LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
dėl GYVENSENOS MEDICINOS SPECIALISTO VEIKLOS REIKALAVIMŲ TVIRTINIMO
2018 m. kovo 19 d. Nr. V-308
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 14 straipsnio 5 punktu ir įgyvendindamas Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1427 „Dėl Kitos sveikatinimo veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“, 7 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. V-1423 „Dėl Kitą sveikatinimo veiklą vykdančių subjektų veiklos reikalavimų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekdamas įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 43.5 papunktį ir reglamentuoti gyvensenos medicinos specialistų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, veiklą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu
Nr. V-308
GYVENSENOS MEDICINOS SPECIALISTO VEIKLOS REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato prie kitos sveikatinimo veiklos priskiriamo gyvensenos medicinos specialisto veiklą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje vykdančio gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją, veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę ir įstaigai, kurioje jis dirba, taikomus reikalavimus.
2. Reikalavimai taikomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose gyvensenos medicinos specialisto veiklą vykdantiems subjektams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms gyvensenos medicinos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms (prižiūrinčioms) jų veiklą.
3. Asmuo, norintis verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla, turi būti įgijęs gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją. Įgijusiu gyvensenos medicinos specialisto profesinę kvalifikaciją laikomas asmuo, turintis universitete įgytą bakalauro laipsnį biomedicinos, sveikatos mokslų srityse ir sveikatos mokslų magistro arba jam prilygintą laipsnį bei baigęs Gyvensenos medicinos magistro studijų programą.
4. Užsienyje įgyta gyvensenos medicinos specialisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Asmuo turi teisę verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla tik įgijęs Reikalavimų 4 punkte nurodytą kvalifikaciją.
6. Gyvensenos medicinos specialistas veiklą vykdo kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkančiose atitinkamą asmens sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
7. Gyvensenos medicinos specialistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Reikalavimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais gyvensenos medicinos specialisto veiklą, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
GYVENSENOS MEDICINOS SPECIALISTO TEISĖS, PAREIGOS IR KOMPETENCIJA
8. Gyvensenos medicinos specialisto teisės:
8.1. verstis gyvensenos medicinos specialisto veikla Reikalavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
8.2. gauti darbui būtiną informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;
8.3. atsisakyti teikti paslaugas, jei tai prieštarauja bioetikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gyvensenos medicinos specialisto gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama pirmoji medicinos pagalba;
8.4. dalyvauti mokslo tiriamojoje ir edukacinėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas sveikatos priežiūros technologijas;
8.5. būti Lietuvos ir (ar) tarptautinių gyvensenos medicinos specialistus vienijančių organizacijų, asociacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;
9. Gyvensenos medicinos specialisto pareigos:
9.1. pagal savo kompetenciją, nustatytą Reikalavimuose, ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus kvalifikuotai vykdyti veiklą, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą bei užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę;
9.2. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais rekomenduoti pacientui kreiptis į atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
9.4. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
9.7. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus; užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų pateikiama informacija;
9.10. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
9.11. tvarkyti gyvensenos medicinos specialisto veiklos dokumentus, teikti statistikos ir kitus privalomosios atskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;
9.12. paaiškinti gyvensenos medicinos specialisto veiklos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
10. Gyvensenos medicinos specialisto profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs Reikalavimų 4 punkte nurodytą profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
11. Gyvensenos medicinos specialistas turi žinoti:
12. Gyvensenos medicinos specialistas turi išmanyti:
12.1. žmogaus organizmo sandarą, organų bei organų sistemų funkcijas, žmogaus organizmo anatominius, fiziologinius, genetinius, biocheminius ypatumus įvairiais amžiaus tarpsniais;
12.2. asmens gyvensenos, lemiančios didesnę riziką susirgti lėtinėmis ligomis, veiksnius ir didelės rizikos asmenų grupių gyvensenos veiksnius;
12.5. lėtinių ligų profilaktikos organizavimą, priemones ir būdus, sveikatinimo ir profilaktinių priemonių taikymo kriterijus, sveikos gyvensenos principus;
12.8. biologines, socialines, psichologines, dvasines ir emocines, ekonomines ir kitas žalingų įpročių atsiradimo ir raidos priežastis;
12.12. kenksmingus sveikatai ir galinčius sukelti jos sutrikimus veiksnius, jų žalą ir rizikingą sveikatai elgesį mažinančias priemones bei galimus būdus išvengti žalos;
12.13. žalingų gyvensenos veiksnių (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, mitybos, fizinio aktyvumo, streso, emocinės būklės) įvertinimo metodus;
13. Gyvensenos medicinos specialistas turi gebėti:
13.3. pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis mokslu ir praktika grįstomis žiniomis, konsultuoti asmenis sveikos gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo, psichoemocinio atsparumo valdymo klausimais;
13.4. bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, dirbti komandoje ir priimti sprendimus pagal savo kompetenciją;
13.5. bendradarbiaudamas su atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistais ar laikydamasis jų rekomendacijų ir atsižvelgdamas į pacientų sveikatos būklę sudaryti individualius mitybos, fizinio aktyvumo, psichoemocinės pusiausvyros palaikymo planus ir vertinti pokyčius;
III SKYRIUS
ĮSTAIGAI TAIKOMI REIKALAVIMAI
14. Įstaiga, kurioje dirba gyvensenos medicinos specialistai, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar kitos asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, jeigu šių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad gyvensenos medicinos specialistas turi dalyvauti teikiant paslaugas.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS