaldybėS neformaliojo vaikų švietimo rodikliai

Eil. Nr.	Neformaliojo vaikų švietimo rodiklio pavadinimas	NVŠ rodiklio paskirtis	Rodiklio skaičiavimo aprašymas	Rodiklio duomenų šaltinis
1.	Tikslinėmis valstybės neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) lėšomis pasinaudojančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, gaunančių NVŠ tikslines valstybės lėšas, procentas nuo bendro savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	Mokinių registras (toliau – MR)
2.	Savivaldybės lėšomis finansuojamose NVŠ programose dalyvaujančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių NVŠ programose, finansuojamose savivaldybės lėšomis, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
3.	Bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas NVŠ programas lankančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, lankančių bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas NVŠ programas, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
4.	Formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – FŠPU) programose dalyvaujančių mokinių procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvaujančių FŠPU programose, procentas nuo bendro visų savivaldybėje pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiaus	MR
5.	FŠPU programą baigusių mokinių procentas	Kokybės	Visą FŠPU programą baigusių mokinių procentas nuo bendro mokinių, besimokančių pagal FŠPU programas, savivaldybėje skaičiaus	MR
6.	NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių mokinių procentas pagal klases: 1–4, 5–8, 9–12.	Prieinamumo	NVŠ ir FŠPU programose dalyvaujančių 1–4, 5–8, 9–12 klasių mokinių procentas nuo visų NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus	MR
7.	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas	Prieinamumo	Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo bendro savivaldybėje besimokančių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus	MR
8.	Savivaldybės NVŠ ir FŠPU lėšos ugdymo reikmėms, tenkančios vienam savivaldybės mokiniui	Prieinamumo	Visos savivaldybės NVŠ ir FŠPU skiriamų lėšų ir mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, santykis	MR, Savivaldybės apklausa
9.	Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas	Prieinamumo	Mokinių, dalyvavusių vasaros stovyklose, procentas nuo visų savivaldybėje besimokančių mokinių skaičiaus	Savivaldybės apklausa
10.	Mokinių, dalyvaujančių NVŠ ir FŠPU programose, išskyrus muzikos ir sporto krypties programas, procentas	Įvairovės	Mokinių, dalyvaujančių kitų krypčių, nei muzikos ir sporto NVŠ ir FŠPU programose, procentas nuo visų krypčių NVŠ ir FŠPU programas savivaldybėje lankančių mokinių skaičiaus	MR
11.	Bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybės įsteigtose NVŠ mokyklose	Įvairovės	Skaičiuojamas NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius NVŠ mokyklose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė	Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registras (toliau – KTPRR)
12.	NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų bet kurio švietimo teikėjo savivaldybėje, krypčių skaičius	Įvairovės	Skaičiuojamas bendras NVŠ ir FŠPU programų krypčių skaičius savivaldybėje	KTPRR

______________________

Mažeikių rajono savivaldybės neformaliojo

vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės

užtikrinimo tvarkos aprašo

2 priedas

(Neformaliojo vaikų švietimo kokybės rodiklių įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų pildymo forma)

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS RODIKLIŲ ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI

RODIKLIS	RODIKLIO ASPEKTAI	RODIKLIO ĮSIVERTINIMO / VERTINIMO PAGRINDIMAS

I. UGDYMO PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS SRITIS
1. Ugdymosi tikslai, pasiekimai ir jų vertinimas *	1.1. Ugdomos vaikų bendrosios ir dalykinės (profesinės) kompetencijos. 1.2. Vaikai ir tėvai žino planuojamus ugdymo tikslus. 1.3. Teikėjas naudoja individualios vaiko pažangos, pasiekimų atpažinimo ir pažangos vertinimo sistemą. 1.4. Vaikui, baigusiam neformaliojo vaikų švietimo programą, išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodomos jo įgytos kompetencijos.	(Įsivertinimo pagrindimas) Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais: aukštas, vidutiniškas, žemas. Lygių paaiškinimai: aukštas – geras, puikus, pasižymintis dideliu kiekiu, intensyvus; vidutiniškas – turintis tam tikrų ypatybių nei daug, nei mažai; žemas – prastas, menkas, nedidelio kiekio, nepasiekiantis įprasto lygio.
		(Vertinimo pagrindimas) Apibendrinamąjį įvertinimą rekomenduojama išreikšti trimis lygiais (aukštas / vidutiniškas / žemas)
2. Asmenybės augimas, siejant ugdymą su gyvenimu *	2.1. Vaikas geba išsikelti asmeninius tikslus, įgyja naujų gebėjimų bei vertybinių nuostatų. 2.2. Ugdymo procesas planuojamas taip, kad vaikas galėtų pasidžiaugti savo pasiekimais, gebėtų įveikti nesėkmes.

