PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS DVINARĖS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2016 m. gruodžio 29 d. Nr. 1-425

Panevėžys

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30² straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti pridedamą Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką.

Savivaldybės meras                                                                                  Rytis Mykolas Račkauskas

PATVIRTINTA

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos

2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-425

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS DVINARĖS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.     Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės įmokos (toliau – DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo principams apibrėžti.

2.     Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ATĮ), Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.

3.     Vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio nuostatomis, DVĮ apskaičiavimo ir administravimo veiklas savivaldybės pavedimu atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

4.     Pagal Metodikos nuostatas nustačius komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis Panevėžio miesto savivaldybėje.

5.     Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos ATĮ ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

6.     Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti.

7.     Būtinosios sąnaudos, vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojamos kaip Metodikos 16 punkte išvardytų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų bendrųjų sąnaudų suma.

8.     Metodikos 7 punkte nurodytų ir Taisyklėse reglamentuotų atskirų veiklų sąnaudos nustatomos pagal formulę:

BS_VEIKL = PS_VEIKL + KS_VEIKL

Kur:

BS_VEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios sąnaudos

PS_VEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos

KS_VEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos

9.     Nustatant DVĮ vertinamos tik realiai vykdomos ir komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus administruojamos atliekų tvarkymo veiklos, jų sukuriamos sąnaudos.

10.   Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

11.   Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos.

12.   Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

13.   Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos.

14.   Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas vadovaujamasi:

14.1.    Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planu.

14.2.    Praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis.

14.3.    Galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų sutartyse nustatytomis kainomis.

14.4.    Mišrių komunalinių ir kitų atskirai surenkamų atliekų susikaupimo normomis.

III SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

15.   Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų, pateksiančių į Panevėžio miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, didelių gabaritų atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir kitos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai).

16.   Atsižvelgiant į turimus faktinius duomenis ir galimybes, pagrįsti kiekvienos iš Metodikos 7 punkte nurodytų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų sąnaudas, skaičiuojamos šios sąnaudos:

16.1.    Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos.

16.2.    Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos.

16.3.    Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai.

16.4.    Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos.

16.5.    Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sąnaudos.

16.6.    Kitų komunalinių atliekų (maisto atliekų, tekstilės atliekų, antrinių žaliavų (išskyrus pakuotę, už kurios atliekų tvarkymą nustatyta gamintojų ir importuotojų atsakomybė) ir kitų) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos.

16.7.    Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos.

16.8.    Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos.

17.   Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrindžiamas faktiniais duomenimis, sąnaudų kitimo prognozėmis ir prielaidomis dėl būsimų mišrių komunalinių atliekų surinkimo apimčių.

18.   Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

Sąnaudų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Darbo užmokestis	+
Pagalbinės medžiagos	+	+
Kuras		+
Eksploatacinės sąnaudos	+
Nusidėvėjimas	+
Draudimas	+
Kitos sąnaudos	+
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas	+	+

19.   Mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir Panevėžio miesto savivaldybėje susidarančių mišrių komunalinių atliekų priėmimo Panevėžio regioniniame sąvartyne įkainiais. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą šalinti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš atliekų priėmimo įkainio.

20.   Mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos pastoviosioms ir kintamosioms sąnaudoms priskiriamos atsižvelgiant į komunalines atliekas tvarkančių įmonių sąnaudų pobūdį:

Sąnaudų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Surinktų mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos	+	+
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas	+	+

21.   Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės eksploatavimo sąnaudų skaičiavimas pagrindžiamas faktiniais duomenimis, sąnaudų kitimo prognozėmis ir prielaidomis dėl būsimų didelių gabaritų atliekų priėmimo apimčių.

22.   Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

Sąnaudų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Darbo užmokestis	+
Pagalbinės medžiagos	+	+
Kuras	+	+
Atliekų iš DASA šalinimo sąnaudos		+
Eksploatacinės sąnaudos	+
Nusidėvėjimas	+
Draudimas	+
Kitos sąnaudos	+	+
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas	+	+

23.   Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų, didelių gabaritų atliekų ir kitų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrindžiamas faktiniais duomenimis, sąnaudų kitimo prognozėmis ir prielaidomis, dėl būsimų pavojingų buitinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apimčių.

24.   Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų, didelių gabaritų atliekų ir kitų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

Sąnaudų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Darbo užmokestis	+
Pagalbinės medžiagos	+	+
Kuras		+
Surinktų atliekų šalinimo sąnaudos		+
Eksploatacinės sąnaudos	+
Nusidėvėjimas	+
Draudimas	+
Kitos sąnaudos	+	+
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas	+	+

25.   Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrindžiamas faktiniais duomenimis, sąnaudų kitimo prognozėmis ir prielaidomis, dėl būsimų biologiškai skaidžių atliekų surinkimo apimčių.

26.   Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

Sąnaudų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Darbo užmokestis	+
Pagalbinės medžiagos	+	+
Kuras		+
Eksploatacinės sąnaudos	+
Nusidėvėjimas	+
Draudimas	+
Kitos sąnaudos	+	+
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas	+	+

27.   Kitų komunalinių atliekų (maisto atliekų, tekstilės atliekų, antrinių žaliavų (išskyrus pakuotę, už kurios atliekų tvarkymą nustatyta gamintojų ir importuotojų atsakomybė) ir kitų) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos paskaičiuojamas pagal formulę:

KKAST_BS = Σ KKAST_S – Σ KKAST_P

Kur:

KKAST_BS – kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo būtinosios sąnaudos

KKAST_S – kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos

KKAST_P – kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo pajamos

28.   Kitų komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrindžiamas faktiniais duomenimis, sąnaudų kitimo prognozėmis ir prielaidomis, dėl būsimų kitų komunalinių atliekų surinkimo apimčių.

29.   Kitų komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

Sąnaudų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Darbo užmokestis	+
Pagalbinės medžiagos	+	+
Kuras		+
Surinktų atliekų šalinimo sąnaudos		+
Eksploatacinės sąnaudos	+
Nusidėvėjimas	+
Draudimas	+
Kitos sąnaudos	+	+
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas	+	+

30.   Kitų komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

Pajamų kategorija	Pastovioji dalis	Kintamoji dalis
Laikraštinis popierius	+	+
Mišri makulatūra	+	+

31.   Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į vykdomus ir planuojamus įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtojimo projektus. Šias sąnaudas sudaro projektų metu įsigyto nekilnojamojo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir paskolų, iš kurių buvo finansuojami projektai, palūkanų sąnaudos.

32.   Atsižvelgiant į komunalinių atliekų infrastruktūros atnaujinimo sąnaudų pobūdį, visos šios sąnaudos priskiriamos pastoviosioms sąnaudoms.

33.   Komunalinių atliekų tvarkymo administravimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir numatomu sąnaudų išaugimu dėl DVĮ įvedimo. Šios sąnaudos apskaičiuojamos pagal šias grupes:

33.1. Darbo užmokestis.

33.2. Nusidėvėjimas.

33.3. Komunalinės paslaugos.

33.4. Kuras.

33.5. Draudimas.

33.6. IT įrangos eksploatavimo sąnaudos.

33.7. Ryšių sąnaudos.

33.8. Visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudos.

33.9. Registro administravimo sąnaudos.

33.10. Gyventojų ir nekilnojamojo turto objektų registrų įsigijimas.

33.11. Bankų paslaugos.

33.12. Mokesčiai.

33.13. Kitos sąnaudos.

33.14. Nenumatytos sąnaudos ir pelnas.

34.   Atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo administravimo sąnaudų pobūdį, visos šios sąnaudos priskiriamos pastoviosioms sąnaudoms.

35.   Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų (Metodikos 16 punktas) būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:

BPS = PS_V1 + PS_V2 + .... + PS_V8

Kur:

BPS – bendros pastoviosios sąnaudos

PS_V1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos

PS_V2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos

PS_V8 – 8-os veiklos pastoviosios sąnaudos

36.   Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų kintamąsias sąnaudas:

BKS = KS_V1 + KS_V2 + .... + KS_V8

Kur:

BKS – bendros kintamosios sąnaudos

KS_V1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos

KS_V2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos

KS_V8 – 8-os veiklos kintamosios sąnaudos

IV SKYRIUS

DVINARĖS ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI

37.   DVĮ dydis turi būti apskaičiuotas toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos. Iš DVĮ pastoviosios dalies turi būti padengtos visos pastoviosios sąnaudos, iš kintamosios dalies – visos kintamosios sąnaudos.

38.   Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal ATĮ 30 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektai paskirstyti į kategorijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu (toliau – Sąrašas).

39.   Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Metodikos 40 punkte, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.

40.   Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis kolektyviniais arba individualiais konteineriais, kiekvienai kategorijai parenkami DVĮ nustatymo parametrai.

41.   Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti DVĮ dedamųjų parametrai nurodyti Metodikos 1 priede.

