VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2024 m. gruodžio 20 d. Nr. B-TS-670

Vilkaviškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (įsigaliosianti redakcija nuo 2025-01-01), ir atsižvelgdama į UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro 2024-11-06 raštą Nr. (1.11) SD-536 „Dėl įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilkaviškio rajono savivaldybėje dydžio nustatymo metodikos“, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

1. Patvirtinti Įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilkaviškio rajono savivaldybėje dydžio nustatymo metodiką (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. B-TS-610 „Dėl įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilkaviškio rajono savivaldybėje dydžio nustatymo metodikos, susikaupimo normų ir įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių Vilkaviškio rajono savivaldybėje patvirtinimo“ 1 punktą.

3. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto svetainėje www.vilkaviskis.lt.

4. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras                                                                                           Algirdas Neiberka

PATVIRTINTA

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos

2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. B-TS-670

ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilkaviškio rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) dydžio nustatymo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainių skaičiavimo tvarką.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1- 150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).

3. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme.

4. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (toliau – Administratorius), vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja įmokos už komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą Vilkaviškio rajono savivaldybėje dydžius ir teikia Savivaldybės tarybai tvirtinti.

II SKYRIUS

BENDRŲJŲ BŪTINŲJŲ SU KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMU SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS

5. Metodika parengta remiantis principu, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos.

6. Prognozuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, atsižvelgiama į praėjusių kalendorinių metų faktines ir (ar) einamųjų metų pirmo pusmečio faktines ir antro pusmečio prognozuojamas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, į galimus įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, pakeitimus, dėl kurių pasikeičia komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, ir kitus veiksnius (teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, pakeitimus, naujų technologijų ir atliekų tvarkymo metodų diegimą, naujos atliekų tvarkymo ir (ar) programinės įrangos įsigijimą ir priežiūrą, naujų atskirai surenkamų atliekų rūšių atsiradimą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, atliekų turėtojų skaičiaus pokyčius ir (ar) kitus), lemiančius Metodikos 7–8 punktuose nurodytų sąnaudų pokyčius.

7. Bendrosios būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip atskirų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo veiklos (surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, šių veiklų organizavimas, stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra) rūšių, be kurių neįmanoma įgyvendinti komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo tikslų, uždavinių ir konkrečių priemonių, nustatytų Marijampolės regiono ir (ar) Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, ir įmokos administravimo sąnaudų suma.

8. Bendrąsias būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas sudaro:

8.1. mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.2. biologinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.3. tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.4. kitų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.5. komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, kurių dėl dydžio ir (ar) pavojingumo negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemones ar į priemones, skirtas komunalinių atliekų sraute susidarančioms pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms rūšiuoti ir surinkti, surinkimo apvažiuojant ir vežimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.6. komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (konteinerių ir jų aikštelių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudos;

8.7. mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonių įsigijimo sąnaudos;

8.8. biologinių atliekų rūšiavimo ir sutvarkymo priemonių įsigijimo sąnaudos;

8.9. tekstilės atliekų rūšiavimo priemonių įsigijimo sąnaudos;

8.10. kitų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų rūšiavimo priemonių įsigijimo sąnaudos;

8.11. biologinių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.12. tekstilės atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.13. kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.14. namų ūkiuose naudotų daiktų, dar netapusių atliekomis, surinkimo, atnaujinimo ir remonto ir (ar) atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti vietų įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.15. kitų atliekų prevencijos priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, Marijampolės regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, išskyrus visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones, įgyvendinimo sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai;

8.16. į gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudas įtraukiamos gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai, ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir (ar) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą;

8.17. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos, t. y. juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant rinkliavą ar įmokas, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.

9. Į apskaičiuojamą įmokos dydį įtraukiamos Administratoriaus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos (reguliuojamosios veiklos) sąnaudos ir Metodikos 8 punkte nurodytos sąnaudos (toliau – bendrosios būtinosios sąnaudos).

10. Šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos negali būti įtraukiamos į bendrąsias būtinąsias sąnaudas.

11. Bendrosios būtinosios komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos už metus apskaičiuojamos iš anksto, pagal prognozuojamas metines išlaidas. Pasibaigus metams, perskaičiuojamos bendrosios būtinosios komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos pagal faktiškai patirtas sąnaudas per laikotarpį: jei perskaičiuotos faktinės bendrosios būtinosios komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos skiriasi nuo apskaičiuotųjų iš anksto, skirtumas kompensuojamas, perskaičiuojant būtinąsias sąnaudas naujam laikotarpiui. Bendrosios būtinosios su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos, gautos susumavus 8 punkte nurodytas sąnaudų rūšis, mažinamos planuojamų uždirbti papildomų pajamų, tokių kaip elektros, komposto pardavimo, antrinių žaliavų perdavimo, reguliuojamos veiklos verslo vienetams pilna apimtimi priskiriamos įrangos, įrenginių ir kito turto nuomos, po atliekų paruošimo pakartotinai naudoti susidariusių produktų ir jų sudedamųjų dalių, kitų pajamų, kurios nėra gaunamos kaip regioninė kaina, vykdant reguliuojamą veiklą, suma.

12. Bendrosios būtinosios su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos turi būti perskaičiuojamos ne dažniau kaip kiekvienais kalendoriniais metais, atsižvelgiant į komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudų pokyčius per praėjusius kalendorinius metus ir Marijampolės regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo plane ir Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytas įgyvendinti naujas komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo priemones.

13. Bendrosios būtinosios (BBS) su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos skirstomos į:

13.1. pastoviąsias komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas (PS) – tai sąnaudos, kurių dydis nekinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties;

13.2. kintamąsias komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudas (KS) – tai sąnaudos, kurių dydis kinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties.

14. Bendrosios būtinosios sąnaudos susideda iš pastovių ir kintamųjų sąnaudų:

BBS =  PS p +  KS p, kur:

BBS – bendrosios būtinosios su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos;

PS – atskiros komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos;

KS – atskiros komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos;

p – atskirų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki n, atsižvelgiant į veiklų, į kurias padalyta komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, skaičių.

15. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas, nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos, lygios visų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklų pastoviųjų sąnaudų sumai.

16. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas, nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos, kurios lygios visų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo veiklų kintamųjų sąnaudų sumai.

17. Administratorius, pagrįsdamas bendrąsias būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kuriomis remiantis apskaičiuojamas ir teikiamas Savivaldybės tarybai tvirtinti įmokos dydis, vadovaujasi šiais dokumentais ir duomenimis:

17.1. Marijampolės regiono ir Savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu;

17.2. praėjusių 12 mėnesių faktinėmis komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudomis;

17.3. galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;

17.4. mišrių komunalinių atliekų ir kitų atskirai surenkamų atliekų susikaupimo normomis, jeigu jos nustatytos Savivaldybės tarybos sprendimu.

III SKYRIUS

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMAS

18. Įmokas už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą moka nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas yra patvirtintas Įsakymu, savininkai, jų atstovai arba jų įgalioti asmenys (toliau – nekilnojamojo turto savininkai). Pastoviosios įmokos dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių nekilnojamojo turto objekte yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, arba nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurie negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą.

19. Vadovaujantis Įsakymu, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (priedas) Savivaldybės tarybos sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis, įvertinus nekilnojamojo turto objekto paskirtį, plotą, nekilnojamojo turto objektuose vykdomą ekonominę veiklą, tai, kokia (individuali arba kolektyvinė) atliekų surinkimo priemonė priskirta nekilnojamojo turto objektui, ar nekilnojamojo turto objekte gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija).

20. Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

21. Pastovioji įmokos dalis:

21.1. Pastovioji įmokos dalis skaičiuojama:

21.1.1. gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos kolektyvinės atliekų surinkimo priemonės ir gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos individualios atliekų surinkimo priemonės – pagal gyventojų skaičių, jei nėra deklaruotų asmenų, skaičiuojama vienam savininkui;

21.1.2. sandėliavimo, sodų, individualaus naudojimo garažų, kitos (fermų) paskirties, kitos (ūkio) paskirties, kitų pastatų, kitų poilsio objektų kategorijoms – objekto vienetui;

21.1.3. visų kitų paskirčių nekilnojamojo turto objektų kategorijoms pagal turto rūšį ir plotą;

21.2. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai arba jų įgalioti asmenys;

21.3. Pastovioji įmokos dalis nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.

22. Kintamoji įmokos dalis:

22.1. Kintamoji įmokos dalis skaičiuojama:

22.1.1. gyvenamosios paskirties (individualių ir daugiabučių namų gyventojams) ir nekilnojamojo turto savininkams, kurie neturi individualių tik jiems priskirtų konteinerių, o naudojasi bendro naudojimo jiems priskirtais konteineriais, taip pat ir individualaus naudojimo garažų paskirties objektų savininkams ir sodų paskirties objektų savininkams kintamoji įmokos dalis apskaičiuojama pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų kiekio susikaupimo normą, o tiems, kuriems priskirtos individualios atliekų surinkimo priemonės, skaičiuojama pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį;

22.1.2. sandėliavimo, kitos (fermų) paskirties, kitos (ūkio) paskirties objektų kategorijoms, kurios naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis, pagal naudojamų mišrų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį;

22.2. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo objekto savininkai ar jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo paslauga suprantama, kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko;

22.3. Kintamoji įmokos dalis gyvenamosios paskirties objektams skaičiuojama pagal VĮ Registrų centro oficialiai teikiamus Gyventojų registro duomenis.

23. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, pranešę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir pristatę tai pagrindžiančius dokumentus pagal Administratoriaus nustatytą tvarką. Deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia Administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos gyvenamąją vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas. Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu, taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims.

24. Paskirstant pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams, gali būti nustatomos mišrių komunalinių ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normos (toliau – atliekų susikaupimo norma). Atsižvelgiant į nustatytas atliekų susikaupimo normas, kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui nustatoma minimali komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis. Atliekų susikaupimo norma skaičiuojama kilogramais arba kubiniais metrais vienam gyventojui, darbuotojui ar nekilnojamojo turto objektui.

25. Konteineris objektui parenkamas, atsižvelgiant į nustatytą susikaupimo normą, atliekų turėtojui pageidaujant, gali būti pastatytas kitokio dydžio konteineris, bet ne mažesnis nei nustatyta pagal minimalią komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį.

26. Pagal nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas atskirai nekilnojamojo  turto objekto kategorijai nustatoma minimali komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis.

27. Minimali komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis apskaičiuojama:

27.1. gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos kolektyvinės atliekų surinkimo priemonės ir gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos individualios atliekų surinkimo priemonės – pagal surenkamų mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normą vienam gyventojui ir gyventojų, gyvenančių tame objekte, skaičių;

27.2. sandėliavimo paskirties, kitos (fermų) paskirties, kitos (ūkio) paskirties objektams, sodų ir garažų paskirties objektams – pagal surenkamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų susikaupimo normą objekto vienetui;

27.3. visų kitų paskirčių objektams – pagal surenkamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų susikaupimo normą, nustatomą nekilnojamo turto objekto plotui.

28. Minimali komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų paslaugos apimtis ir minimali kintamoji įmokos dalis patvirtinama Savivaldybės tarybos sprendimu.

29. Visi nekilnojamojo turto savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, privalomai moka kintamąją įmoką, apskaičiuotą pagal minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį.

IV SKYRIUS

VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ĮKAINIŲ SKAIČIAVIMAS

30. Visos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąnaudos, vadovaujantis šios Metodikos 6 punktu, suskirstomos į pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas.