3. Grįžtamasis ryšys *	3.1. Teikėjas reguliariai planuoja ir vykdo refleksijas su vaiku apie ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą. 3.2. Teikėjas reguliariai aptaria vaiko ugdymo(si) eigą, pasiekimus bei pažangą su tėvais (globėjais / rūpintojais);

II. UGDYMO ORGANIZAVIMO SRITIS
4. Mokytojo kvalifikacija ir nuolatinis tobulėjimas *	1. 4.1. Mokytojų kvalifikacija atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. 4.2. Mokytojai tikslingai tobulina bendrąsias ir specialiąsias (dalykines ir didaktines) kompetencijas.

5. Veiklų prieinamumas	5.1. Nuolat vertinamas ugdymo paslaugų poreikis, koreguojama paslaugų pasiūla, užtikrinamas jų teritorinis prieinamumas. 5.2. Sudarytos ugdymo galimybės vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, socialinę atskirtį patiriantiems ar rizikos grupės vaikams. 5.3. Taikoma aiški ir lanksti paslaugų kainodara. 5.4. Reguliariai atnaujinama ir pateikiama išsami informacija apie teikiamas švietimo paslaugas.

6. Ugdymo programa ir ugdymo planas*	6.1. Ugdymo programa / planas yra nuosekli / -us ir logiška / -as, parengta vadovaujantis teisės aktais. 6.2. Ugdymo programos / planai atnaujinamos / -i ar koreguojamos / -i atsižvelgiant į kintančius poreikius. 6.3. Ugdymo programoje / plane numatytose veiklose vyrauja aktyvūs (įtraukiantys) ugdymo metodai.

7. Personalo vadyba**	7.1. Mokytojų kaita vykdoma tiek, kiek būtina užtikrinti ugdymo poreikius. 7.2. Aiški tvarka ir procedūros dėl mokytojų pavadavimo, darbuotojų paieškos ir įdarbinimo. 7.3. Veikia darbuotojų motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistema, sudaromos sąlygos nuolatiniam mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymui. 7.4. Veikia mechanizmai, užtikrinantys personalo patirties perdavimą ir potencialo panaudojimą. 7.5. Įstaigoje darbuotojai jaučiasi gerai, mikroklimatas teigiamas

8. Bendradarbiavimas ir bendravimas	8.1. NVŠ teikėjai įtraukia bendruomenę, ypač tėvus (globėjus, rūpintojus), į veiklų planavimą. 8.2. NVŠ teikėjas yra atviras bendradarbiavimui su kitais partneriais. 8.3. Kartu su bendruomenės nariais nustatomas ugdymo priemonių, edukacinių aplinkų kūrimo poreikis. 8.4. Bendruomenė turi galimybę vertinti ugdymo paslaugų kokybę ir teikti pasiūlymus jai užtikrinti.

9. Ugdymo individualizavimas *	9.1. Mokytojas skatina ugdytinius išsikelti asmeninius tikslus ir atpažinti pažangą jų siekiant. 9.2. NVŠ teikėjas turi, vykdo, pritaiko programas, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. 9.3. Ugdymo procesas yra individualizuotas ir lankstus, esant tam tikroms situacijoms gali vykti ne pagal išankstinį planą, tačiau veiklos dera su planuotu turiniu.

III. UGDYMO(SI) APLINKOS SRITIS
10. Fizinė ugdymo(si) aplinka ir priemonės *	10.1. Ugdymo erdvės yra saugios. 10.2. NVŠ teikėjas turi ugdymo programų specifikai pritaikytas aplinkas. Jei patalpose vykdomos kelios programos, erdvės lengvai pritaikomos pagal programos specifiką. 10.3. Ugdymui organizuoti turima reikalinga įranga ir priemonės, kurios atitinka programos turinį ir ugdytinių amžių. 10.4. Patalpos pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. 10.5. Įrengtos poilsio ir bendravimo zonos. 10.6. Vaikai patys dalyvauja kuriant ugdymo aplinką.

11. Psichologinė aplinka *	11.1. Kuriama ir palaikoma vaiko emocinį ir intelektualinį ugdymą skatinanti aplinka. 11.2. Vaikų, mokytojų ir vadovų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu. 11.3. Vaikas turi galimybę rodyti iniciatyvą, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais, gali išreikšti savo nuomonę.

IV. LYDERYSTĖS IR VADYBOS SRITIS
12. Vizija, misija, tikslai**	12.1. Teikėjo misija, vizija, filosofija ir tikslai atliepia nacionalinius ir savivaldybės strateginius dokumentus bei teisės aktus, reglamentuojančius NVŠ nuostatas. 12.2. Darbuotojai žino veiklos tikslus, pripažįsta ir prisiima atsakomybę už jų įgyvendinimą.

13. Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas	13.1. Tyrimų, anketų, į(si)vertinimo ir kt. duomenys naudojami veikloje, remiantis jais tobulinamos ir kuriamos naujos ugdymo programos, gerinama jų kokybė. 13.2. **Duomenys naudojami tobulinant NVŠ teikėjo strategiją, metinius veiklos ir ugdymo planus. 13.3. NVŠ teikėjo biudžetas ir materialiniai ištekliai tvarkomi skaidriai ir tikslingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pastabos: *(žvaigždute) pažymėti rodikliai yra privalomi, kiti – pasirenkami.

** (dviem žvaigždutėmis) pažymėtas rodiklis ar jo aspektas netaikomas laisvajam mokytojui

_____________________

Mažeikių rajono savivaldybės

neformaliojo vaikų švietimo ir jo

teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo

tvarkos aprašo

3 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS

IŠORĖS VERTINTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI

1. Išorės vertintojai savo pareigas atlieka sąžiningai, savo vertinimus grindžia faktais, vengia nepagrįsto faktų interpretavimo.

2. Išorės vertintojai nešališki ir objektyvūs, jų vertinimo ataskaitoje pateikiamos tiek stipriosios, tiek silpnosios vertinamo NVŠ teikėjo pusės.

3. Išorės vertintojai nėra ugdymo proceso dalyviai.

4. Išorės vertintojų priimti, užfiksuoti ir ataskaitoje pateikti vertinimai priimami kolektyviai, bendrai susitarus, neišskiriant kurio nors vieno nario nuomonės.

5. Išorės vertintojai išlaiko pagarbą žmogui ir jo pasirinkimams religiniais, rasiniais, nacionaliniais, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais; susilaiko nuo savo nuomonės reiškimo viešai apie konkrečių NVŠ teikėjų išorinio vertinimo eigą ir rezultatus.

6. Išorės vertintojai vengia viešų ir privačių interesų konflikto, neatstovauja savo, savo šeimos, giminaičių, draugų ir kitų asmenų interesams, vertindami konkretų NVŠ teikėją. Jei dėl išorės vertintojų ir vertinamo NVŠ teikėjo buvusių ar esamų veiklų galimas interesų konfliktas, jie privalo nurodyti savo ir asmenų, susijusių su jais santuokos, artimosios giminystės ryšiais, interesus ir atvejus.

7. Išorės vertintojai pirmiausia paiso vertinamo NVŠ teikėjo interesų ir stengiasi sumažinti išorinio vertinimo proceso sukeliamą įtampą.

8. Išorės vertintojai saugo visų duomenų konfidencialumą, o visą vertinimo metu gautą medžiagą ir informaciją naudoja tik vertinimo tikslais ir neskleidžia jos nei vertinamo NVŠ teikėjo atstovams, nei kitiems suinteresuotiems asmenims.

9. Išorės vertintojai negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų ar paslaugų, jeigu tai daroma siekiant paveikti išorinio vertinimo rezultatus.

Pastaba. Etikos principų laikymasis privalomas visiems išorės vertinimo grupės nariams.

___________________

Mažeikių rajono savivaldybės neformaliojo

vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės

užtikrinimo tvarkos aprašo

4 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJO KOKYBĖS VERTINIMO IŠVADA

(visas švietimo teikėjo pavadinimas)

Stiprieji veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai

Tobulintini veiklos rodikliai ir / ar jų aspektai

________________