Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A⁴⁴²-1706/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02507-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO Vilnius“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1214824)-6K-1207723; 2) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) 2012 m. liepos 3 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“; 3) įpareigoti LVPA atlikti pakartotinį pareiškėjo paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 dėl dalyvavimo projekte „Naujos 16 MVV vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą statyba Vilniuje“ vertinimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad LVPA 2012 m. liepos 3 d. raštu „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“ informavo apie pareiškėjo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ pateiktos paraiškos (toliau – ir Paraiška) dėl projekto „Naujos 16 MW vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą, statyba Vilniuje“ (toliau – ir Projektas) atmetimą. Dėl to pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija), kuri 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Sprendime Finansų ministerija konstatavo, jog Paraiška atitinka priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4 - 442 (toliau – ir Aprašas) 1 priedo 18 punktą, bet neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto bei nurodė, kad jeigu Paraiška neatitinka nors vieno Aprašo reikalavimo, ji privalo būti atmesta, dėl to LVPA sprendimas buvo paliktas galioti. Nesutiko su Finansų ministerijos sprendimu ta apimtimi, kuria pripažinta, jog Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto ir kad LVPA sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės) nustatyta atitinkamų paraiškų vertinimo procedūra. Pasak pareiškėjo, įgyvendindamas Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus, kartu su Paraiška LVPA pateikė 2012 m. vasario 20 d. sandėliavimo patalpų nuomos sutartį tarp pareiškėjo ir UAB „SSPC – Vilnius“ dėl pastato-sandėlio-dirbtuvių (unikalus Nr. 1097-0030-1013) ir 2012 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo buvo papildomai susitarta ir dėl pastato-remonto dirbtuvių (unikalus Nr. 1097-0030-1024) išnuomojimo pareiškėjui, kurie pagrindžia jo valdymo teisę į Projekto įgyvendinimui naudojamą turtą; 2012 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį minėtų nuomos sutarčių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kurie pagrindžia, kad pareiškėjo valdymo teisė į Projekto įgyvendinimui naudojamą turtą yra oficialiai registruota, ir žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo išsinuomoti pastatai ir kuriame planuojama statyti biokuro katilinę, 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 663 N01/2004-663, su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais. Manė, kad minėti dokumentai buvo pakankami Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimams įvykdyti. Tačiau LVPA pareikalavo su Aprašo 1 priedo 17 punkto nuostatomis nesuderinamų papildomų dokumentų, kurie pagrįstų žemės sklypo priklausomybę bei pareiškėjo žemės sklypo valdymo teisę. Pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus dėl žemės sklypo priklausomybės ir papildomus paaiškinimus dėl valdymo teisės, nors pagal Aprašo 1 priedo 17 punktą to neprivalėjo daryti. Finansų ministerija pareiškėjo skundą atmetė tuo pačiu argumentu, klaidingai išaiškindama Aprašo 1 priedo 17 punkto nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodė, kad LVPA nepagrįstai reikalavo dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teises į Žemės sklypą. Aprašo 1 priedo 17 punktas numato, jog kartu su paraiška turi būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant Projektą priklausomybės ir šio turto valdymo sutarties kopija, jei turtas pareiškėjui priklauso ne nuosavybės teise. Nesutiko su LVPA ir Finansų ministerijos nuomone, kad Aprašo 1 priedo 17 punkte įtvirtintas reikalavimas apima ir reikalavimą pateikti žemės sklypo, ant kurio stovi su Projekto įgyvendinimu susijęs turtas, nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Pasak pareiškėjo, LVPA ir Finansų ministerija nesivadovauja tiksliu Aprašo turiniu ir jį nepagrįstai išplečia, sukuriant pareiškėjui papildomų pareigų. Pažymėjo, kad pagrindinis Projekto tikslas – pastatyti naują katilinę, kurios pagalba Vilniaus miesto šilumos vartotojams iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių būtų gaminama ir tiekiama šiluma. Taigi