31. Pastoviosios įmokos dalies apskaičiavimas.

31.1. Pastovioji sąnaudų dalis, tenkanti kategorijai, apskaičiuojama pagal prognozuojamą surinkti komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų bendrą kiekį (Q=∑Q_kategorija), kur bendros pastoviosios sąnaudos (PS) padalijamos santykinai kiekvienai nekilnojamųjų objektų kategorijai pagal formulę:

PSkategorija = PS × Qkategorija / Q;

31.2. Gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos kolektyvinės atliekų surinkimo priemonės, pastovioji įmoka (PKkolekt) apskaičiuojama pastoviųjų sąnaudų dalį (PSkolekt), tenkančią gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos kolektyvinės atliekų surinkimo priemonės, padalijant iš gyventojų skaičiaus (Ngyv.) kategorijoje, pagal formulę:

PKkolekt = PSkolekt /Ngyv;

31.3. Gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos individualios atliekų surinkimo priemonės, pastovioji įmoka (PK_individ.) apskaičiuojama pastoviųjų sąnaudų dalį (PS_individ), tenkančią gyvenamosios paskirties pastatams, kuriems priskirtos individualios atliekų surinkimo priemonės, padalijant iš gyventojų skaičiaus (N_gyv.) kategorijoje, pagal formulę:

PK_individ = PS_individ /N_gyv;

31.4. Objektams, kurie priklauso kategorijai, kurios apmokestinamasis vienetas yra objektų skaičius, pastovioji įmoka (PKkategorija) apskaičiuojama, pastoviųjų sąnaudų dalį (PSkategorija), tenkančią kategorijai, padalijant iš kategorijos objektų skaičiaus (Nobj. kategorijoje) pagal formulę:

PKkategorija = PSkategorija /Nobj. kategorijoje;

31.5. Visų kitų kategorijų objektams pastovioji įmoka (PKkategorija) apskaičiuojama: pastoviųjų sąnaudų dalį (PS_kategorija), tenkančią kategorijai, padalijant iš kategorijos objektų plotų sumos (S=∑ S_{obj. kategorjoje}) ir padauginant iš objekto ploto (S_objektas), pagal formulę:

PK_objektas= PS_kategorija  / S × S_objektas ;

31.6. Pastovioji įmoka (PKkt.k) objektui apskaičiuojama pastoviosios įmokos įkainį (Kkt.k) padauginus iš konkretaus objekto ploto (S), pagal formulę:

PK_kt.k = K_kt.k× S .

32. Kintamosios įmokos dalies apskaičiavimas.

32.1. Nekilnojamųjų objektų kategorijų kintamosios sąnaudos (KS_kategorija) kiekvienai kategorijai apskaičiuojamos pagal prognozuojamą surinkti komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų bendrą kiekį (Q=∑Q_kategorija) ir kintamąsias sąnaudas (KS) padalijant santykinai kiekvienai nekilnojamųjų objektų kategorijai:

KS_kategorija= KS ×Q_kategorija/Q;

32.2. Vienos tonos kintamoji įmoka (KKt) apskaičiuojama bendrąsias kintamąsias sąnaudas (KS) padalinant iš planuojamo surinkti metinio atliekų kiekio tonomis (Q_t):

KKt = KS/Q;

32.3. Vieno ištuštinamo konteinerio kubinio metro kintamoji įmoka (KKkub.) apskaičiuojama, bendrąsias kintamąsias sąnaudas (KS) padalinant iš planuojamo pakelti metinio konteinerių tūrio kubiniais metrais (Q):

KKkub. = KS / Q_kub;

32.4. Kintamoji įmoka vienam gyventojui (KK_gyv.), kuris naudojasi kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, apskaičiuojama kintamąją sąnaudų dalį, tenkančią kategorijai (KS_kategorija), padalijant iš gyventojų skaičiaus, priskiriamo kategorijai (N_{kategorijos gyv. sk}), pagal formulę:

KK_gyv. = KS_kategorija  / N_{kategorijos gyv. sk};

32.5. Individualiems namams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, nustatomas minimalus mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnis.

