ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS
PATVIRTINIMO
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. TS-250
Rokiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais), Rokiškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. TS-128 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais).
3. Nustatyti, kad šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir Rokiškio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.rokiskis.lt.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Rokiškio rajono savivaldybės
tarybos 2021 m. gruodžio 23 d.
sprendimu Nr. TS-250
ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rokiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) dydžio nustatymo principams apibrėžti.
2. Pagal rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Metodikos nuostatas nustačius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas dvinarės rinkliavos dydis Rokiškio rajono savivaldybėje.
II. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
4. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – būtinosios sąnaudos).
5. Būtinosios sąnaudos, vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojamos kaip Taisyklių 6 punkte išvardintų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinųjų sąnaudų suma.
6. Metodikos 5 punkte nurodytų ir Taisyklėse reglamentuotų atskirų veiklų būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:
BSVEIKL = PSVEIKL + KSVEIKL
BSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios sąnaudos;
PSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios pastoviosios sąnaudos;
KSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios kintamosios sąnaudos.
7. Nustatant dvinarės rinkliavos dydį vertinamos tik realiai vykdomos ir komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus administruojamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.
8. Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
9. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinąsias pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios būtinosios pastoviosios sąnaudos.
10. Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
11. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinąsias kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios būtinosios kintamosios sąnaudos.
12. Atskirų veiklų sąnaudų ir pajamų (įvertinus jas nustatomos būtinosios sąnaudos) paskirstymą į pastoviąją ir kintamąją procentines dalis nustato Administratorius.
13. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas turi būti vadovaujamasi šiais dokumentais ir duomenimis:
13.2. Praėjusių kalendorinių metų faktinėmis bei prognozuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;
13.3. Galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;
III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
14. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų, pateksiančių į Rokiškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, didelių gabaritų atliekos ir kitos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai, arba kurių tvarkymo sąnaudos padengiamos iš kitų finansavimo šaltinių). Vertinamos tik savivaldybės teritorijoje realiai vykdomos Metodikos 5 punkte įvardintos veiklos.
III.1. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinosios sąnaudos
15. Mišrių (po pirminio išrūšiavimo) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos įvertintus pastovią mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo kainos dalį bei planuojamą ištuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos.
III.2. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos
17. Mišrių (po pirminio išrūšiavimo) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis apie mišrių komunalinių atliekų kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro nustatyta mišrių komunalinių atliekų priėmimo sąvartyne kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pastovią mišrių komunalinių atliekų priėmimo kainos dalį bei planuojamą surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų priėmimo kainos kintamos dalies.
III.3. Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir tvarkymo būtinosios sąnaudos
19. Į komunalines atliekas patekusių didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta šių atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos apvažiavimo būdu planuojamus surinkti didelių gabaritų atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos.
III.4. Biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo būtinosios sąnaudos
21. Biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kaina. Surinkimo sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pastovią maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kainos dalį bei planuojamą ištuštinti maisto ir virtuvės atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos.
22. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis apie maisto ir virtuvės atliekų kiekius Rokiškio rajono savivaldybėje bei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro nustatyta maisto ir virtuvės atliekų priėmimo kaina. Tvarkymo sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus planuojamą surinkti maisto ir virtuvės atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų priėmimo kainos.
23. Biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sąnaudų pastovioji ir kintamoji dalys nustatomos atsižvelgiant į sutartyje su atliekų vežėju nustatytas maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamojo surinkimo kainos pastoviąją ir kintamąją dalis. Visos biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sąnaudos priskiriamos kintamosioms sąnaudoms.
III.5. Kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo būtinosios sąnaudos
24. Kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas sutartyje su atliekų vežėju nustatyta tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo kaina bei atliekų prie bendro naudojimo konteinerių surinkimo ir tvarkymo kaina. Tekstilės atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus pastovią tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo kainos dalį bei planuojamą ištuštinti tekstilės atliekų konteinerių kiekį padauginus iš konteinerių ištuštinimo kainos. Atliekų prie bendro naudojimo konteinerių surinkimo ir tvarkymo sąnaudos apskaičiuojamos įvertinus planuojamą surinkti atliekų prie bendro naudojimo konteinerių kiekį padauginus iš vidutinės šių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos.
III.6. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo būtinosios sąnaudos
26. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas sudaro Savivaldybei priskirtų bendrųjų administracinių sąnaudų dalis ir rinkliavos Savivaldybėje administravimo sąnaudos. Šių sąnaudų skaičiavimas pagrindžiamas faktiniais duomenimis ir ekonominių rodiklių projekcijomis.
27. Rinkliavos Savivaldybėje administravimo sąnaudas sudaro:
III.7. Bendros pastoviosios ir kintamosios būtinosios sąnaudos
29. Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:
BPS = PSV1 + PSV2 + .... + PSV8
BPS – bendros pastoviosios sąnaudos;
PSV1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos;
PSV2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos;
PSV8 – 6-os veiklos pastoviosios sąnaudos.
30. Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias kintamąsias sąnaudas:
BKS = KSV1 + KSV2 + .... + KSV8
BKS – bendros kintamosios sąnaudos;
KSV1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos;
KSV2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos;
KSV8 – 6-os veiklos kintamosios sąnaudos.
Skaičiuojant kainų dedamąsias dalis, pastovioji kainos dalis neturi viršyti 50 % visos kainos, o kintamoji dalis turėtų sudaryti likusius 50 %.
IV. DVINARĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI
31. Dvinarės rinkliavos dydis turi būti apskaičiuotas toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos.
32. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto objektai paskirstyti į kategorijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu (toliau – Sąrašas).
33. Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Metodikos 32 punkte, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.
34. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis kolektyviniais arba individualiais konteineriais ir kiekvienai jų pasirenkami dvinarės rinkliavos nustatymo parametrai.
35. Nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti dvinarės rinkliavos dedamųjų parametrai (nurodyti Metodikos 1 priede) yra tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau − Nuostatai).
V. DVINARĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA
37. Dvinarė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:
37.1. pastoviąją dvinarės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.
38. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms NT objektų kategorijoms padalinamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:
38.1. Pirmiausia pastoviosios sąnaudos padalinamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedo 1, 8.2, 18 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedo 2–7, 8.1, 9–17, 19 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalinamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą ir gyventojų bei darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamo turto objektų plotui (Metodikos 2 priedas):
PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO) x PS x GPK (1)
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2);
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2);
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR);
GPK – gyventojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO) x PS x DPK (2)
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2);
BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2);
PS – visos pastoviosios sąnaudos (EUR);
DPK – juridinių asmenų darbuotojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
38.2. Gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedo 1, 8.2, 18 eilutės), atsižvelgiant į naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:
PSNTOK = (BPNTOK / BPGNTO) x PSGNTO x GNKNTOK (3)
PSNTOK – konkrečiai gyventojų naudojamai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras apmokestinamas plotas (m2);
BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras apmokestinamas plotas (m2);
PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę (EUR);
GNKNTOK – konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas.
38.3. Juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedo 2–7, 8.1, 9–17, 19.1, 19.2 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:
PSNTOK = (BPNTOK / BPJANTO) x PSJANTO x DPKNTOK (4)
PSNTOK – konkrečiai juridinių asmenų naudojamai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (EUR);
BPNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (m2);
BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2);
PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę (EUR);
DPKNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas.
39. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis paskaičiuotas apibendrinus Lietuvos Statistikos departamento duomenis apie darbuotojų skaičių, dirbantį tam tikrose ūkio šakose, ir nekilnojamo turto plotus registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijai juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu ir atsižvelgiant į savivaldybės ypatumus).
40. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai paskaičiuojamas dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametras, kuris naudojamas paskaičiuojant kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:
40.1. Dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDP1 = PSGPO / APGPO (5)
DVRPDP1 – dvinarės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis gyvenamosios paskirties objektams (EUR/m2);
PSGPO – gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR);
APGPO – gyvenamosios paskirties objektų apmokestinamas plotas (m2).
40.2. Dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis sodų paskirties arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDP2 = PSNTOK / TOSNTOK (6)
DVRPDP2 – dvinarės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams (EUR/turt. objekt.);
PSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (EUR);
TOSNTOK – sodų arba gyventojų naudojamiems garažų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
40.3. Dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDP3 = PSNTOK / APNTOK (7)
DVRPDP3 – dvinarės rinkliavos pastoviosios dalies parametro dydis konkrečiai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/m2);
PSNTOK – konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (EUR);
APNTOK – konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (m2).
41. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRPD = DVRPDP x APNTO (8)
DVRPD – dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR);
DVRPDP – dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2);
APNTO – nekilnojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (m2).
42. Naudojant parametrą „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRPD = DVRPDP x TOSNTO (9)
DVRPD – dvinarės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR);
DVRPDP – dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turt. objekt.);
TOSNTO – nekilnojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
43. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi individualiu konteineriu, dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas).
44. Dvinarės rinkliavos kintamąją dedamąją nustatant pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančios kintamosios sąnaudos nustatomos įvertinus konteinerio ištuštinimo kainą ir naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
DVRKD = KPK x KS x KID (10)
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji (EUR);
KPK – konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.);
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus (kartai).
45. Konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei vidutinį numatomą ištuštinimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainos kintamąją dedamąją:
KPK = KAS x KATK x KSD (11)
KPK – konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio ištuštinimo metu (kg);
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg);
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.)
46. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.
47. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį.
48. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas. Šios normos gali pasikeisti, atsižvelgiant į naujausių atliktų tyrimų rezultatus.
49. Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro (jis naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas, bei paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRKDP = ANNTO x KATK x KSD (12)
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis (EUR/gyventojui skaičiuojant pagal parametrą mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) norma gyventojui; EUR/m2 – skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objekto plotui; EUR/turt. objekt. – skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objektui);
ANNTO – nekilojamojo turto objektui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/gyventojui skaičiuojant pagal parametrą MKA norma gyventojui; kg/m2 – skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objekto plotui; kg/turt. objekt., skaičiuojant pagal parametrą MKA norma nekilnojamojo turto objektui),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg);
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
50. Naudojant parametrą „MKA norma gyventojui“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDP x GSNTO (13)
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR);
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto objektų kategorijai (EUR/gyventojui);
GSNTO – nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičius (vnt.).
51. Naudojant parametrą „MKA norma nekilnojamojo turto objekto plotui“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDP x APNTO (14)
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR);
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2);
APNTO – nekilojamojo turto objekto apmokestinamas bendrasis plotas (m2).
52. Naudojant parametrą „MKA norma nekilnojamojo turto objektui“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDP x TOSNTO (15)
DVRKD – dvinarės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (EUR);
DVRKDP – dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios parametro dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turt. objekt.);
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
53. Dvinarės rinkliavos dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas dvinarės rinkliavos pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:
DVR = DVRPD + DVRKD (16)
DVR – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui paskaičiuotas dvinarės rinkliavos dydis (EUR);
DVRPD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas dvinarės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis (EUR);
DVRKD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (EUR).
54. Tuo atveju, kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su nekilnojamojo turto objektu, t. y. kai statinys yra laikinas (kioskai, paviljonai, lauko terasos ir pan.) arba atliekos yra laikino pobūdžio (renginiai, sporto varžybos, statybos ar rekonstrukcijos projektų įgyvendinimas ir pan.), statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos1 priedo 19.4 eilutė). Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus visą kiekvieno konteinerio ištuštinimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
DVRLSNRPĮ = PKIK x KS x KID (17)
DVRLSNRPĮ – dvinarė rinkliava laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR);
PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.);
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius (kartai).
55. Visa konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainą:
PKIK = KAS x KATK (18)
PKIK – visa konteinerio ištuštinimo kaina (EUR/vnt.);
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg);
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg).
56. Tuo atveju, kai nėra galimybės priskirti individualų konteinerį, statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedo 19.4 eilutė):
DVRLSNRPĮ = ANLSNRPĮ x KATK (19)
DVRLSNRPĮ – DVR laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (EUR);
ANLSNRPĮ – laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui nustatyta MKA susidarymo norma (kg/m2 – skaičiuojant pagal MKA normą laikino statinio plotui);
KATK – savivaldybės nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (EUR/kg).
57. Nuo dvinarės rinkliavos kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Nuostatuose nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų metų 1–9 mėn. faktinius ir 10–12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų (komunalinių atliekų surinkimo kaina ir Panevėžio regioninio atliekų sąvartyno atliekų priėmimo kaina) bei mokesčių pokyčius ir į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą.
59. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams apmokestinimo parametrų dydžiai perskaičiuojami ateinantiems finansiniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius, gyventojų skaičius), naudojami praėjusių pilnų finansinių metų faktiniai rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys.
60. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali keisti dvinarės rinkliavos dydį, jeigu būtinosios sąnaudos skiriasi daugiau nei 10 proc. nuo galiojančios dvinarės rinkliavos nustatymo dienos. Jeigu apskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas.
_____________________________
Rokiškio rajono savivaldybės vietinės
rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą
iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio
nustatymo metodikos 1 priedas
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR
DVINARĖS RINKLIAVOS DEDAMŲJŲ PARAMETRAI
|
|
Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
Dvinarės vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji |
Dvinarės vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji |
|
| Naudojamas individ. konteineris |
Naudojamas kolekt. konteineris |
|||
| 1.1 |
Gyvenamosios paskirties objektai (individualūs namai) |
NT objekto plotas, (maks. apmok. plotas – 100 m2) |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
Gyventojų skaičius, vnt. |
| 1.2 |
Gyvenamosios paskirties objektai (butai) |
|||
| 2 |
Viešbučių paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, m2 |
| 3 |
Administracinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 4 |
Prekybos paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 5 |
Paslaugų paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 6 |
Maitinimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 7 |
Transporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 8.1 |
Garažų paskirties objektai (juridinių asmenų) |
NT objekto plotas, m2 |
|
|
| 8.2 |
Garažų paskirties objektai (fizinių asmenų) |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
| 9 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
NT objekto plotas, m2 |
|
| 10 |
Sandėliavimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 11 |
Kultūros paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 12 |
Mokslo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 13 |
Gydymo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 14 |
Poilsio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 15 |
Sporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 16 |
Religinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 17 |
Specialiosios paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 18 |
Sodų paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objekto skaičius, vnt. |
|
| 19 |
Kiti objektai |
|
||
| 19.1 |
Žemės ūkio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, m2 |
| 19.2 |
Fermų paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 19.3 |
Kiti neįvardyti objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
| 19.4 |
Netinkami naudoti NT objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
- |
- |
| 19.5 |
Laikino statinio naudotojai, renginių ar projektų įgyvendintojai (kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objekto) |
- |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis (visa kaina) |
NT objekto plotas, m2 |
Rokiškio rajono savivaldybės vietinės
rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą
iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio
nustatymo metodikos 2 priedas
GYVENTOJŲ BEI DARBUOTOJŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ NEKILNOJAMO TURTO OBJEKTŲ PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
| Nekilnojamojo turto objektai |
Gyventojų/darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
| Gyventojų naudojami NT objektai |
1,85 |
1,15 |
| Juridinių asmenų naudojami NT objektai |
1,23 |
0,76 |
| Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,62 |
1,00 |
GYVENOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI
| Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
Naudojimosi NT objektu koeficientas |
| Gyvenamosios paskirties objektai |
1,00 |
| Garažų paskirties objektai (fizinių asmenų) |
0,10 |
| Sodų paskirties objektai |
0,25 |
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
| Nekilnojamojo turto objektų kategorijos |
Darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
| Viešbučių paskirties objektai |
2,97 |
2,41 |
| Administracinės paskirties objektai |
2,56 |
2,08 |
| Prekybos paskirties objektai |
2,97 |
2,41 |
| Paslaugų paskirties objektai |
2,97 |
2,41 |
| Maitinimo paskirties objektai |
2,97 |
2,41 |
| Transporto paskirties objektai |
0,80 |
0,65 |
| Garažų paskirties objektai (juridinių asmenų) |
0,80 |
0,65 |
| Gamybos, pramonės paskirties objektai |
0,80 |
0,65 |
| Sandėliavimo paskirties objektai |
0,80 |
0,65 |
| Kultūros paskirties objektai |
1,58 |
1,28 |
| Mokslo paskirties objektai |
1,58 |
1,28 |
| Gydymo paskirties objektai |
3,67 |
2,98 |
| Poilsio paskirties objektai |
2,97 |
2,41 |
| Sporto paskirties objektai |
1,58 |
1,28 |
| Religinės paskirties objektai |
0,63 |
0,51 |
| Specialiosios paskirties objektai |
0,63 |
0,51 |
| Žemės ūkio paskirties objektai |
0,26 |
0,21 |
| Fermų paskirties objektai |
0,26 |
0,21 |
| Kiti neįvardyti objektai |
1,31 |
1,07 |
| Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,23 |
1,00 |