42.   Netinkami naudoti ar gyventi arba fiziškai sunaikinti pastatai ir patalpos (toliau – netinkami naudoti nekilnojamojo turto objektai), vadovaujantis Dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo tvarkos aprašu, gali būti įtraukiamas į nenaudojamų nekilnojamojo turto objektų kategoriją (Metodikos 1 priedas, 19.1 eilutė) ir jiems nustatomas atitinkamas DVĮ dydis.

V SKYRIUS

DVINARĖS ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA

43.   DVĮ susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:

43.1.    Pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys.

43.2.    Kintamąją DVĮ dedamąją moka savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

44.       Pastoviosios sąnaudos skirtingoms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms padalijamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:

44.1.    Pastoviosios sąnaudos padalijamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 2–7, 9–17, 19 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalijamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą:

PS_GNTO = (BP_GNTO / BP_VNTO) x PS

Kur:

PS_GNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos

BP_GNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas

BP_VNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas

PS – visos pastoviosios sąnaudos

PS_JANTO = (BP_JANTO / BP_VNTO) x PS

Kur:

PS_JANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos

BP_JANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas

BP_VNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas

PS – visos pastoviosios sąnaudos

44.2.  Gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės), atsižvelgiant į naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:

PS_NTOK = (BP_NTOK / BP_GNTO) x PS_GNTO x GNK_NTOK

Kur:

PS_NTOK – konkrečiai gyventojams priklausančiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos

BP_NTOK – konkrečios nekilnojamojo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas

BP_GNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas

PS_GNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos

GNK_NTOK – konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas

44.3.  Juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 2–7, 9–17, 19 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių, tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:

PS_NTOK = (BP_NTOK / BP_JANTO) x PS_JANTO x DPK_NTOK

Kur:

PS_NTOK – konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos

BP_NTOK – konkrečios nekilnojamojo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas

BP_JANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas

PS_JANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos

DPK_NTOK – konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas

45.   Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis apskaičiuotas apibendrinus Lietuvos statistikos departamento duomenis apie Lietuvos darbuotojus pagal ūkinę veiklą ir nekilnojamojo turto plotus, registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu).

46.   Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai apskaičiuojamas DVĮ pastoviosios dedamosios parametras, kuris naudojamas apskaičiuojant kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:

46.1.  DVĮ pastoviosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams arba gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams apskaičiuojamas pagal formulę:

DVĮ_PDP1 = PS_NTOK / TOS_NTOK

Kur:

DVĮ_PDP1 – DVĮ pastoviosios dalies parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams arba gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams (Eur / turt. objekt.)

PS_NTOK – gyvenamosios paskirties objektams arba gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur)

TOS_NTOK – gyvenamosios paskirties objektų arba gyventojų naudojamų garažų ir sodų paskirties objektų nekilnojamojo turto objektų skaičius (objekt.)

46.2.  DVĮ pastoviosios dedamosios parametro dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams apskaičiuojamas pagal formulę:

DVĮ_PDP2 = PS_NTOK / AP_NTOK

Kur:

DVĮ_PDP2 – DVĮ pastoviosios dalies parametro dydis konkrečiai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai (Eur / m²)

PS_NTOK – konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur)

AP_NTOK – konkrečios nekilnojamojo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (m²)

46.3.    DVĮ pastoviosios dedamosios parametro dydis netinkamiems naudoti nekilnojamojo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 19.1 eilutė) nustatomas toks, kad būtų padengtos minimalios šiems objektams nustatytos DVĮ administravimo sąnaudos:

DVĮ_PDP3 = АS_NNTO / TOS_NNTO

Kur:

DVĮ_PDP3 – DVĮ pastoviosios dalies parametro dydis netinkamiems naudoti nekilnojamojo turto objektams (Eur / turt. objekt.)

AS_NNTO – minimalios netinkamiems naudoti nekilnojamojo turto objektams nustatytos DVĮ administravimo sąnaudos (Eur)

TOS_NNTO – netinkamų naudoti turto objektų skaičius (objekt.)

47.   Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamojo turto objektui DVĮ pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:

DVĮ_PD = DVĮ_PDP x AP_NTO

Kur:

DVĮ_PD – DVĮ pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Eur)

DVĮ_PDP – DVĮ pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (Eur / m²)

AP_NTO – nekilnojamojo turto objekto apmokestinamas plotas (m²)

48.   Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamojo turto objektui DVĮ pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:

DVĮ_PD = DVĮ_PDP x TOS_NTO

Kur:

DVĮ_PD – DVĮ pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Eur)

DVĮ_PDP – DVĮ pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (Eur / turt. objekt.)

TOS_NTO – nekilnojamojo turto objektų skaičius (objekt.)