pagrindinis turtas, tiesiogiai susijęs su Projekto įgyvendinimu, bus statiniai, kuriuos rekonstravus pradės veikti nauja biokurą naudojanti katilinė. Dėl šios priežasties manė, kad Aprašo 1 priedo 17 punkte įtvirtintas reikalavimas yra skirtas pagrįsti būtent tiesiogiai su Projekto įgyvendinimu susijusio turto (statinių), o ne žemės sklypų, ant kurių stovi tie statiniai, priklausomybę. Taip pat teigė, kad Finansų ministerijos sprendime nurodyti žemės sklypo sutvarkymo darbai negali būti laikomi tiesiogiai su Projekto įgyvendinimu susijusiais darbais, be kurių Projekto įgyvendinimas būtų neįmanomas. Sprendime nurodyti inžinerinių tinklų tiesimo darbai, kurie turės būti atlikti Projekto metu, taip pat negali būti pagrindas laikyti, kad žemės sklypas yra tiesiogiai su Projektu susijęs turtas, kurio nuosavybės ar valdymo teisę pareiškėjas turėjo įrodyti. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkte numatyta, jog žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius. Taigi Projekto darbams, kurie susiję su žemės sklypu, t. y. inžinerinių tinklų tiesimui, atlikti nereikia turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, Paraiška turėjo būti priimta kaip tinkama, tokios pozicijos laikosi ir Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus vertinę teisės ekspertai. Be to, pareiškėjo teigimu, pastatų nuomos sutarčių egzistavimas suteikia teisę pareiškėjui naudotis atitinkamu žemės sklypu net ir nesant sudarytos jokios sutarties, t. y. pareiškėjo teisė į žemės sklypą kyla iš įstatymo ir negali būti paneigta. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.532 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas įstatymo pagrindu turi teisę naudotis žemės sklypu net ir nesant atskiros sutarties dėl naudojimosi žeme. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas sudarė pastatų, esančių valstybinėje žemėje, nuomos sutartis, patvirtina neginčytiną jo teisę naudotis nuomos teise valdomų pastatų užimama ir jiems eksploatuoti reikalinga valstybine žeme bei šią žemę nuomotis – tokia teisė įtvirtinta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Teisės į žemės sklypą pareiškėjai yra suteikiamos įstatymo pagrindu ir žemės sklypo nuomos sutartis nėra būtina, todėl Finansų ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo sprendime teigti, jog Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto. Pareiškėjas nesutiko ir su Finansų ministerijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo valdomas žemės sklypas nėra pakankamas įgyvendinti Projektą. Pagal CK 6.532 straipsnį pareiškėjas turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina statiniams, esantiems tame žemės sklype, naudoti pagal paskirtį. Aprašo reikalavimuose nebuvo numatyta, kokia konkreti teritorija yra reikalinga Projekto įgyvendinimui ir iš pareiškėjų nebuvo reikalaujama turėti konkretaus dydžio žemės sklypą. Tuo tarpu sprendime Finansų ministerija, nepateikdama jokių konkrečių argumentų ir įrodymų konstatavo, kad pareiškėjo valdomo žemės sklypo plotas nėra pakankamas Projekto įgyvendinimui, ir taip netiesiogiai pareiškėjai sukūrė reikalavimą turėti konkretaus dydžio žemės sklypą. Pažymėjo, kad pagrindinė Projekto veikla – pastatų rekonstravimas į biokuro katilinės pastatą, tai reiškia, kad ant žemės sklypo esantys statiniai bus rekonstruojami, t. y. bus rekonstruojami esami pastatai, o nestatoma daug naujų pastatų ar įrenginių, kurie užimtų ženkliai didesnį žemės sklypo plotą nei pareiškėjos dabar valdoma žemės sklypo dalis. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1420 dėl valstybinės žemės sklype Savanorių pr. 182A, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0069:134, esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, sklypo dalies išnuomojimo bei valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties patikslinimo (toliau – ir Įsakymas), kuriame buvo nustatytos pareiškėjo valdomos žemės sklypo dalys bei nutarta 22 109 kv. m. ploto žemės sklypo dalį išnuomoti pareiškėjui 25 metams. Šio įsakymo pagrindu 2012 m. liepos 24 d. buvo sudaryta ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Ši aplinkybė, pasak pareiškėjo, tik patvirtina, kad pareiškėjas iš tiesų turėjo teisę valdyti žemės sklypą. Pareiškėjo tvirtinimu, LVPA sprendimas taip pat prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto reikalavimams, kadangi nebuvo pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, jame nenurodyta jokių teisinių motyvų.