32.6. Kintamoji įmoka gyvenamosios paskirties pastatams (KKindivid.), kuriems priskirtos individualios atliekų surinkimo priemonės, apskaičiuojama kintamąją sąnaudų dalį, tenkančią šiems gyvenamosios paskirties objektams (KS_individ.), padalijant iš kategorijos objektų konteinerių skaičiaus (Nkonteineriai), tūrio (V_kont.) ir ištuštinimo dažnio (f_{ištuštinimo}) sandaugų sumos, ir padauginant iš objekto minimalios tvarkymo apimties (N _{obj. konteineris}× V_{obj. konteineris} ×f_{obj. ištuštinimo minimalus}), pagal formulę:

KKindivid = (KSindivid / ∑(Nkonteineriai× V_kont. × f_{ištuštinimo})) × (N _{obj. konteineris}× V_{obj. konteineris} ×f_{obj. ištuštinimo minimalus});

32.7. Kintamoji įmoka objektui (KK_objektas), kuriam priskirta kolektyvinė atliekų surinkimo priemonė ir tos kategorijos apmokestinamasis vienetas yra plotas, apskaičiuojama, kintamąją sąnaudų dalį tenkančią kategorijai (KS_kategorija), padalijant iš kategorijos objektų plotų sumos (S=∑S_{obj. kategorijoje}) ir padauginant iš objekto ploto (S_objektas), pagal formulę:

KK_objektas= KS_kategorija  / S × S_objektas ;

32.8. Kintamoji įmoka objektui (KK_objektas), kuriam priskirta kolektyvinė atliekų surinkimo priemonė ir tos kategorijos apmokestinamasis vienetas yra objektų skaičius, apskaičiuojama kintamąją sąnaudų dalį, tenkančią kategorijai (KS_kategorija), padalijant iš kategorijos objektų skaičiaus (N), pagal formulę:

KK_objektas= KS_kategorija  / N;

32.9. Kintamoji įmoka vienam kategorijos objektui (KK_kategorija) apskaičiuojama objektui priskirto individualaus konteinerių kiekį padauginus iš objekto konteinerių tūrio ir jų ištuštinimo dažnio (fakto), ir padauginus iš ištuštinamo konteinerio kubinio metro kintamosios įmokos:

KK_katgegorijai = (N_{obj. konteineriai}× V_obj.kont. × f_{obj. ištuštinimo}) × KK_kub;

32.10. Individualių mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnis per metus (planuojamas mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnis) numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas arba deklaruojamą mišrių komunalinių atliekų kiekį ir naudojamų individualių konteinerių dydį / tūrį.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Įmokos už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilkaviškio rajono savivaldybėje dydis (toliau – įmokos dydis) apskaičiuojamas ne trumpiau nei vieneriems finansiniams metams ir gali būti pateiktas tvirtinti Savivaldybės tarybai iki kiekvienų metų lapkričio 30 d.

34. Įmokos dydis perskaičiuojamas kartą per metus, jei Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina.

35. Įmokos dydis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo naujo įmokos dydžio įsigaliojimo pradžios, jei metinis vartotojų kainų indeksas yra lygus 110 ar didesnis ir jei prognozuojant sąnaudas neįvertintas galimas metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis.

36. Į įmokos dydį negali būti įskaičiuojamos antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos.

37. Visa informacija, susijusi su šioje Metodikoje išvardintų įmokų skaičiavimu, yra vieša ir turi būti skelbiama Savivaldybės ir Administratoriaus interneto svetainėse.

________________

Įmokos už komunalinių atliekų ir

komunalinėms atliekoms nepriskiriamų

buityje susidarančių atliekų surinkimą iš

atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

Vilkaviškio rajono savivaldybėje dydžio

nustatymo metodikos

priedas

NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ, KURIŲ SAVININKAS ARBA ĮGALIOTI ASMENYS PRIVALO SUDARYTI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR KOMUNALINĖMS ATLIEKOMS NEPRISKIRIAMŲ BUITYJE SUSIDARANČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS TEIKIMO SUTARTĮ, KATEGORIJŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Nekilnojamojo turto objektų kategorija*	Apibūdinimas
1.	Gyvenamosios paskirties objektai	Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai)
2.	Viešbučių paskirties objektai	Naudojami trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai, kaimo turizmo sodybos ir panašiai)
3.	Administracinės paskirties objektai	Naudojami administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įmonių, įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai arba kitos paskirties pastatų dalis, naudojama administracinei veiklai, ir kiti panašios paskirties objektai)
4.	Prekybos paskirties objektai	Naudojami didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai, turgavietės ir kiti laikini statiniai ar prekybos vietos (kioskai, palapinės ir kiti panašios paskirties objektai)
5.	Paslaugų paskirties objektai	Naudojami paslaugoms teikti (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kiti panašios paskirties objektai)
6.	Maitinimo paskirties objektai	Naudojami žmonėms maitinti (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, kiti panašios paskirties objektai)
7.	Transporto paskirties objektai	Naudojami transporto tikslams, t. y. susiję su transportavimu, gabenimu, vežimu (oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, uosto terminalai, muitinių pastatai, kiti panašios paskirties objektai)
8.	Garažų paskirties objektai	Naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams)
9.	Individualaus naudojimo garažų paskirties	Gyventojams priklausantys garažai, skirti laikyti lengvąjį automobilį, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje
10.	Gamybos, pramonės paskirties objektai	Naudojami gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti panašios paskirties objektai)
11.	Sandėliavimo paskirties objektai	Naudojami sandėliuoti arba ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti objektai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti)
12.	Kultūros paskirties objektai	Naudojami kultūros tikslams (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, archyvai, muziejai, parodų centrai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai, kiti panašios paskirties objektai)
13.	Mokslo paskirties objektai	Naudojami švietimo ir mokslo tikslams (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai, kiti panašios paskirties objektai)
14.	Gydymo paskirties objektai	Naudojami gydymo tikslams, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kiti panašios paskirties objektai) ar gyvūnams (veterinarijos gydyklos, gyvūnų globos namai ir kiti panašios paskirties objektai)
15.	Poilsio paskirties objektai	Naudojami poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai, kempingai, poilsiavietės, paplūdimiai, apžvalgos aikštelės, kiti turizmo objektai ir kiti panašios paskirties objektai)
16.	Sporto paskirties objektai	Naudojami sportui (sporto halės, salės, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, jachtklubai, šaudyklos, stadionai, maniežai, aikštynai, laikinos sporto aikštelės ir kiti panašios paskirties objektai)
17.	Religinės paskirties objektai	Naudojami religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros, parapijų namai ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai)
18.	Specialiosios paskirties objektai	Naudojami specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti panašios paskirties objektai)
19.	Sodų paskirties objektai	Naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje
20.	Kitos (fermų) paskirties pastatai	Pastatai, naudojami galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kita)
21.	Kitos (ūkio) paskirties pastatai	Žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)
22.	Kiti pastatai	Pastatai, naudojami kita paskirtimi (lošimų namų pastatai) ir kiti savarankiški objektai (automobilių stovėjimo aikštelės, kapinės, degalinės, viešųjų renginių vietos), kurių negalima priskirti jokiai nurodytai paskirčiai
23.	Kiti poilsio objektai	Kiti poilsio objektai: kempingai, poilsiavietės, paplūdimiai, apžvalgos aikštelės, kiti turizmo objektai ir kiti panašios paskirties objektai

*Nekilnojamo turto objektai – pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos.

_____________