49.   Nekilnojamojo turto objektams, kurie naudojasi individualiu konteineriu, DVĮ kintamoji dedamoji nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas).

50.   DVĮ kintamąją dedamąją nustatant pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančios kintamosios sąnaudos nustatomos įvertinus konteinerio ištuštinimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):

DVĮ_KD = KIK x KS x KID

Kur:

DVĮ_KD – DVĮ kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Eur)

KIK – konteinerio ištuštinimo kaina (Eur / vnt.)

KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.)

KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius per metus (kartai)

51.   Konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainos kintamąją dedamąją:

KIK = KATK x KT x KSD

Kur:

KIK – konteinerio ištuštinimo kaina (Eur / vnt.)

KT – konteinerio tūris (m³)

KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur / m³)

KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.)

52.   Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.

53.   Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (naudojamos Metodikos 57 punkte) ir naudojamų individualių konteinerių dydį / tūrį.

54.   Nekilnojamojo turto objektams, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, DVĮ kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedas).

55.   Kiekvienų metų pabaigoje mišrių komunalinių atliekų normos gali būti peržiūrimos atsižvelgiant į atliktus komunalinių atliekų susidarymo normų tyrimų rezultatus.

56.   Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos DVĮ kintamosios dedamosios parametro (jis naudojamas apskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas, apskaičiuojamas pagal formulę:

DVĮ_KDP = (AN_NTO / AK_MAK) x KS

Kur:

DVĮ_KDP – DVĮ kintamosios dedamosios parametro dydis (Eur / gyventojui – skaičiuojant pagal parametrą „gyventojų skaičius“; Eur / m² – skaičiuojant pagal parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“; EUR/turt. objekt. – skaičiuojant pagal parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“)

AN_NTO – nekilnojamojo turto objektui nustatyta susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų norma (m³ / gyventojui – skaičiuojant pagal parametrą „gyventojų skaičius“; m³ / m² – skaičiuojant pagal parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“; m³ / turt. objekt. – skaičiuojant pagal parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“)

AK_MAK – visas mišrių komunalinių atliekų konteineriais numatomas surinkti atliekų tūris (m³)

KS – visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios kintamosios sąnaudos (Eur)

57.   Naudojant parametrą „gyventojų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamojo turto objektui DVĮ kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:

DVĮ_KD = DVĮ_KDP x GS_NTO

Kur:

DVĮ_KD – DVĮ kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Eur)

DVĮ_KDP – DVĮ kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (Eur / gyventojui)

GS_NTO – nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičius (vnt.)

58.   Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamojo turto objektui DVĮ kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:

DVĮ_KD = DVĮ_KDP x AP_NTO

Kur:

DVĮ_KD – DVĮ kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Eur)

DVĮ_KDP – DVĮ kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (Eur / m²)

AP_NTO – nekilnojamojo turto objekto apmokestinamas plotas (m²)

59.   Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamojo turto objektui DVĮ kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:

DVĮ_KD = DVĮ_KDP x TOS_NTO

Kur:

DVĮ_KD – DVĮ kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Eur)

DVĮ_KDP – DVĮ kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamojo turto objektas (Eur / turt. objekt.)

TOS_NTO – nekilnojamojo turto objektų skaičius (objekt.)

60.   DVĮ dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas DVĮ pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:

DVĮ = DVĮ_PD + DVĮ_KD

Kur:

DVĮ – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuotas DVĮ dydis (Eur)

DVĮ_PD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas DVĮ pastoviosios dedamosios dydis (Eur)

DVĮ_KD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas DVĮ kintamosios dedamosios dydis (Eur)

61.   Tuo atveju, kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su nekilnojamojo turto objektu, t. y. kai statinys yra laikinas (kioskai, paviljonai, lauko terasos ir pan.) arba atliekos yra laikino pobūdžio (renginiai, sporto varžybos, statybos ar rekonstrukcijos projektų įgyvendinimas ir pan.), laikino statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedo 19.2 eilutė). Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus visą kiekvieno konteinerio ištuštinimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):

DVĮ_LSNRPĮ = PKIK x KS x KID

Kur:

DVĮ_LSNRPĮ – DVĮ laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (Eur)

PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (Eur / vnt.)

KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.)

KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius per metus (kartai)

62.   Visa konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainą:

PKIK = KT x KATK

Kur:

PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (Eur / vnt.)

