VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 20 d. Nr. T3-408
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, Vilniaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a :
2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T3-513 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
3. Nustatyti, kad Vilniaus rajono savivaldybėje esančių sodininkų, garažų bendrijų pirmininkai ar kiti bendrijų organų įgalioti asmenys, atsižvelgdami į šiuo sprendimu patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 27 punkto nuostatas, iki 2026 m. sausio 1 d. pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijai informaciją apie sodininkų, garažų bendrijų teritorijose reikiamų kolektyvinių (bendrų) konteinerių skaičių ir jiems pastatyti reikalingas vietas.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2024 m. gruodžio 20 d.
sprendimu Nr. T3-408
VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinaisiais reikalavimais ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosiomis sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-123 „Dėl Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą.
2. Taisyklių paskirtis – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – savivaldybės teritorija) plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) bei nepertraukiama ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės saugos reikalavimus.
3. Šiomis Taisyklėmis reglamentuojamas Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (toliau – paslaugos) teikimas ir užtikrinama, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus ir Savivaldybės bei Vilniaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
5.3. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
5.5. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.
5.6. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
5.7. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede (pvz., baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos buityje susidarančios atliekos, kurios pagal teisės aktų reikalavimus priskiriamos pavojingoms).
5.8. Buityje susidarančios statybinės atliekos – atliekos (pavyzdžiui, medienos, mineralinės atliekos (betono, plytų, keramikos ir kt.)), susidarančios atliekant smulkius gyvenamojo būsto (patalpų) statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ar rašytinis pritarimas statinio projektui.
5.9. Buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas.
5.10. Didelių gabaritų (stambios) atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybinės atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
5.11. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos didelių gabaritų, buityje susidarančioms tekstilės ir statybinėms, komunalinių atliekų sraute susidarančioms pavojingosioms ir kitoms komunalinių atliekų sraute susidarančioms atliekoms, atskirtoms nuo mišrių komunalinių atliekų srauto, priimti (Grikienių kaime, Sudervės seniūnijoje, Vėliučionių kaime, Šatrininkų seniūnijoje ir Pakryžės kaime, Sužionių seniūnijoje ir kitose Vilniaus regione įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka).
5.12. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.
5.13. Individualaus naudojimo (individualus) konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, kuriuo naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo.
5.14. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.
5.15. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (kitos buityje susidarančios atliekos) – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
5.16. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga– viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.
5.17. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
5.18. Komunalinių atliekų tvarkytojas – atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdanti ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo ir (ar) komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir šių atliekų vežimo paslaugos sutartį su Savivaldybe (toliau – Sutartis).
5.19. Kolektyvinis (bendras) konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje ar konteinerių stovėjimo vietoje, kuriuo naudojasi du arba daugiau atliekų turėtojų ir (arba) skirtingos atliekų turėtojų kategorijos: gyventojai ir (arba) juridiniai asmenys.
5.20. Konteinerių aikštelė – teritorija, kurioje statoma kolektyvinių (bendrų) konteinerių grupė, skirta tos pačios ar įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti.
5.21. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.
5.22. Mišrios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
5.23. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.
5.24. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (vietinė rinkliava) – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, mokama į Savivaldybės biudžetą.
5.25. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).
5.26. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, skirta žaliosioms atliekoms priimti, įrengta Pakryžės kaime, Sužionių seniūnijoje, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
6. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo (surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, apdorojimo, šalinimo ir kt.) paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams, taip pat visuomenės informavimą ir švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
7. Komunalinių atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:
8. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų bei komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų, už kurių tvarkymo organizavimą pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus atsakinga Savivaldybė, tvarkymą:
9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
9.2. įmonių, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
9.4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;
9.8. atliekų, kurios surenkamos Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose;
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, administruojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas.
