PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

dėl PALANGOS Neformaliojo švietimo mokyklų VEIKLOS išorinio vertinimo ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO tvarkos aprašo patvirtinimo

2015 m. sausio 29 d. Nr. T2-6

Palanga

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Palangos neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. T2-83 „Dėl Palangos neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tarybos narys                                                                                                  Mindaugas Skritulskas

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-6

1 punktu

PALANGOS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLŲ VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Palangos neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) nustato ikimokyklinio ugdymo mokyklų ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų (toliau tekste – NŠM) veiklos išorinio vertinimo (toliau tekste – išorinis vertinimas) organizavimą ir vykdymą.

2. NŠM išorinis vertinimas yra švietimo priežiūros dalis, kurios paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę, skatinti NŠM veiklos tobulinimą. Išorinis vertinimas organizuojamas ir vykdomas NŠM ne rečiau kaip kas 5 metus.

3. Šiuo Aprašu savo veikloje vadovaujasi Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius (toliau – Švietimo skyrius), NŠM, išorinio vertinimo grupė.

4. NŠM išorinis vertinimas yra:

4.1. veiklos kokybės vertinimo sistemos, kurios pagrindas ir svarbiausias mokyklos veiklos kokybę užtikrinantis veiksnys yra vidaus įsivertinimas, dalis;

4.2. formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas, vykdomas pagal NŠM veiklos rodiklius ir teikiantis informaciją, reikalingą NŠM veiklai koreguoti ir jos rezultatams gerinti.

5. Išorinis vertinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais neformalųjį švietimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo Aprašu.

6. Apraše vartojamos sąvokos:

Išorinio vertinimo grupė – Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu sudaryta išorinių vertintojų grupė konkrečios NŠM veiklai vertinti. Šiai grupei vadovauja paskirtas grupės vadovas.

Išorinio vertinimo grupės narys – asmuo, įtrauktas į išorinio vertinimo grupę ir vykdantis išorinį vertinimą  (gali būti kviečiamas ekspertas).

Veiklos (pamokos) stebėjimo protokolas – specialios formos protokolas, kuriame išorinio vertinimo grupės narys fiksuoja informaciją apie stebimą veiklą (pamoką) (1 priedas).

NŠM įsivertinimas – procesas, kurio metu NŠM bendruomenės nariai analizuoja NŠM veiklos kokybę ir ją vertina.

NŠM veiklos sritys – vertinami NŠM veiklos aspektai, kuriuos sudaro į temas suskirstyti veiklos rodikliai (2 ir 3 priedai).

Veiklos rodiklis – NŠM veiklos matmuo, kurio vertę nustato išorinio vertinimo grupė.

Veiklos kokybės vertinimo lygis – kiekybinė kokybės išraiška (4 priedas).

Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

II. IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

7. Išorinis veiklos vertinimas vykdomas pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą NŠM išorinio veiklos vertinimo sąrašą. Išorinį NŠM veiklos vertinimą organizuoja Švietimo skyrius.

8. Išorinis vertinimas organizuojamas etapais:

8.1. parengiamieji darbai;

8.2. NŠM veiklos vertinimas;

8.3. vertinimo apibendrinimas, ataskaitos rengimas ir jos derinimas su NŠM;

8.4. veiklos vertinimo ataskaitos NŠM pateikimas ir aptarimas.

9. Švietimo skyrius, organizuodamas NŠM išorinį vertinimą, atlieka šias funkcijas:

9.1. inicijuoja, planuoja ir organizuoja išorinį vertinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos įsteigtose NŠM;

9.2. sudaro išorinio vertinimo grupę, tvirtina ją Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu;

9.3. rengia dokumentus, būtinus šiai veiklai atlikti;

9.4. informuoja ir konsultuoja NŠM ir kitus išorės vertinime dalyvaujančius asmenis;

9.5. parengtą išorinio vertinimo ataskaitą pateikia NŠM direktoriui ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui;

9.6. nustato išorinio vertinimo sritis;

9.7. stebi, konsultuoja ir analizuoja NŠM pažangą, organizuoja pakartotinį išorinį vertinimą NŠM per vienus metus po vykusio išorinio vertinimo, jeigu išorinio vertinimo metu bent viena veiklos sritis buvo įvertinta 1 lygiu ir nebuvo stebima pažanga.