KT – konteinerio tūris (m³)

KATK – nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/m³)

63.   Tuo atveju, kai nėra galimybės priskirti individualų konteinerį, statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedo 19.2 eilutė):

DVĮ_LSNRPĮ = AN_LSNRPĮ x KATK

Kur:

DVĮ_LSNRPĮ – DVĮ laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (Eur)

AN_LSNRPĮ – laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui nustatyta susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų norma (m³ / m² – skaičiuojant pagal laikino statinio plotą)

KATK – savivaldybės nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur / m³)

64.   Nuo kintamosios DVĮ dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, vadovaujantis Dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo tvarkos aprašu, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65.   Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų metų 1–9 mėn. faktinius ir 10–12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų (atliekų priėmimo Panevėžio regioniniame sąvartyne įkainiai) ir mokesčių pokyčius, į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą.

66.   Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams apmokestinimo parametrų dydžiai perskaičiuojami ateinantiems finansiniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius, gyventojų skaičius), naudojami praėjusių ištisų finansinių metų faktiniai DVĮ administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys. 

67.   Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir apmokestinimo parametrų dydžius, Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali keisti DVĮ dydžius, jeigu būtinosios sąnaudos skiriasi daugiau nei 5 proc. nuo galiojančios DVĮ nustatymo dienos.

_____________________________

Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš

atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio

nustatymo metodikos

1 priedas

NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR DVINARĖS ĮMOKOS DEDAMŲJŲ PARAMETRAI

Eil. Nr.	Nekilnojamojo turto objektų kategorijos	DVĮ pastovioji dedamoji	DVĮ kintamoji dedamoji
			Naudojamas individ. konteineris	Naudojamas kolekt. konteineris
1.	Gyvenamosios paskirties objektai
1.1.	Individualūs namai	NT objektų skaičius vnt.	Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis*	MKA susidarymo norma m^3/ gyvent.
1.2.	Butai		-
2.	Viešbučių paskirties objektai	NT objekto plotas m^2	Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis*	MKA susidarymo norma m^3/ m^2
3.	Administracinės paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
4.	Prekybos paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
5.	Paslaugų paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
6.	Maitinimo paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
7.	Transporto paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
8.	Garažų paskirties objektai	NT objekto skaičius vnt.		MKA susidarymo norma m^3/ objekt.
9.	Gamybos, pramonės paskirties objektai	NT objekto plotas m^2		MKA susidarymo norma m^3/ m^2
10.	Sandėliavimo paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
11.	Kultūros paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
12.	Mokslo paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
13.	Gydymo paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
14.	Poilsio paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
15.	Sporto paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
16.	Religinės paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
17.	Specialiosios paskirties objektai	NT objekto plotas m^2
18.	Sodų paskirties objektai	NT objektų skaičius vnt.		MKA susidarymo norma m^3/ objekt.
19.	Kiti objektai
19.1.	Netinkami naudoti objektai	NT objektų skaičius vnt.	-	-
19.2.	Laikino statinio naudotojai, renginių ar projektų įgyvendintojai (kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objektu)	-	Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis* (visa kaina)	MKA susidarymo norma m^3/ m^2
19.3.	Kiti neįvardyti objektai	NT objekto plotas m^2	Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis*	MKA susidarymo norma m^3/ m^2

Paaiškinimai:

* Vadovaujantis Metodikos 53 punktu, minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio, kuris nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas.

________________________________

Panevėžio miesto savivaldybės dvinarės

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą

iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio

nustatymo metodikos

2 priedas

GYVENTOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI

Nekilnojamojo turto objektų kategorijos	Naudojimosi NT objektu koeficientas
Gyvenamosios paskirties objektai	1,00
Garažų paskirties objektai	0,10
Sodų paskirties objektai	0,25

NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI

Nekilnojamojo turto objektų kategorijos	Darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m^2 ploto	Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas
Viešbučių paskirties objektai	2,97	1,94
Administracinės paskirties objektai	2,56	1,68
Prekybos paskirties objektai	2,97	1,94
Paslaugų paskirties objektai	2,97	1,94
Maitinimo paskirties objektai	2,97	1,94
Transporto paskirties objektai	0,80	0,52
Gamybos, pramonės paskirties objektai	0,80	0,52
Sandėliavimo paskirties objektai	0,80	0,52
Kultūros paskirties objektai	1,58	1,03
Mokslo paskirties objektai	1,58	1,03
Gydymo paskirties objektai	3,67	2,40
Poilsio paskirties objektai	2,97	1,94
Sporto paskirties objektai	1,58	1,03
Religinės paskirties objektai	0,63	0,41
Specialiosios paskirties objektai	0,63	0,41
Kiti objektai	1,31	0,86
Vidurkis (bazinis koeficientas)	1,53	1,00