11. Organizuojant ir plėtojant Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą vadovaujamasi regioniniu bei Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planais, kurie rengiami vadovaujantis valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo planu. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama taip, kad komunalinės atliekos būtų tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (prevencija, paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas). Savivaldybės teritorijoje surinktos komunalinės atliekos naudojamos, šalinamos ir jų šalinimo vietų vėlesnė priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina šios sistemos funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
13. Organizuodama Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Savivaldybės administracija atlieka šias funkcijas:
13.1. tikrina, kaip komunalinių atliekų tvarkytojai, teikiantys komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančias pakuočių atliekas, tvarkymo paslaugas Savivaldybėje, vykdo sutartinius įsipareigojimus;
13.2. atlieka komunalinių atliekų tvarkytojų, teikiančių komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančias pakuočių atliekas, tvarkymo paslaugas Savivaldybėje prisiimtų sutartinių įsipareigojimų priežiūrą ir kontrolę;
13.5. renka, analizuoja informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, taip pat apie Savivaldybės ir Vilniaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių, užtikrinančių valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą, vykdymą;
13.6. teikia pasiūlymus Vilniaus regiono plėtros tarybai ir Savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;
13.7. įgyvendina visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;
14. Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono įrenginių (MBA įrenginių, sąvartynų, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių ir kt.), kurie reikalingi organizuojant Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, valdymą atlieka Vilniaus atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo – UAB „VAATC“.
15. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.
16. Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, atliekų apdorojimo sistemos organizavimą vykdo ir (ar) dalyvauja organizuojant šių gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, įskaitant šiai veiklai tenkančių išlaidų finansavimą, gamintojai ir importuotojai ir (ar) jų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos).
17. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
18. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos lėšomis, išskyrus šių Taisyklių 16 punkte nurodytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, kuris finansuojamas gamintojų ir importuotojų ir (ar) jų organizacijų lėšomis.
19. Šių Taisyklių 16 punkte nurodytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai ir (ar) jų organizacijos, neįtraukiamos į vietinę rinkliavą.
20. Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, atliekų turėtojų registro sudarymą ir administravimą, rinkliavos mokėjimą, lengvatas ir rinkliavos lėšų panaudojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai).
21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas taip pat gali būti finansuojamas Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
22. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga Savivaldybės vykdomoji institucija arba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo. Nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš Savivaldybės biudžeto.
23. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo‒perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo‒perdavimo dokumentus, Savivaldybės administracija gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą.
24. Atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) konteineriai turi būti pastatyti aplinkos ministro patvirtintus Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
25. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių, aplinkos ministro patvirtintų statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų nuostatomis.
26. Konteinerių aikštelių vietas nustato Savivaldybės administracija. Konteinerių aikštelės įrengiamos pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių aikštelių įrengimo, kolektyvinių (bendrų) konteinerių pastatymo vietas, atsižvelgdama į komunalinių atliekų tvarkytojų pasiūlymus, parenka seniūnija, išskyrus atvejus, numatytus Taisyklių 27 punkte.
27. Sodininkų, garažų bendrijų teritorijose privaloma įrengti ne mažiau kaip po vieną konteinerių aikštelę. Sodininkų, garažų bendrijų teritorijose konteinerių aikštelių vietas ar kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietas parenka bendrijos pirmininkas ar kitas bendrijos organų įgaliotas asmuo arba kiti atsakingi asmenys prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu jais naudotis ir aptarnauti, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Bendrijos pirmininkas ar kitas bendrijos organų įgaliotas asmuo ar kiti atsakingi asmenys, atsižvelgdami į sodininkų, garažų bendrijų narių skaičių, konteinerių užpildymą atliekomis ir pan., turi įvertinti sodininkų, garažų bendrijų teritorijose reikiamų kolektyvinių (bendrų) konteinerių skaičių, siekiant išvengti konteinerių persipildymo iki jų išvežimo pagal numatytus grafikus.
28. Konteineriai turi stovėti komunalinių atliekų turėtojo teritorijoje. Jei komunalinių atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti seniūnijos, suderinus su komunalinių atliekų tvarkytoju, nurodytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje.
29. Konteinerių aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms rūšiuoti.
V SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
31. Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik tų komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, tvarkytojų paslaugomis, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinkti ir (ar) paskirti Savivaldybės tarybos. Informacija apie savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas teikiama Savivaldybės interneto tinklalapyje kartu su mokėjimo pranešimais ir kitomis atliekų turėtojams priimtinomis priemonėmis.
32. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
32.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės ir nepertraukiamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
32.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);
32.3. užsisakyti papildomą individualų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį ar jo atsisakyti, pasikeisti anksčiau skirtą individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į ne mažesnį nei 0,24 m3 talpos konteinerį, arba į 0,12 m3 talpos konteinerį, jei individualioje namų valdoje gyvena ne daugiau kaip vienas gyventojas, kaip numatyta šių Taisyklių XIV skyriuje;
32.4. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui ir (ar) Savivaldybės vykdomajai institucijai dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;
32.6. informuoti komunalinių atliekų tvarkytojus ir (ar) Savivaldybės vykdomąją instituciją apie šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą;
33. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
33.1. siekti mažinti komunalinių atliekų susidarymą ir rūšiuoti atliekas šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka;
33.3. laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, laikytis Vietinės rinkliavos nuostatų reikalavimų;
33.4. susidarančias atliekas jų susidarymo vietoje rūšiuoti į šias frakcijas:
33.4.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas);
33.5. naudotis konteineriais, įskaitant pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriais, bei kitomis atliekų surinkimo priemonėmis (pvz., maišais) ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių bei kitų atliekų surinkimo priemonių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius ir kitas atliekų surinkimo priemones tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai ar kitos priemonės yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
33.6. neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, t. y. konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteinerius be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Jei konteineriai perpildyti daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), atliekų turėtojai privalo apmokėti papildomai pastatomo konteinerio tuštinimo išlaidas (vietinės rinkliavos kintamąją dalį), jeigu Savivaldybės administracija priims sprendimą pastatyti papildomą konteinerį;
33.7. užtikrinti, kad sunkiasvoriai automobiliai (šiukšliavežiai) netrukdomi privažiuotų prie konteinerių ir komunalinių atliekų tvarkytojo darbuotojai galėtų juos ištuštinti tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal grafiką (t. y. privažiavimai prie konteinerių stovėjimo vietų ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelių turi būti neužstatyti transporto priemonėmis ar kitais objektais; nuo pravažiavimų turi būti nuvalytas sniegas, ledas ir pan., kad sunkiasvoriai automobiliai (šiukšliavežiai) galėtų saugiai privažiuoti prie konteinerių stovėjimo vietos ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelės; konteinerių ištuštinimo pagal grafiką dieną ne vėliau kaip iki 7.00 val. ryto turi būti pakelti užtvarai, atrakinti konteinerių aptvarai, stoginės ir kt.);
33.8. grafikas, kuris skelbiamas Savivaldybės interneto tinklalapyje, pateikiamas mokėjimo pranešimuose ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose (toliau – grafikas). Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;
33.9. konteinerių ištuštinimo pagal grafiką dieną ne vėliau kaip iki 7.00 val. ryto individualius konteinerius išstumti ir pastatyti kiek įmanoma arčiau važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas komunalinių atliekų surinkimo maršrutas, arba kitoje vietoje, kuri yra suderinta su komunalinių atliekų tvarkytoju. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas neištuština šiame punkte nustatyta tvarka išstumto konteinerio grafike nurodytą dieną dėl priežasčių, nurodytų Taisyklių 42 punkte, išstumtas neištuštintas konteineris paliekamas iki komunalinių atliekų tvarkytojas jį ištuštins kaip tai numatyta pagal Taisyklių 43 punktą.
33.12. gavę komunalinių atliekų tvarkytojo rašytinį pranešimą (įskaitant pranešimą įspėjamuoju lipduku) apie netinkamą atliekų išrūšiavimą, kliūtis, trukdančias ištuštinti konteinerį, ar kitus pažeidimus, nedelsiant pašalinti pranešime nurodytus pažeidimus;
34. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.
35. Komunalinių atliekų turėtojams ir kitiems asmenims draudžiama:
35.3. užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
35.5. išmesti šiukšles, atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose vietose bei palikti šalia konteinerių;
35.7. į konteinerius mesti gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybines bei žaliąsias atliekas;
35.8. mesti į kitiems asmenims priklausančias ir (ar) bendro naudojimo teritorijas žaliąsias atliekas, susidariusias privačiose teritorijose;
35.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;
35.11. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz., atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ar individualius konteinerius, esančius kitose vietose, gabenti iš vienos savivaldybės į kitą ir pan.); draudimas mesti mišrias komunalines atliekas į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius netaikomas vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie priskirtini individualių konteinerių naudotojams, laikotarpiu, iki šie asmenys bus aprūpinti individualiais konteineriais.