Atsakovas Finansų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad LVPA 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. R4-2248 „Dėl paraiškos patikslinimo ir papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybės ir šio turto valdymo sutarties kopiją, jei turtas pareiškėjui priklauso ne nuosavybės teise. Prašymą LVPA grindė Aprašo 1 priedo 17 punktu. LVPA taip pat 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. R4-8793 pakartotinai prašė pateikti žemės sklypo valdymo sutarties kopiją atsižvelgiant į tai, kad su paraiška pateiktoje žemės sklypo, kuriame planuojama statyti biokuro katilinė, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopijoje nurodyta, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas UAB „SSPC-Vilnius“, bei kad Projekto metu bus statoma biokuro katilinė ir bus įrengtos visos reikalingos komunikacijos, įskaitant ir pajungimą prie centrinio šilumos tinklo. Pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. rašte Nr. 02-07-04 informavo, kad žemės sklypas nuomos teise jam nepriklauso, pastatams nėra suformuotas atskiras žemės sklypas, kurio nuomos teisę būtų galima įregistruoti pareiškėjo vardu, tačiau tiesioginės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas yra inicijuotas. Kadangi iki LVPA nustatyto termino pareiškėjas nepateikė žemės sklypo nuomos sutarties, LVPA 2012 m. liepos 3 d. raštu Nr. R4-10792(13.2.3-3435) „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052“ informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą atmesti Paraišką kaip neatitinkančią Apraše nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas 2012 m. liepos 13 d. pateikė skundą Finansų ministerijai, 2012 m. liepos 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie skundo bei 2012 m. liepos 27 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49JŽN-(14.49.57.)-218, kuria pareiškėjui buvo išnuomota dalis žemės sklypo bei Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį šios sutarties įregistravimą viešajame registre. Pažymėjo, kad šie dokumentai buvo pateikti jau po LVPA sprendimo atmesti Paraišką. Pasak atsakovo, pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Todėl pareiškėjas turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, kadangi minėta institucija, būdama valstybinės žemės patikėtiniu, valdo visą valstybinę žemę patikėjimo teise. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad reikalavimas pateikti dokumentus, patvirtinančius teises į valdomą turtą, taikomas nekilnojamajam turtui tuo atveju, jei tas nekilnojamasis turtas bus naudojamas įgyvendinant projektą ir yra tiesiogiai susijęs su projektu, kuriam prašoma suteikti finansavimą. Iš pačios Projekto paraiškos ir joje pateikto Projekto aprašymo yra aišku, kad žemės sklypas yra tiesiogiai susijęs su Projekto įgyvendinimu ir tą pripažįsta pats pareiškėjas savo raštuose. Pažymėjo, kad Aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas dėl projekto finansavimo, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą bei atranką. Kadangi įgyvendinant Projektą, inžineriniai tinklai bus tiesiami valstybinėje žemėje, tokių tinklų tiesimas bus galimas tik turint Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį pritarimą tokių statinių statybai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, jog minėta institucija sutinka su inžinierinių tinklų tiesimu valstybinėje žemėje. Paraiškoje, kaip viena iš projekto veiklų, nurodyta ne tik inžinerinių tinklų tiesimas, bet ir pastatų rekonstravimas. Be to, keliamas uždavinys yra pastatyti 16 MW vandens šildymo katilinę. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta statinio rekonstravimo sąvoka, atsakovo teigimu, visais atvejais rekonstravimo metu yra keičiami statinio išorės matmenys, o išorės matmenų keitimui yra neišvengiamai naudojamas ne tik šiuo metu esančio pastato užstatytas plotas, bet ir papildomas žemės plotas. Paraiškoje buvo nurodyta, jog bus vykdoma būtent pastatų rekonstrukcija, todėl rekonstruojant pastatus ir siekiant juos pritaikyti vandens šildymo katilinei, neabejotinai bus keičiami išorės matmenys, t. y. naudojamas papildomas žemės plotas. Taigi, pareiškėjui siekiant įvykdyti jos nuomojamų pastatų rekonstrukciją yra privaloma pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teises į žemės sklypą. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis įgijo teises naudotis žemės sklypu įstatymo pagrindu, kadangi yra sudaręs pastatų nuomos sutartį, atsakovas nurodė, kad teikdamas Paraišką ar paaiškinimus dėl Paraiškos pareiškėjas nesivadovavo CK 6.532 straipsnio nuostatomis, dėl to ši pozicija yra nepagrįsta. Be to, pagal CK 4.37 str., teisę disponuoti turtu, taip pat perduoti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės kitam subjektui turi tik daikto savininkas ir joks kitas asmuo negali šių teisių įgyvendinti. Todėl UAB „SSPC-Vilnius“, nebūdama žemės sklypo savininku, negalėjo jokių teisių į žemės sklypą suteikti pareiškėjui. Pagal patalpų nuomos sutartis nuomojami pastatai yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl atsižvelgiant į valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tvarką, pareiškėjas, sudaręs pastatų nuomos sutartis, įgijo subjektinę teisę (galimybę) įgyti nuomos teises į žemės sklypą, o ne teisę naudotis pareiškėjo nuomos teise valdomu pastatų užimama ir jiems reikalinga valstybine žeme. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina subjektinę galimybę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ir šios galimybės įgyvendinimo atveju atsirandančias žemės sklypo naudojimosi teises. Dėl žemės sklypo pakankamumo įgyvendinti projektą nurodė, kad pareiškėjas pagal patalpų nuomos sutartis valdo mažesnio ploto pastatus nei UAB „SSPC-Vilnius“. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, pateiktos po Paraiškos atmetimo, pažymėjo, kad Aprašo nuostatos įpareigoja pareiškėją kartu su paraiška pateikti visus dokumentus ir nenumato kokių nors išimčių. Aprašas taip pat nustato, kad pateikęs paraišką pareiškėjas negali pateikti papildomos informacijos, jei jos nereikalauja LVPA, o į informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama. Dėl LVPA sprendimo atitikimo individualiems teisės aktams keliamiems reikalavimams pabrėžė, kad LVPA atlieka tik formalią pateiktos paraiškos ir kartu su ja teikiamų dokumentų analizę, LVPA neatlieka esminės pateiktų dokumentų patikros ir pagal Aprašą agentūrai šioje situacijoje nebuvo suteikti įgaliojimai teisiškai įvertinti pateiktas pareiškėjo sutartis.