10. NŠM veiklos išorinį vertinimą vykdo išorinio vertinimo grupė:

10.1. Išorinio vertinimo grupės vadovas:

10.1.1. iki vertinimo pradžios praneša NŠM vadovui išorinio vertinimo datą;

10.1.2. aptaria su NŠM direktoriumi kaip bus organizuojamas išorinis vertinimas;

10.1.3. nagrinėja surinktą informaciją, prireikus papildomai tikslina informaciją bendraudamas su NŠM direktoriumi, kitais išoriniame vertinime dalyvaujančiais asmenimis;

10.1.4. sudaro stebimų veiklų (pamokų), projektų, renginių ir kitos veiklos tvarkaraštį informacijai rinkti ir jį aptaria su NŠM direktoriumi;

10.1.5. supažindina išorinio vertinimo grupės narius su stebimų veiklų (pamokų), projektų, renginių ir kitos veiklos tvarkaraščiais, paskiria vertinimo sritis ir temas;

10.1.6. iki Švietimo skyriaus vedėjo įsakyme nurodytos datos parengia išorinio vertinimo ataskaitos projektą ir teikia jį NŠM direktoriui;

10.1.7. gavęs iš NŠM išorinio vertinimo ataskaitos projekto komentarus ir argumentus, su išorinio vertinimo vertintojų komandos nariais per 4 darbo dienas juos aptaria, prireikus koreguoja ataskaitą;

10.2. Išorinio vertinimo grupės nariai:

10.2.1. vertina grupės vadovo paskirtas NŠM veiklos sritis ir temas;

10.2.2. vertinimo metu stebi, fiksuoja, analizuoja ir vertina NŠM kasdienę veiklą (pamokas, projektus, renginius ir kt.), renka duomenis pagal NŠM veiklos rodiklius. Juos fiksuoja veiklų (pamokų) stebėjimo protokoluose ir vertinimo grupės narių užrašuose. Vykdo tėvų (globėjų), mokinių, mokytojų (auklėtojų) apklausas, bendrauja su įvairiomis savivaldos institucijomis;

10.2.3. veiklą įvertina pagal 4 lygių skalę;

10.2.4. didesnę laiko dalį skiria ugdymo procesui stebėti, susitikimams su NŠM mokytojų (auklėtojų) bendruomene ir kitais darbuotojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokiniais, savivaldos institucijų atstovais, kitais suinteresuotais asmenimis. Likęs laikas naudojamas NŠM surinktos informacijos analizei, apibendrinimui ir vertinimui;

10.2.5. stebi mokinių ir su jais dirbančių pedagoginių darbuotojų veiklą. Stebimos dvi mokytojo (auklėtojo) pamokos ar veiklos, išskyrus tuos atvejus, jei mokytojas (auklėtojas) pageidauja daugiau;

10.2.6. po kiekvienos stebėtos pamokos ar veiklos nurodo mokytojui (auklėtojui) ne mažiau kaip 3 stipriuosius ir ne daugiau kaip 2 tobulintinus veiklos aspektus. Mokytojo (auklėtojo) pageidavimu, išsamiau veiklas (pamokas) aptarti galima išorinio vertinimo grupės nario ir mokytojo (auklėtojo) sutartu laiku po veiklos (pamokų);

10.2.7. baigiantis vertinimui susitaria dėl NŠM vertinimo išvadų, pristato savo pastebėjimus ir įžvalgas, parengia paskirtos srities ar temų išorinio vertinimo ataskaitos projektą ir teikia jį grupės vadovui;

10.2.8. paskutinę vertinimo NŠM dieną išorės vertintojai mokyklos vadovams pristato išorinio vertinimo grupės pirmines išvadas – ne mažiau kaip 3 stipriuosius veiklos aspektus ir ne daugiau kaip 3 tobulintinus veiklos aspektus;

10.2.9. aptaria, įvertina kartu su grupės vadovu ataskaitą, prireikus ją koreguoja, jei NŠM pateikia išorinio vertinimo ataskaitos projekto siūlymus.