36. Jei individualus atliekų surinkimo konteineris tampa netinkamu naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, jis keičiamas atlygintinai.
37. Siekiant pakartotinio daiktų naudojimo, komunalinių atliekų turėtojai nereikalingus, bet tvarkingus ir tinkamus pagal tiesioginę paskirtį naudoti daiktus (naudotus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir kt.) UAB „VAATC“ nustatyta tvarka gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse įrengtas dalijimosi daiktais stoteles „Dėk‘ui“ (https://www.stoteledekui.lt/lt/norintiems-dalintis).
VI SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
39. Komunalinių atliekų, įskaitant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų, tvarkytojai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (išskyrus, susijusias su papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis) savivaldybės teritorijoje gali teikti tik tuo atveju, jeigu juos parenka ir (ar) paskiria Savivaldybės taryba.
40. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.
41. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:
41.1. teikti paslaugas pagal šių Taisyklių, Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei Sutarties sąlygas;
41.2. Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, neimant papildomo mokesčio, pateikti komunalinių atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų konteinerius;
41.3. pagal komunalinių atliekų turėtojo kreipimąsi raštu ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų pakeisti anksčiau skirtą individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į ne mažesnį nei 0,24 m3 talpos konteinerį, pastatyti ar nuimti papildomą konteinerį (-ius), naudojamą (-us) Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas per 5 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
41.4. gavus iš seniūnijos informaciją dėl komunalinių atliekų turėtojo prašymo pakeisti individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į 0,12 m3 talpos konteinerį ir patvirtinimą, kad individualioje valdoje, kuri naudosis šiuo konteineriu, gyvena ne daugiau kaip vienas gyventojas, per 30 kalendorinių dienų pakeisti anksčiau skirtą individualų mišrių komunalinių atliekų konteinerį į 0,12 m3 talpos konteinerį. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas per 5 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
41.5. tinkamai paženklinti konteinerius ‒ ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, telefono numeris ir kt.) bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti ir kt.;
41.6. komunalinėms atliekoms surinkti naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;
41.7. mišrias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;
41.8. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką, kuris skelbiamas savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojų interneto tinklalapiuose, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojų interneto tinklalapiuose, pateikus informaciją mokėjimo pranešimuose bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;
41.9. konteinerius tuštinti tik tokiomis valandomis, kuriomis Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų išvežimo veikla;
41.10. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius, grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į vietą, kuri nustatoma pagal Taisyklių 33.9 papunkčio reikalavimus, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;
41.11. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti komunalinių atliekų konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink komunalinių atliekų konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės);
41.12. plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas Sutarties sąlygose;
41.13. ne dėl atliekų turėtojo kaltės tapusius netinkamais naudoti, pavogtus arba dingusius komunalinių atliekų konteinerius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas iš naujo pastatyti, suremontuoti ar pakeisti naujais to paties dydžio ir taip pat aptarnaujamais konteineriais, kaip tai numatyta Sutartyje. Dėl atliekų turėtojo kaltės tapusi netinkama naudoti ir (ar) sugadinta komunalinių atliekų surinkimo priemonė (konteineris) keičiama nauja ar suremontuojama atliekų turėtojo sąskaita;
41.14. didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant komunalinių atliekų turėtojus pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir Sutarties sąlygose;
41.15. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant perpildytiems mišrių komunalinių atliekų konteineriams, apie tai informuoti Savivaldybės administraciją Sutartyje numatyta tvarka; esant perpildytiems mišrių komunalinių atliekų konteineriams daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), jei Savivaldybės administracija nusprendžia, kad būtina pastatyti papildomą ar kito dydžio konteinerį ir apie tai raštu informuoja komunalinių atliekų tvarkytoją, pastatyti papildomą ar kito dydžio konteinerį; duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas per 5 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą
41.16. komunalinių atliekų turėtojams pateikti tiesiogiai ir (ar) savo interneto tinklalapyje, kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose skelbti konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;
42. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
42.1. jei komunalinių atliekų turėtojai laiku ir tinkamai neišstumia (nepastato) konteinerių pagal šių Taisyklių 33.9 papunktyje nustatytus reikalavimus;
42.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz.: privažiavimai prie konteinerių stovėjimo vietų ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelių užstatyti transporto priemonėmis ar kitais objektais; sunkiasvoriai automobiliai (šiukšliavežiai) negali saugiai privažiuoti prie konteinerio stovėjimo vietos ar komunalinių atliekų konteinerių aikštelės dėl nenuvalyto sniego, ledo (plikledžio) ar kitų oro sąlygų; nepakelti užtvarai, neatrakinti konteinerių aptvarai, stoginės ir kt.);
42.3. jei ištuštinimo dieną individualių gyvenamųjų namų individualūs mišrių komunalinių atliekų konteineriai yra su prišalusiu turiniu ir neatitirpdyti;
43. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 42 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą fiksuoja Sutartyje nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
44. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas neištuštino konteinerių pagal grafiką dėl savo kaltės, jis privalo ne vėliau kaip per 24 valandas ištuštinti laiku neištuštintus konteinerius, taip pat jam už konteinerių neištuštinimą laiku taikomos Sutartyje numatytos sankcijos.
45. Individualių namų valdų, sodininkų bendrijų komunalinių atliekų turėtojai aptarnaujami kolektyviniais (bendrais) konteineriais šiais atvejais:
45.1. teritorijose, kuriose nėra tinkamos vietos sunkiasvoriui transportui (šiukšliavežiui) apsisukti ir norint ištuštinti konteinerius reikalinga važiuoti atbuline eiga daugiau kaip 150 metrų atstumą;
45.2. privažiavimo kelias iki reikiamų ištuštinti konteinerių dėl oro sąlygų yra sunkiai išvažiuojamas ar neišvažiuojamas sunkiasvoriui transportui (šiukšliavežiui). Ši sąlyga taikoma tik rudens‒žiemos laikotarpiu, t. y. pavasario‒vasaros laikotarpiu komunalinių atliekų turėtojai aptarnaujami individualiais konteineriais;
46. Vietovių, atitinkančių šių Taisyklių 45 punkto sąlygas, sąrašas (schema) kartu su informacija apie kolektyvinius (bendrus) konteinerius, kuriais turi naudotis komunalinių atliekų turėtojai, sudaromas Savivaldybės administracijos ir skelbiamas Savivaldybės bei komunalinių atliekų tvarkytojų interneto svetainėse.
VII SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ŽALIŲJŲ IR MAISTO ATLIEKŲ, TVARKYMAS
47. Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:
47.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja biologiškai skaidžias atliekas kompostuoti, turi tai daryti laikantis šių Taisyklių 1 priede nustatytų reikalavimų bei aplinkos ministro patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų;
48. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
49. Bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas miestą ir gyvenvietes tvarkančios įmonės pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
50. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.1 papunktyje, turi atskirti maisto atliekas nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir mesti į specialius oranžinės spalvos maišus, skirtus maisto atliekoms rūšiuoti, o užpildytus maišus sandariai užrišti ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
51. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
52. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.
VIII SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS
54. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalus) (toliau – pakuočių atliekos) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
55. Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius (toliau – pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai), sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.
56. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos iš individualių namų ūkių surenkamos naudojant individualius pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius.
57. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,24 m3 talpos pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius.
58. Taisyklių 57 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
59. Stiklo atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,12 m3 talpos stiklo pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius.
60. Taisyklių 59 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
61. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kuriose pakuočių atliekos priimamos aikštelių operatorių nustatyta tvarka.
62. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į kolektyvinius (bendrus) pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kuriose pakuočių atliekos priimamos aikštelių operatorių nustatyta tvarka.
63. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų rūšiavimo 1,6 m3, 1,8 m3 ir 2,5 m3 talpos konteineriai.
64. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės, nei nurodyti Taisyklių 57, 59 bei 63 punktuose.
65. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriams (netelpa į konteinerius, jų angas ar pan.), jas privaloma susmulkinti, sulankstyti ar kitaip sumažinti jų apimtis ir tvarkingai išmesti į konteinerį (jo neužkimšant ar pan.) arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas (t. y. pristatyti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles).
66. Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai tuštinami pagal grafiką (išskyrus Taisyklių 67 punkte nurodytus atvejus) ne rečiau kaip:
66.1. skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti „STIKLAS“ – 1 kartą per mėnesį, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Savivaldybės administracijos pranešimo, kad konteineris pripildytas ar perpildytas, gavimo;
66.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus ir kartono atliekoms surinkti „POPIERIUS“ – 1 kartą per 2 savaites, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Savivaldybės administracijos pranešimo, kad konteineris pripildytas ar perpildytas, gavimo;
67. Atvejais, nurodytais aplinkos ministro patvirtintuose Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinuosiuose reikalavimuose ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosiose sąlygose, bendro (kolektyvinio) naudojimo pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai turi būti ištuštinami Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinuosiuose reikalavimuose ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinosiose sąlygose nurodytais terminais.
68. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).
69. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis, taip pat surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos su kitose savivaldybėse surinktomis pakuočių atliekomis, ne komunalinių atliekų sraute susidariusiomis pakuočių atliekomis (tai yra su pakuočių atliekomis ir antrinėmis žaliavomis, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį nepriskiriamos prie komunalinių atliekų).
70. Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
71. Draudžiama šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
72. Draudžiama prie konteinerių palikti dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas ir pan. pakuočių atliekas (t. y. tokios atliekos turi būti sulankstytos ar kitaip sumažinus jų apimtis tvarkingai išmestos į konteinerius arba tvarkomos kaip didelių gabaritų atliekos (pvz., pristatomos į didelių gabaritų surinkimo aikšteles ir kt.).
73. Šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius.
74. Komunalinių atliekų tvarkytojas, užfiksavęs individualaus naudojimo (individualiame) rūšiavimo konteineryje neturinčias jame būti atliekas, turi teisę tokio rūšiavimo konteinerio neištuštinti arba gali neturinčias būti jame atliekas ar jų dalį palikti šiame rūšiavimo konteineryje po jo ištuštinimo, užklijuodamas ant jo pranešimą, kaip tai numatyta pagal Sutarties reikalavimus.
75. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 42 punkte, tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
76. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
77. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
IX SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
78. Komunalinių atliekų turėtojai (gyventojai) buityje susidariusias tekstilės atliekas (pvz., senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka, arba talpina į specialius konteinerius, skirtus buityje susidarančioms tekstilės atliekoms surinkti. Tekstilės atliekas gyventojai gali perduoti tekstilės gaminių platintojams, kurie suderinę su Savivaldybe, priima tekstilės atliekas gaminių prekybos vietose.
X SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
80. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
81. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
82. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.2 papunktyje, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
83. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo ar kitu būdu pagal grafiką.
84. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus ir (ar) netinkamus vartoti vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
85. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas organizacijų interneto tinklalapiuose, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
XI SKYRIUS
ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
87. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
88. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:
88.1. pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;
89. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.2 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.
90. Komunalinių atliekų turėtojai į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
91. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas organizacijų interneto tinklalapiuose.
XII SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
93. Didelių gabaritų atliekos, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą, iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
94. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) Savivaldybės administracija reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.
95. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
96. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 7.2 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
97. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
98. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
99. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
XIII SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ IR KITŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
101. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 7.1 papunktyje, buityje susidarančias statybines atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka, arba perduoti šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais. Atliekas tvarkančių (apdorojančių) įmonių ir atliekų vežėjų, turinčių teisę verstis atliekų tvarkymo veikla, sąrašas skelbiamas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (https://atvr.aplinka.lt). Kitas statybines atliekas (t. y. statybines atliekas, kurios nėra laikomos susidariusiomis buityje) komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 7.1 papunktyje, turi perduoti tvarkyti tokių atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 7.2 papunktyje, visas savo statybines atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti tokių atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
103. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių statybinių atliekų, taip pat ir dėl asbestinio šiferio atliekų, surinkimo paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
104. Statybinės atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.
XIV SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS
106. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės tarybos parinkti ir (ar) paskirti komunalinių atliekų tvarkytojai.
107. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.
108. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
109. Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.
110. Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos daugiabučių namų kvartaluose surenkamos 1,1 m³, iš įmonių, organizacijų ir individualių namų 1,1, 0,77, 0,24, 0,12 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį. Prireikus gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.
111. Individualių namų komunalinių atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0,24 m3 ir 0,12 m3 talpos konteineriais, kurių dydį ir skaičių gali pasirinkti pagal poreikį, bet ne mažesnį, nei:
111.1. jei namų valdoje gyvena ne daugiau kaip 1 gyventojas – minimalus konteinerio dydis – 0,12 m3;
112. Individualių namų komunalinių atliekų turėtojai vieną kartą per metus gali kreiptis raštu su motyvuotu prašymu:
112.1. į komunalinių atliekų tvarkytoją ir pakeisti turimą konteinerį į ne mažesnį nei 0,24 m3 talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį, užsisakyti papildomą arba atsisakyti papildomo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio;
113. Seniūnija, gavusi individualaus namo komunalinių atliekų turėtojo prašymą dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio pakeitimo į 0,12 m3 konteinerį ir nustačiusi, kad toks prašymas atitinka šių Taisyklių 111.1 papunkčio reikalavimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia šią informaciją komunalinių atliekų tvarkytojui.
114. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojai pagal Sutartyse numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 41.13 papunktyje nustatyta tvarka.
115. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką:
115.1. kolektyviniai (bendri) konteineriai, skirti daugiabučių namų gyventojams ir įmonėms, – ne rečiau kaip du kartus per savaitę; šiltuoju metų periodu – ne rečiau kaip tris kartus per savaitę;
115.2. individualūs konteineriai, esantys individualiose namų valdose, kolektyviniai (bendri) konteineriai sodų bendrijose, garažų bendrijose – ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites;
115.3. individualūs konteineriai, esantys įmonių, įstaigų, organizacijų uždarose teritorijose – vieną kartą per dvi savaites. Dažniau nei vieną kartą per dvi savaites gali būti aptarnaujami įmonių individualūs konteineriai, kuomet įmonės vietinę rinkliavą moka pagal pasirinktą naudojamų konteinerių skaičių, dydį ir aptarnavimo dažnumą Vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka.
116. Šių Taisyklių 42 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 42 punkte, tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
117. Komunalinėms atliekoms surinkti, esant reikalui, Savivaldybės vykdomajai institucijai (ar jos pavedimu – Savivaldybės administracijai) priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.
118. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
119. Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.
XV SKYRIUS
GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
121. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.
XVI SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
124. Informacija apie Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygų plėtojimą ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, vietinės rinkliavos dydį, struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama Savivaldybės bei kitų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių interneto tinklapiuose teisės aktų nustatyta tvarka.
125. Komunalinių atliekų turėtojai aplinkos ministro patvirtintuose Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo būdus, savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančius atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose, taip pat kitais atliekų turėtojus asmeniškai pasiekiančiais informavimo būdais – paštu ar elektroniniu paštu su atliekų turėtojams teikiamais mokėjimo pranešimais arba kitais Savivaldybės pasirinktais informavimo būdais.
XVII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA IR KONTROLĖ BEI SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
127. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal Sutartyje nustatytus reikalavimus.
128. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsena ir kontrolė vykdoma pagal Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Vilniaus rajono komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo tvarką ir Sutartį. Už netinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą komunalinių atliekų tvarkytojams taikomos Sutartyje numatytos sankcijos.
129. Komunalinių atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo, nagrinėja Savivaldybės vykdomoji institucija. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
XVIII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
130. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės institucijos. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi įgalioti Savivaldybės administracijos pareigūnai ir kiti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.
132. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Vilniaus rajono savivaldybės
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
BUITYJE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ KOMPOSTAVIMO REIKALAVIMAI
Asmenys, kompostuojantys buityje susidarančias biologiškai skaidžias atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, turi laikytis šių reikalavimų:
1. Kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje (kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų) sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. Turint raštišką gretimo sklypo naudotojo sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo.
2. Buitiniam kompostavimui naudoti tinkamas atliekas: pavyzdžiui, vaisius ir daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus ir anglis, kartoną ir kitus popieriaus gaminius (išskyrus popieriaus gaminius, padengtus ne biologiškai skaidžia dengiamąja medžiaga), iš popieriaus ir kartono pagamintus kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, velėną.
3. Buitiniam kompostavimui nenaudoti netinkamų atliekų: pavyzdžiui, mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų, plastikinių, sintetinių atliekų, augalų ligomis užkrėstų augalų, šunų bei kačių ekskrementų, piktžolių, turinčių subrendusių sėklų, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų, nuotekų valymo dumblo ir pan.
4. Kompostuojamose atliekose neturi būti pavojingų ir infekuotų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų.
6. Pagamintą kompostą galima naudoti tik savoms reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjiškoje daržininkystėje, gėlininkystėje, kambariniams augalams auginti.