Atsakovas LVPA su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pagal Aprašo 1 priedo 17 punktą, turi būti pateiktas VĮ Registrų centro išduotas centrinio duomenų banko pagrindu parengtas Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybės ir šio turto valdymo sutarties kopija, jei turtas pareiškėjui priklauso ne nuosavybės teise. Jeigu turtas, kuriam skiriamas finansavimas, yra valdomas ne nuosavybės teise, turi būti pateikti teisę į tiesiogiai su projektu susijusį nekilnojamąjį turtą (disponavimą, valdymą, naudojimą), patvirtinančių dokumentų nuorašai. Turto valdymo sutartis turi būti sudaryta ne trumpiau kaip 5 metams arba 3 metams mažų ir vidutinių įmonių atveju nuo projekto įgyvendinimo pabaigos ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad reikiami dokumentai nepateikti iki 2012 m. gegužės 29 d. LVPA rašte nurodyto termino, Paraiška neatitiko Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimų. Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad tik pastatai yra susiję su ketinamu vykdyti projektu. Buvo pateikta žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo išsinuomoti pastatai ir kuriame planuojama statyti biokuro katilinę, 2004 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 663 NO 1/2004-663, su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais, tačiau ši nuomos sutartis yra sudaryta su UAB „SSPC – Vilnius“ ir Lietuvos Respublika, bet ne su pareiškėju, o tai neatitinka Aprašo 1 priedo 17 punkto. Taip pat nesutiko, plečiamai aiškino Aprašo 1 priedo 17 punkto nuostatas. Pasak atsakovo, LVPA, vertindama paraiškas pagal nustatytą tvarką ir metodikas, turi patvirtinti, kad paraiška pilnai atitinka nustatytus reikalavimus, ir kad įgyvendinti projektą nebus jokių kliūčių. Tą įrodyti pareiškėjas turi pateikdamas nustatytus dokumentus. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų LVPA negalėjo patvirtinti paraiškos atitikties Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimams. Pareiškėjo pateikti argumentai, kad jis turi teisę išsinuomoti žemę, neįrodo paraiškos atitikimo Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimui, nes jis nepateikė žemės nuomos sutarties. Pareiškėjo pateikta informacija, kad 2012 m. liepos 24 d. jis sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį neįrodo, kad pareiškėjo Paraiška jos pateikimo metu atitiko nustatytus reikalavimus, kurie buvo žinomi iš anksto. Atsakovas pažymėjo, kad LVPA sprendime yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas yra proporcingas, aiškus ir pakankamas, iš jo galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, yra aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Taip pat pažymėjo, kad įgyvendinančioji institucija, vertindama paraiškas, turi vadovautis ne tik Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 60 punkte nustatytu proporcingumo principu, bet ir kitais, ypač lygiateisiškumo principu, nes tam tikrame projektų konkurse visoms paraiškoms turi būti taikomi vienodi vertinimo principai, t. y. visiems pareiškėjams turi būti sudaromos vienodos galimybės konkuruoti konkurse, niekam negali būti sudaromos išimtinės teisės pateikti dokumentus vėliau.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovų 2012 m. liepos 3 d. sprendimą „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“ Nr. R4-10792(13.2.3-3435) bei 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1214824)-6K-1207723 ir įpareigojo LVPA teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 dėl projekto „Naujos 16 MVV vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą statyba Vilniuje“ finansavimo vertinimą, taip pat priteisė iš atsakovo LVPA 100 Lt žyminį mokestį pareiškėjo naudai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad LVPA, paraiškos administracinės atitikties vertinimo stadijoje, įvertinusi su paraiška ir papildomai pateiktus dokumentus, ginčijamu sprendimu, įformintu 2012 m. liepos 3 d. raštu „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“, atmetė pareiškėjo paraišką Dėl VP3-3.4–ŪM-02-K priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442, 1 priedo 17 punkto ir 18 punkto reikalavimų neatitikimo. Finansų ministerijai 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. ((24.16-03)-5K-1214824)-6K-1207723 pripažino, kad LVPA išvada, jog paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo 18 punkto reikalavimų, nėra pagrįsta įrodymais ir tinkamai argumentuota, tačiau sutiko, kad LVPA, pagrįstai reikalavusi dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teises į žemės sklypą, ir nustatytu terminu jų negavusi, pagrįstai paraišką pripažino neatitinkančia Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimų ir pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad Aprašo 1 priedo 17 punkte numatyta, jog turi būti pateiktas valstybės įmonės Registrų centro išduotas centrinio duomenų banko pagrindu parengtas Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybės ir šio turto valdymo sutarties kopija, jei turtas pareiškėjui priklauso ne nuosavybės teise. Jeigu turtas, kuriam skiriamas finansavimas, yra valdomas ne nuosavybės teise, turi būti pateikti teisę į tiesiogiai su projektu susijusį nekilnojamąjį turtą (disponavimą, valdymą, naudojimą), patvirtinančių dokumentų nuorašai. Turto valdymo sutartis turi būti sudaryta ne trumpiau kaip 5 metams arba 3 metams mažų ir vidutinių įmonių atveju nuo projekto įgyvendinimo pabaigos ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vykdydamas šiuos Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus, UAB „GECO Vilnius“ iki 2012 m. liepos 3 d., t. y. ginčijamo atsakovo sprendimo, kuriuo paraiška atmesta, priėmimo, LVPA pateikė dokumentus, kurių visuma, teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad paraiška iš esmės atitiko Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus: minėto reikalavimo, kaip ir kitų, nustatymo tikslas – kad paraišką teikiantis asmuo pateiktų įrodymus, preliminariai patvirtinančius jo ketinimų ir galimybių įvykdyti projektą, dėl kurio finansavimo kreipiasi, realumą, o paraiškas administruojantis subjektas iš dokumentų, pateiktų vykdant šį ir kitus Aprašo reikalavimus, galėtų objektyviai tai (pareiškėjo ketinimus ir galimybės) įvertinti. Teismas sprendė, kad UAB „GECO Vilnius“ pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis, kad statiniai, kuriuos buvo numatyta rekonstruoti į projekto vykdymui reikalingą būklę, nuosavybės teise priklauso UAB „SSPC-Vilnius“, pastatų nuomos sutartis, kuria šie statiniai išnuomoti UAB „GECO Vilnius“ ir valstybinės žemės nuomos sutartis, patvirtinanti, kad UAB „SSPC-Vilnius“ yra išnuomotas žemės sklypas, ant kurio stovi išsinuomoti pastatai, patvirtino paraiškos atitikimą Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad CK 6.532 straipsnio 4 dalis suteikia teisę pastatų savininkui be žemės, kuriame yra išnuomoti pastatai, savininko sutikimo juos išnuomoti, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų nuomotojo sutarčiai. Kadangi 2004 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis nenumato, kad UAB „SSPC-Vilnius“ būtų draudžiama išnuomoti šia sutartimi išsinuomotame žemės sklype esančius statinius, taip pat teisės aktais tokiai jo teisei nesant apribotai, UAB „GECO Vilnius“ turėjo teisę išsinuomoti statinius ir nesant valstybės sutikimo, po ko pagal CK 6.532 straipsnio 3 dalies nuostatas, iki 2012 m. birželio 11 d. Negyvenamų patalpų nuomos sutarties 7 punkto ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu pats išsinuomos žemės sklypo dalį, kas galiausiai ir buvo padaryta ir pareiškėjas įgijo teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri būtina išsinuomotiems pastatams naudoti pagal paskirtį ir kurią UAB „SSPC-Vilnius“ savo ruožtu nuomojosi iš valstybės. Teismas nurodė, kad turėdamas teisę naudotis tiek išsinuomotais statiniais, tiek sklypo dalimi, reikalinga jiems eksploatuoti pagal paskirtį, UAB „GECO Vilnius“, vertinant preliminariai, galėtų vykdyti rekonstrukcijos darbus (Statybos įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.). Be to, kaip, teismo vertinimu, pagrįstai teigia UAB „GECO Vilnius“, Aprašo 1 priedo 17 punkte nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra įtvirtintas reikalavimas pateikti įrodymus, kad pareiškėjas neabejotinai turi teisę būti statytoju, kadangi tokiu atveju reikėtų nustatyti pareigą pateikti išduotą statybos leidimą darbams, susijusiems su statinių statyba bei katilinės prijungimo prie šiluminis energijos perdavimo tinklų. Konstatavo, kad kiti pareiškėjo skundo teiginiai dėl ginčijamo LVPA sprendimo neteisėtumo, t. y. kad jis neatitinka administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų bei prieštarauja Taisyklėse įtvirtintiems paraiškų vertinimo proceso principams, iš esmės nėra pagrįsti ir šiuo atveju nėra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p. bei 2 d.). Pažymėjo, kad skundo teiginiai, jog LVPA, vertindama paraišką, pažeidė Taisyklių 60.4 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, nustatantį, kad sprendimas atmesti paraišką turi būti adekvatus neatitikties vertinimo kriterijams mastui, taip pat įtakai vertinimo procesui ir rezultatams, nėra pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad LVPA ir Finansų ministerijos sprendimai naikinami ir LVPA teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įpareigojama iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 dėl projekto „Naujos 16 MVV vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą statyba Vilniuje“ finansavimo vertinimą.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas LVPA prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad iš projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančių teisės normų matyti, jog, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, paraiškas vertinantys subjektai turi įsitikinti maksimaliai, ar pareiškėjai turi visus resursus ir galimybes įvykdyti visą paraiškoje aprašytą projektą. Apraše yra nustatyti griežti reikalavimai pareiškėjų teikiamoms paraiškoms ir jų vertinimui siekiant įsitikinti pareiškėjų galimybėmis įgyvendinti projektus. Aprašo 1 priedo 17 punktas reikalauja pateikti labai konkrečius dokumentus, t.y. Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl turto priklausomybės ir turto valdymo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas būtų įgijęs valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Taigi pareiškėjai ne tik turi būti įgiję valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo teises į jiems ar kitiems asmenims priklausantį turtą, tačiau šios teisės (sutartys) turi būti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pateikiamas registraciją patvirtinantis dokumentas. Atsakovo teigimu, visi Apraše nustatyti reikalavimai yra įtvirtinti būtent tam, kad būtų įsitikinama realiomis pareiškėjų galimybėmis tinkamai įgyvendinti ir užbaigti projektą, o ne ketinimais įvykdyti projektą. Pareiškėjai privalo įrodyti atitiktį Apraše nurodytiems reikalavimams iki tam tikro nustatyto termino ir projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančios teisės normos jokių išimčių ar išlygų dėl šios taisyklės nenumato. Tai, kad paraiškų vertinimo metu LVPA turi įsitikinti ne preliminariai, tačiau maksimaliai, ar pareiškėjai turi visus resursus ir galimybes įvykdyti visą paraiškoje aprašytą projektą, atsakovo teigimu, patvirtina ir aplinkybė, jog sprendimas dėl tinkamumo finansuoti projektą priimamas būtent priėmus paraišką, o ne po to, kai projektas yra įvykdomas ir baigtas. Taigi Apraše numatyti reikalavimai pareiškėjų teikiamoms paraiškoms ir prie jų pridėtiems dokumentams yra esminiai, kadangi jais siekiama kuo labiau įsitikinti, kad pareiškėjas turi realias galimybes ir ketinimus įvykdyti ir užbaigti projektą. Nepateikus pareiškėjui bent vieno iš reikalaujamų dokumentų, nėra visiškai aišku, ar pareiškėjas, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas skirti jam finansavimą, turi reikiamus resursus ir galimybes tinkamai įvykdyti paraiškoje aprašytą projektą. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, ar žemės sklypas yra tiesiogiai susijęs su Projektu. Vietoj to, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina jo teisę naudotis išsinuomotais pastatais ir atitinkama žemės sklypo dalimi, todėl teigtina, jog teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog žemės sklypas yra tiesiogiai susijęs su projektu. Pažymi, kad teismas visiškai neanalizavo ir nevertino to, jog valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „SSPC-Vilnius“, kaip valstybinės žemės nuomininkui, nebuvo suteiktos teisės perleisti ar subnuomoti žemės sklypą tretiesiems asmenims, vykdyti žemės sklype esančių pastatų rekonstrukciją bei šiuos pastatus išnuomoti, vykdyti naujų statinių statybą. CK 6.491 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Vadinasi, tais atvejais, kai pastatų savininkas pastatų eksploatavimui naudojasi kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu nuomos pagrindais, pastatų savininkas teisę naudotis žemės sklypu (jo dalimi) tretiesiems asmenims gali perleisti tik turėdamas žemės sklypo savininko sutikimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos CK 6.532 straipsnio 1 ir 3 dalys yra taikomos tik tais atvejais, kai pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojas yra tiek pastatų, statinių ar įrenginių, tiek žemės sklypo, ant kurio yra šie objektai, savininkas. Pasak atsakovo, tai, kad pareiškėjas, sudaręs pastatų nuomos sutartį, neįgijo teisės teisėtai valdyti ir naudotis žemės sklypu, patvirtina ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, iš kurio matyti, jog asmuo, išsinuomojęs pastatus, automatiškai neįgyja teisės naudotis žemės sklypo, ant kurio yra pastatai, dalimi. Be to, subjektinė galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ir šios galimybės įgyvendinimo atveju atsirandančios žemės sklypo naudojimosi teisės negali būti sutapatinamos. Tvirtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punkto ir Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teigti, jog asmuo savo teises į valstybinį žemės sklypą gali įrodinėti tik tuo atveju, jeigu yra sudaręs įstatymų numatytus sandorius, tuo tarpu galimybių įgyti teises į valstybinį žemės sklypą automatiškai įstatymo pagrindu (t. y. šiuo atveju - sudarant pastatų nuomos sutartį) teisės aktuose nėra numatyta. Nei Valstybinės žemės nuomos sutartis, nei CK, Taisyklės ar kiti teisės aktai nenustato, kad pastatų savininkui išnuomojus pastatus, jo turima valstybinės žemės nuomos ar kito naudojimo teisė automatiškai pereina šių pastatų nuomininkui. Tuo pačiu darytina išvada, kad pastatų savininkas, kuris nuomojasi iš valstybės žemės sklypą, prieš išnuomodamas pastatus tretiesiems asmenims turėtų gauti iš valstybės sutikimą, kadangi pastatų išnuomojimas ir juose planuojama vykdyti veikla visais atvejais reiškia, kad bus naudojamas žemės sklypas, ant kurio yra šie pastatai. Kadangi įstatymai nesuteikia teisės asmeniui įgyti teisę naudotis valstybiniu žemės sklypo savininku vien tik tuo pagrindu, kad yra išsinuomojami iš trečiojo asmens pastatai, mano, kad pastatų nuomos sutarties sudarymui visais atvejais yra reikalingas valstybės sutikimas. Valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „SSPC-Vilnius“ nebuvo suteiktos teisės perleisti ar subnuomoti žemės sklypą tretiesiems asmenims, vykdyti sklype esančių pastatų rekonstrukciją bei šiuos pastatus išnuomoti, vykdyti naujų statinių statybą. Atsižvelgiant į tai bei aukščiau nurodytas teisės normas, LVPA nuomone, pastatų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „SSPC-Vilnius“ ir pareiškėjo, vadovaujantis viešosios teisės principais, automatiškai negalėjo suteikti kokių nors teisių į žemės sklypą. Atsakovas pabrėžia, kad nors Aprašas ir nenustatė tiesioginės pareigos pareiškėjui įrodyti jo teisę būti statytoju ir pateikti išduotą statybos leidimą darbams, tačiau Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimu būtent siekiama įsitikinti, ar egzistuoja reali galimybė pareiškėjui atlikti su projekto vykdymu susijusiame turte numatytus darbus. Akivaizdu, kad nustačius, jog pareiškėjas neturi reikiamų teisių į tokio dydžio žemės sklypą, kuris bus reikalingas atliekant rekonstrukcijos darbus, LVPA negalėjo priimti pateiktos paraiškos. Be to, atsakovo teigimu, teismas turėjo teisę analizuoti tik LVPA sprendimo atmesti Paraišką priėmimo metu egzistavusias aplinkybes ir iki to momento pateiktus dokumentus (iki LVPA nustatyto termino ir paraiškos atmetimo 2012 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 49JŽN- (14.49.57.)-218 nebuvo pateikta).

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad LVPA netinkamai interpretuoja teismo sprendimą, kadangi teismo išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę naudotis žemės sklypu, negali būti prilyginama išvadai, jog Aprašo 1 priede 17 punkto prasme žemės sklypas laikomas tiesiogiai su projektu susijusiu turtu. Pažymi, kad nesutinka, jog žemės sklypas turi būti laikomas tiesiogiai su projektu susijusiu turtu, o ta aplinkybė, jog vėliau buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, be kurios pareiškėjas bet kokiu atveju turi įstatyminę teise naudotis žemės sklypu, negali būti vertinama kaip pareiškėjo sutikimas su LVPA pozicija. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.532 straipsnio nuostatas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sprendimą panaikinti, taip pat kad LVPA pozicija dėl tariamai nepakankamo žemės sklypo projekto įgyvendinimui yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Aprašo 1 priedo 17 punkte numatyto reikalavimo, kaip ir kitų Aprašo reikalavimų, nustatymo tikslas yra kad paraišką teikiantis asmuo pateiktų įrodymus, preliminariai patvirtinančius jo ketinimų ir galimybių vykdyti projektą realumą. Pareiškėjo nuomone, LVPA visiškai nepagrįstai nesutinka su šiuo teismo teiginiu ir netinkamai jį interpretuoja. Pareiškėjas tvirtina, kad pareiškėjų neabejotinas tinkamumas projekto įgyvendinimui yra vertinamas ir nustatomas antrajame paraiškos vertinimo etape, todėl visiškai teisinga Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime padaryta išvada, jog Aprašo 1 priede numatytų reikalavimų tikslas – iš pradžių preliminariai įvertinti pareiškėjo galimybes vykdyti projektą.

Atsakovas Finansų ministerija su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) 2012 m. liepos 3 d. sprendimu „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“ teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo paraišką.

Šiuo administraciniu aktu buvo atmesta pareiškėjo paraiška Nr.VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 dėl projekto „Naujos 16 MW vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą, statyba Vilniuje“. Minėta pareiškėjo paraiška buvo atmesta argumentuojant tuo, kad ji neatitiko VP3-3.4-ŪM-01-K priemonės „Energijos gamybos efektyvumo didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442, 1 priedo 17 ir 18 punktų.