11. Išoriniame vertinime dalyvaujančios NŠM direktorius:

11.1. gavęs pranešimą apie planuojamą išorinį vertinimą, informuoja NŠM bendruomenę, supažindina NŠM bendruomenę su išorinio vertinimo paskirtimi, organizavimo tvarka;

11.2. pateikia išorinio vertinimo grupės vadovui reikiamus vertinimui dokumentus ir kitą informaciją;

11.3. sudaro sąlygas NŠM bendruomenei ir išorinio vertinimo grupei bendradarbiauti;

11.4. gavęs išorinio vertinimo ataskaitos projektą, supažindina su juo NŠM mokytojų (auklėtojų) bendruomenę ir raštu gali pateikti NŠM bendruomenės komentarus išorinio vertinimo grupės vadovui;

11.5. panaudoja įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatus planuodamas ir tobulindamas NŠM veiklą.

12. NŠM mokytojai (auklėtojai), dalyvaudami išoriniame vertinime:

12.1. sudaro sąlygas vertinimo metu išorinio vertinimo grupės nariui stebėti ugdymo procesą ir kitas veiklas;

12.2. pateikia ugdymo procesą stebėsiančiam išorinio vertinimo grupės nariui trumpą kontekstinę informaciją apie veiklą (pamoką) (temą ir uždavinius), grupės (klasės) ugdytinius (gabius, specialiųjų poreikių, turinčius elgesio problemų ir kitus mokinius) ir kitą mokytojo (auklėtojo) nuožiūra svarbią informaciją;

12.3. susipažįsta su ataskaitos projektu ir gali pateikti savo komentarus NŠM direktoriui;

12.4. teikia siūlymus NŠM direktoriui dėl įstaigos veiklos tobulinimo.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Kiekviena NŠM atlieka mokyklos veiklos įsivertinimą ir, suderinusi su NŠM taryba, kasmet iki kovo 15 d. teikia ataskaitą Švietimo skyriui. Veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka NŠM taryba.

14. NŠM išorinis vertinimas gali būti finansuojamas iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir kitų lėšų.

15. Už Aprašo įgyvendinimą ir kontrolę yra atsakingas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

_____________________________

part_5ea598389ce54d329f2abcb6ea23b47e_end

Palangos neformaliojo švietimo mokyklų

veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir

vykdymo tvarkos aprašo

1 priedas

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLOS PAMOKOS (VEIKLOS) STEBĖJIMO PROTOKOLAS

Išorės vertinimo data ________________

Pamokos (veiklos) tema _____________________________________________________

Mokytojo vardas, pavardė

Programos pavadinimas

Mokinių (vaikų) amžius

Mokinių (vaikų) skaičius sąraše

Mokinių (vaikų) skaičius užsiėmime

Išorinio vertinimo nario vardas, pavardė

Kriterijai	Vertinimas
1. Pamokos planavimas ir organizavimas	Mokymosi uždavinių kėlimas, apibrėžtumas. Pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas. Mokymosi uždavinių, metodų ir mokymo bei mokymosi priemonių dermė. Laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas.
2. Mokymas	Mokytojo aiškinimo, demonstravimo ir nurodymų suprantamumas. Mokymo medžiagos aktualizavimas, susiejimas su ugdytinių patirtimi, interesais, poreikiais. Tinkamas metodų parinkimas, atsižvelgimas į ugdytinių mokymosi poreikius ir stilius. Individualaus ir grupinio mokymo(si) derinimas.
3. Mokymasis	Ugdytinių aktyvumas pamokoje (veikloje). Gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis, vertinti savo mokymąsi, įvardyti mokymosi sunkumus ir problemas. Gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant su kitais mokiniais ir mokytoju. Atsakomybė už savo mokymąsi.
4. Pagalba mokiniui	Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą atskiriems, įvairių poreikių turintiems (specialiųjų poreikių, gabiems, turintiems elgesio sutrikimų ir kt.) ugdytiniui  bei jų grupėms pagal poreikius.
5. Vertinimas	Vertinimo būdų individualizavimas, tinkamumas ir dažnumas. Kiekvieno ugdytinio matymas; grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų; klaidų taisymas. Skatinimų giriant ar kritikuojant dažnumo santykis. Pamokoje sukauptos vertinimo informacijos naudojimas mokymosi uždaviniui pasiekti.
6. Santykiai, tvarka, klasės (grupės) valdymas	Mikroklimato palankumas mokymuisi: mokinių tarpusavio santykiai ir savijauta grupėje, ugdytinių ir mokytojo santykiai. Tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas. Destruktyvaus elgesio ir kitų problemų sprendimas.
7. Mokymosi aplinka	Patalpos tinkamumas mokytis, jaukumas, estetiškumas. Informacijos šaltinių ir mokymosi priemonių kiekis, tinkamumas ir panaudojimo veiksmingumas. Racionalus erdvių, patalpų pritaikymas ir naudojimas ugdymo procesui.
8. Pasiekimai pamokoje	Ugdytinių pasiekimai lyginant su išsikeltu uždaviniu. Pamokos (veiklos) rezultatų apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas; tikrinimas, kiek ugdytiniai suprato ar ką išmoko.

_____________________________

3 stipriosios ir 2 tobulintinos pamokos sritys

Papildoma informacija

part_ec9197644172436ca26a394ff91860d9_end

Palangos neformaliojo švietimo mokyklų

veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir

vykdymo tvarkos aprašo

2 priedas

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO MOKYKLŲ VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO SRITYS, TEMOS IR VEIKLOS RODIKLIAI

Sritis	Temos	Veiklos rodikliai
1. Mokyklos kultūra	1.1. Etosas	1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai
		1.1.2. Tradicijos ir ritualai
		1.1.3. Mokyklos mikroklimatas
	1.2. Tvarka	1.2.1 Mokymosi aplinka, saugumas
		1.2.2. Darbo tvarka ir taisyklės
	1.3. Mokyklos partnerystė ir viešieji ryšiai	1.3.1. NVŠM vaidmuo vietos bendruomenėje
		1.3.2. Partnerystė su kitomis institucijomis
		1.3.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai
2. Ugdymas(is)	2.1. Neformaliojo ugdymo organizavimas	2.1.1. Ugdymo programos
		2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai
	2.2. Pamokos (veiklos) organizavimas	2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas
		2.2.2. Pamokos struktūros kokybė
		2.2.3. Grupės valdymas
	2.3. Ugdymo ir ugdymosi kokybė	2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai
		2.3.2. Mokymosi motyvacija
		2.3.3. Mokymo ir gyvenimo ryšys
		2.3.4. Išmokimo stebėjimas
	2.4. Pagalba mokiniui ir šeimai	2.4.1. Mokymosi veiklos diferencijavimas
		2.4.2. Mokymosi poreikių nustatymas
3. Pasiekimai	3.1. Pažanga	3.1.1. Ugdytinių pažanga
		3.1.2. Mokyklos pažanga
4. Mokyklos valdymas	4.1. Mokyklos veiklos planavimas	4.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai
		4.1.2. Planavimo procedūros
		4.1.3. Planų kokybė ir dermė
		4.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis
	4.2. Mokyklos įsivertinimas	4.2.1. Įsivertinimo procesas
		4.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas
	4.3. Vadovavimo stilius	4.3.1. Vadovavimo principai
		4.3.2. Lyderystė mokykloje
	4.4. Materialinių išteklių valdymas	4.4.1. Lėšų vadyba
		4.4.2. Patalpų naudojimas

_____________________________

part_4ed097083f5e4de28a1816714968ada9_end

Palangos neformaliojo švietimo mokyklų

veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir

vykdymo tvarkos aprašo

3 priedas

IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLŲ

IŠORINIO VERTINIMO SRITYS, TEMOS IR VEIKLOS RODIKLIAI

Sritis	Temos	Veiklos rodikliai
1. Mokyklos kultūra	1.1. Etosas	1.1.1. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika
		1.1.2. Mokyklos mikroklimatas
		1.1.3. Tradicijos
	1.2. Mokyklos įvaizdis	1.2.1. Įvaizdžio kūrimo kultūra
	1.3. Mokyklos partnerystė ir viešieji ryšiai	1.3.1. Mokyklos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė
		1.3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais
2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis	2.1. Ugdymo turinys	2.1.1 Programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams
		2.1.2. Ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui, poreikiams bei interesams
	2.2. Ugdymo(si) turinio ir procedūrų planavimas	2.2.1. Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas
		2.2.2. Planavimo procedūrų kokybė
	2.3. Ugdymo(si) proceso kokybė	2.3.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas
		2.3.2. Ugdymosi motyvacijos palaikymas
	2.4. Šeimos ir mokyklos bendravimas ugdymo procese	2.4.1. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje
		2.4.2. Šeimos informavimas apie vaiko ugdymosi pasiekimus ir kt.
3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai	3.1. Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas	3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema
	3.2. Vaiko pasiekimų kokybė	3.2.1. Vaiko daroma pažanga įvairiais amžiaus tarpsniais
		3.2.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymosi pažanga
4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai	4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas	4.1.1. Vaiko teisių garantavimas
		4.1.2. Vaiko teisių atstovavimas visuomenėje
	4.2. Vaiko poreikių tenkinimas	4.2.1. Individualių vaiko saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas
		4.2.2. Pedagoginė ir socialinė pagalba
		4.2.3. Pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams
5. Mokyklos valdymas	5.1. Mokyklos veiklos planavimas	5.1.1. Planavimo procedūros
		5.1.2. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis
	5.2. Mokyklos įsivertinimas	5.2.1. Įsivertinimo procesas
		5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas
	5.3. Vadovavimo stilius	5.3.1. Vadovavimo principai
		5.3.2. Lyderystė mokykloje
	5.4. Materialinių išteklių valdymas	5.4.1. Lėšų vadyba
		5.4.2. Patalpų naudojimas

____________________________

part_5883c107316140aab83dc76679e9dcab_end

Palangos neformaliojo švietimo mokyklų

veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir

vykdymo tvarkos aprašo

4 priedas

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLŲ KOKYBĖS VERTINIMO LYGIAI

Kokybės lygis	Aprašomieji vertinimo epitetai	Išvada
4 lygis	Labai gera: kryptinga, originali, įspūdinga, savita, išskirtinė, puiki, nepriekaištinga, kūrybiška	Veikla itin sėkminga. Būtina dalytis patirtimi šalyje ir mieste
3 lygis	Gera: tinkama, paveiki, turi savitų bruožų, potenciali, lanksti	Veikla pakankamai sėkminga. Gali dalytis patirtimi su kitais. Verta tęsti kai kurių kompetencijų stiprinimą.
2 lygis	Patenkinama: vidutiniška, priimtina, nesisteminga	Veikla ir dalis kompetencijų tinkamos. Yra ką tobulinti, sustiprinti ir išplėtoti.
1 lygis	Prasta: neveiksminga, nevykusi, netinkama, nekonkreti, neperspektyvi	Veikla nepriimtina. Kompetencijas būtina tobulinti.

___________________________

part_e48184c3ec3f4c748fd2d7ba09f2a487_end