Vilniaus rajono savivaldybės
komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*
| Atskirai surenkamų komunalinių atliekų rūšys |
Priemonių paskirtis ir tipas |
|||
| Pakuočių atliekos
(neužterštos maisto bei kitų medžiagų likučiais) |
Kitos antrinės žaliavos |
Individualūs ir kolektyviniai konteineriai** |
||
| Skirti stiklinių pakuočių ir stiklo atliekoms surinkti (STIKLAS) |
Skirti popierinių ir kartoninių pakuočių bei popieriaus atliekoms surinkti (POPIERIUS) |
Skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms surinkti (PLASTIKAS) |
||
| Stiklinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
+ |
|
|
| a) visų dydžių ir spalvų stikliniai buteliai ir buteliukai (be kamščių); |
|
+ |
|
|
| b) stiklainiai (be dangtelių); |
|
+ |
|
|
| c) kitos stiklinės pakuotės, indai ir jų duženos. |
|
+ |
|
|
|
|
d) stiklo duženos; |
+ |
|
|
| Popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos,
iš jų: |
|
|
+ |
|
| a) visų rūšių kartonas, jo lakštai, gofruoto kartono dėžės ir kartono dėžutės; |
|
|
+ |
|
| b) popieriniai krepšiai, maišeliai, pakavimo popierius; |
|
|
+ |
|
| c) kitos kartoninės ir popierinės pakuotės; |
|
|
+ |
|
|
|
d) laikraščiai, žurnalai, vokai, lankstinukai, skrajutės ir kiti reklaminiai spaudiniai; |
|
+ |
|
|
|
e) bloknotai ir knygos
(be kietų viršelių); |
|
+ |
|
|
|
f) kitas spaudos, rašomasis ir spalvotas popierius. |
|
+ |
|
| Plastikinių ir PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės bei kitos talpos nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių, kosmetikos ir higienos produktų pakuotės; |
|
|
|
+ |
| b) plastikiniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
| c) plastikiniai maišeliai ir plėvelės; |
|
|
|
+ |
| d) PET ir PP tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
| e) kita plastikinė pakuotė (su įspaustais PET, HDPE, PE, LPPE, PP, PS ženklais); |
|
|
|
+ |
|
|
f) polietileno plėvelė; |
|
|
+ |
|
|
g) plastikiniai indai, vienkartiniai puodeliai ir indai. |
|
|
+ |
| Kombinuotų (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) kartoninės gėrimų pakuotės nuo sulčių ir pieno produktų (Tetra Pak, Pure-Pak ir kt.); |
|
|
|
+ |
| b) laminuoto popieriaus ir kartono pakuotės. |
|
|
|
+ |
| Metalinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) skardinės nuo gėrimų ir kitų maistų produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių; |
|
|
|
+ |
| b) konservų ir kitos dėžutės; |
|
|
|
+ |
| c) metaliniai dangteliai ir kamšteliai; |
|
|
|
+ |
| d) metalinės tvirtinimo juostos; |
|
|
|
+ |
|
|
e) metaliniai indai ir įrankiai, kepimo skardos bei kitos metalinės atliekos. |
|
|
+ |
| Kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos, blizgios pakuotės, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) traškučių pakeliai; |
|
|
|
+ |
| b) kavos, ledų pakeliai, saldainių popierėliai. |
|
|
|
+ |
| Medinių pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) medinės dėžės ir dėžutės; |
|
|
|
+ |
| b) medinės pakuotės ir jų sudėtinės dalys prekių tvirtinimui ir transportavimui. |
|
|
|
+ |
| Kitos pakuočių atliekos, iš jų: |
|
|
|
+ |
| a) džiuto maišai ir kitos medžiaginės pakuotės; |
|
|
|
+ |
| b) keraminiai buteliai ir dėžutės. |
|
|
|
+ |
* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių gyvenamųjų namų valdų, turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarosioms atliekoms surinkti naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai). Iki tol, kol stiklinių pakuočių ir kitų stiklo atliekų surinkimui nenaudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai, individualaus naudojimo konteineriais iš individualių gyvenamųjų namų valdų surenkamos visų rūšių pakuočių atliekos bei kitos tinkamos perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekos, išskyrus stiklo atliekas.