Aprašo 1 priedo 17 punkte numatyta, kad kartu su paraiška turi būti pateiktas valstybės įmonės Registrų centro išduotas centrinio duomenų banko pagrindu parengtas Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybės ir šio turto valdymo sutarties kopija, jei turtas pareiškėjui priklauso ne nuosavybės teise. Aprašo 1 priedo 18 punktas numato, kad turi būti pateikti finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai, kaip nurodyta Aprašo 2 priedo 8.1.1 punkte.

Pareiškėjas minėtą LVPA sprendimą dėl paraiškos atmetimo apskundė Finansų ministerijai, kuri 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. ((24.16-03)-5K-1214824)-6K-1207723 pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Finansų ministerija pripažino, jog pareiškėjo paraiška neatitiko Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimų, todėl, ministerijos nuomone, LVPA pareiškėjo parašką pagrįstai atmetė. Dėl pareiškėjo paraiškos neatitikimo Aprašo 1 priedo 18 punktui, Finansų ministerija skundžiamame sprendime nurodė, jog LVPA tinkamai neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo finansinių galimybių įgyvendinti projektą vertinimu, bei kad LVPA padarytos išvados nėra pagrįstos įrodymais ir tinkamai argumentuotos.

Pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą, savo reikalavimų negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo finansinių galimybių įgyvendinti projektą vertinimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-17-217/2007)

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šios administracinės bylos ginčo dalykas yra tik ta skundžiamo LVPA sprendimo dalis, kuria pareiškėjo UAB „GECO Vilnius“ paraiška buvo pripažinta neatitinkančia Aprašo 1 priedo 18 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas LVPA pateiktoje paraiškoje dėl naujos 16 MW vandens šildymo katilinės, naudojančios biokurą, statybos nurodė, kad projekto veiklos yra pastatų rekonstravimas, statybiniai darbai, inžinierinių komunikacijų nutiesimas, sklypo sutvarkymas, inžinierinės paslaugos (2 t., b.l. 45-62). Iš pareiškėjo pateiktų projekto veiklų aprašymo akivaizdu, kad, įgyvendinant projektą, bus naudojami ne tik statiniai, bet ir žemės sklypas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 17 punkto reikalavimus, privalėjo pateikti dokumentus ne tik apie statinių, bet ir žemės sklypo, kuriame yra rekonstruotini statiniai, priklausomybę.

Aprašo 1 priedo 17 punkte yra aiškiai nustatyta, kokiais dokumentais paraišką pateikęs asmuo gali pagrįsti turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybę. Jeigu turtas paraišką teikiančiam asmeniui priklauso nuosavybės teise, tai ši teisė gali būti pagrindžiama valstybės įmonės Registrų centro išduotu centrinio duomenų banko pagrindu parengtu Nekilnojamojo turto registro išrašu. Jeigu turtas, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, nėra paraišką pateikusio asmens nuosavybė, o yra valdomas kitais pagrindais, tuomet be minėto išrašo papildomai turi būti pateikta sutartis, pagal kurią minėtas asmuo šį turtą valdo. Aprašo 1 priedo 17 punktas nesuteikia teisės paraišką vertinančiam viešojo administravimo subjektui nustatyti turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybės remiantis paraišką pateikusio asmens nurodytų sandorių, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip juridiniai faktai, interpretacija. Viešojo administravimo subjektas paraiškos vertinimo procedūroje turto, kuris bus naudojamas projekto įgyvendinime, priklausomybę gali nustatyti tik atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kitaip tariant, nustatant turto, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, priklausomybę yra reikšmingi tik tie juridiniai faktai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog iki skundžiamo LVPA 2012 m. liepos 3 d. sprendimo „Dėl paraiškos Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-02-052 atmetimo“ priėmimo juridinis faktas apie tai, kad pareiškėjas valdo žemės sklypą, kuris bus naudojamas įgyvendinant projektą, Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. Todėl, vadovaudamasi Aprašo 1 priedo 17 punktu, LVPA pagrįstai atmetė pareiškėjo paraišką, o Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto LVPA sprendimo, pagrįstai jo netenkino, pripažindama, jog pareiškėjo LVPA iki 2012 m. liepos 3 d. pateikti dokumentai negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo teises į žemės sklypą. Vertinant skundžiamo LVPA sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra reikšmingos tik tos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo šio sprendimo priėmimo metu. Todėl aplinkybė, jog po skundžiamo LVPA sprendimo priėmimo 2012 m.liepos 27 d. buvo sudaryta žemės sklypo, kuris būtų naudojamas įgyvendinant projektą, nuomos sutartis, tą pačią dieną ją įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, nėra reikšminga vertinant pareiškėjo pateiktos paraiškos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Dėl to naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra pagrindo

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Aprašo 1 priedo 17 punktą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GECO Vilnius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys